Le Dieu Bleu (Mėlynasis Dievas) – 1912 m. baletas: Hahn, Fokine, Diagilev
Le Dieu Bleu (Mėlynasis Dievas) — 1912 m. baletas: Reynaldo Hahnas, Michel Fokine, Sergejus Diagilev. Nižinskis, Bakstas, Paryžiaus premjera ir kritikos nesėkmė.
"Le Dieu Bleu" (liet. Mėlynasis Dievas) — tai vieno veiksmo baletas. Baleto siužetą parašė Jean Cocteau ir Federico de Madrazo y Ochoa, muziką parašė Reynaldo Hahnas. Choreografiją sukūrė Michel Fokine, o scenografiją ir kostiumus suprojektavo Léon Bakst. Premjera įvyko 1912 m. gegužės 13 d. Paryžiaus teatre "Théâtre du Châtelet".
Siužetas ir tematika
Siužetas yra stilizuotas ir egzotiškai nuteiktas: veiksmas vyksta mitinėje, į Indiją panašioje aplinkoje, kur garbinamas titulinis „Mėlynasis Dievas“. Balete vyrauja motyvai apie atsidavimą, aistrą, auką ir religinį kultą. Pasakojimas paryškina simboliką ir dekoratyvią figūrą — dievą kaip kerintį, bet ir paslaptingą centrinį personažą — daugiau per vaizdą ir gestą nei per aiškiai nubrėžtą dramatinę liniją.
Muzika, choreografija ir inscenizacija
Reynaldo Hahnas, kurį labiau pažįstame kaip saloninės dainos (mélodie) kūrėją, parašė lyrinį ir ornamentuotą partitūrą. Jo muzika pasižymi vaiskiomis melodijomis ir rafinuotu harmoniniu piešiniu, tačiau daugeliui žiūrovų ir kritikų ji atrodė per subtili ir mažiau ritmiškai grūdinta nei reikėtų didelio ekspresyvumo scenai. Michel Fokine kūrė choreografiją, kuri akcentavo stilizuotas pozas, linijų ir figūrų kompoziciją — tai derėjo su dekoratyvia Léon Bakst vaizdine kalba. Baksto scenografija ir kostiumai sulaukė pripažinimo už spalvų, ornamentikos ir „egzotikos“ pojūtį, kuris stiprino baleto sceninį poveikį.
Premjera, priėmimas ir pasekmės
Pirmieji parodymai Paryžiuje nebuvo sėkmingi: spektaklis kritikų ir publikos nepritiktas — pasirodymas sulaukė aštrių atsiliepimų. Kritikai dažniausiai kritikavo tiek spektaklio dramaturgiją, tiek tai, kad pagrindinę rolę atlikęs Nižinskis daugiau „pozavo“ nei demonstravo techninę virtuoziškumą ar ekspresyvią šokių kalbą. Prodiuseris Sergejus Diagilevas dėl nesėkmės atvirai kritikavo Hahno muziką, manydamas, kad ji nesutapo su jo siekiamu sceniškumu ir jėga. 1912 m. baletas buvo parodytas kelis kartus Paryžiuje (trumpai eksploatuotas) ir 1913 m. buvo pastatytas Londone keletą kartų, tačiau spektaklis ilgalaikės sėkmės nesulaukė ir nebuvo reikšmingai atgaivintas vėlesniais metais.
Reikšmė ir vertinimas istorijoje
Nors "Le Dieu Bleu" komerciškai nepavyko, jis išlieka svarbus kaip pavyzdys, rodantis Diagilevo kompanijos (Ballets Russes) siekį eksperimentuoti su tarpdalykinėmis kūrybinėmis sąjungomis: choreografas, dailininkas, dramaturgas ir kompozitorius dirbo kartu kurdami vieningą sceninę viziją. Baletas taip pat atspindi to meto Europoje paplitusią „orientalizmo“ estetiką scenoje — tiek kostiumuose ir scenografijoje, tiek stilizuotoje choreografijoje. Dėl to kūrinys domina meno istorikus ir tyrinėtojus kaip pavyzdys ankstyvojo XX a. sceninės avangardos ir komercinės publikos lūkesčių susidūrimo.
Trumpai tariant, "Le Dieu Bleu" išliko įdomus meno istorijos kontekste — kaip ambicingas, vizualiai įspūdingas, bet dramaturgiškai ir muzikiniais aspektais ginčytinas projektas, kuris įtraukė žymius to meto kūrėjus, tačiau ilgiau neužsitęsė repertuare.
Fonas
Baleto impresarijus ir prodiuseris Sergejus Diagilevas pastatė du egzotiškus baletus "Ballets Russes" trupei: 1909 m. "Cléopâtre" ir 1910 m. "Schéhérazade". Abu baletai sulaukė didelės Paryžiaus publikos sėkmės. Jis tikėjosi, kad "Le Dieu Bleu" (dar vienas egzotiškas baletas) bus toks pat sėkmingas.
"Dieu" buvo vienas iš šešių naujų 1911 m. "Ballets Russes" sezono baletų. Kiti baletai buvo "Narcizas", "La Peri", "Rožinė šmėkla", "Sadko" ir "Petruška". Michel Fokine sukūrė visų šių baletų šokius. Léonas Bakstas sukūrė pirmųjų keturių spektaklių scenografiją ir kostiumus. Kai M. Fokinas ir M. Bakst pradėjo kurti Idos Rubinštein baletą "Le Martyre de Saint Sébastien", M. Diagilevas pasijuto išduotas. Jis nukėlė "Dieu" į 1912 m. Jis prarado susidomėjimą "Dieu", tačiau pastatymui išleido didžiulius pinigus. Jis tikėjosi, kad "Dieu" pavers Nižinskį didele tarptautine žvaigžde.
1911-1912 m. žiemą Fokinas pradėjo kurti "Dieu" Sankt Peterburge. Kai kurias baleto idėjas jis grindė Siamo karališkojo dvaro baleto šokiais. Ši trupė 1900 m. šoko Sankt Peterburge. Fokinas taip pat studijavo Indijos menus. Tačiau galiausiai jo šokiai baletui "Dieu" buvo nuobodūs.
Priežastis galėjo būti Hahno muzika. Ji nebuvo labai gera. Prince'as Lievenas, "Ballets Russes" kritikas ir istorikas, teigė, kad muzika nebuvo įdomi ar svarbi. Jis teigė, kad ji buvo "saldi ir bergždžia". Savo idėjas dėl dekoracijų ir kostiumų Bakstas grindė 1906 m. Kambodžos baleto spektaklių Prancūzijoje spausdinta medžiaga.
Pirmasis atlikimas
Pirmą kartą baletą 1912 m. gegužės 13 d. Paryžiuje "Théâtre du Châtelet" teatre parodė Diagilevo "Ballets Russes". Programoje buvo ir kitas baletas "Thamar". Abu baletai patyrė nesėkmę. Diagilevą šokiravo "Thamar" nesėkmė. Jis manė, kad tai bus dar vienas sėkmingas baletas, kaip "Šecherazada". Jo nenustebino, kad "Dieu" patyrė nesėkmę. Jis privačiai kaltino Hahno muziką dėl nesėkmės. Muzika buvo nuobodi. Jis buvo priverstas ją naudoti, nes Hahnas turėjo turtingų draugų Paryžiuje. Jie būtų nutraukę paramą "Ballets Russes", jei muzika būtų buvusi atmesta.
Užmesti
Baletas buvo sukurtas Nižinskiui. Jis dar turėjo šokti svarbų vaidmenį "Ballets Russes" trupėje. Jam buvo patikėtas Mėlynojo dievo vaidmuo. Diagilevas tikėjosi, kad "Mėlynasis dievas" pavers šokėją pasaulinio garso žvaigžde. Kiti baleto šokėjai buvo Maksas Frohmanas, atliekantis Jaunojo vyro vaidmenį, Tamara Karsavina, atliekanti Jaunosios merginos vaidmenį, Lidija Nelidova, atliekanti Deivės vaidmenį, ir Mišelis Federovas, atliekantis Vyriausiojo kunigo vaidmenį. Nižinskio sesuo Bronislava Nižinska atliko Girtos šventyklos šokėjos vaidmenį.
Baleto istorija
Užuolaida pakyla į šiltą vakarą Indijoje seniai seniai seniai. Priešais uolų šventyklą matyti baseinas, kurio vandens paviršiuje - lotosas. Prie baseino ilsisi gyvatės ir kiti gyvūnai. Šventyklos sienas dengia masė žydinčių augalų. Žmonės laukia, kol įvyks ceremonija. Jaunuolis netrukus taps šventyklos šventiku. Į vidų įbėga Jauna mergina. Ji atsiklaupia prie Jaunuolio kojų. Ji nenori, kad jis paliktų ją dėl kunigo gyvenimo. Ji šoka priešais jį. Kunigai sukrėsti. Jie išveda Jaunuolį lauk. Jie ruošia Jaunąją merginą mirčiai.
Vartai uždaryti. Jauna mergaitė bando ištrūkti. Iš vietos po laukujomis durimis iškyla pabaisos. Deivė pakyla iš lotoso. Mėlynasis dievas pakyla iš baseino. Jis nuramina pabaisas savo fleita. Pabaisas į spąstus įkalina augalų masės. Mėlynojo dievo darbas baigtas. Įeina kunigai. Jie nustemba pamatę vis dar gyvą Jaunąją mergaitę ir atsiklaupia prieš ją ant kelių. Jaunuolis vėl prisijungia prie Jaunosios mergaitės. Deivė liepia iš dangaus nusileisti auksiniams laipteliams. Mėlynasis Dievas užlipa laiptais ir dingsta debesyse.
"Bakst" scenografija
Ką žmonės galvojo apie baletą
Diagilevas tikėjosi, kad "Dieu" sulauks didelės sėkmės. Taip nebuvo. Žmonės manė, kad Nižinskio talentas buvo iššvaistytas. Jie sakė, kad jis daugiau pozavo nei šoko. Labiausiai žmonėms patiko Baksto baleto dekoracijos ir kostiumai. Valerijus Svetlovas 1912 m. gegužės 15 d. "Mercure de France" rašė, kad "Dieu" buvo "nesėkmė visomis prasmėmis". 1912 m. baletas tris kartus buvo parodytas Paryžiuje, o 1913 m. - tris kartus Londone. Baksto kostiumai ir scenografija buvo atgaivinti 2011 m. balandžio mėn. savaitę trukusiame Diagilevo festivalyje, kurį Londone režisavo ir pastatė Andris Liepa, o naują choreografiją pagal Skriabino muziką sukūrė Wayne'as Eaglingas. Mėlynojo dievo vaidmenį atliko Nikolajus Ciskaridzė. Šis pastatymas taip pat nebuvo palankiai įvertintas.
Baksto kostiumų dizainas filmui "Mėlynasis Dievas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra "Le Dieu Bleu"?
A: "Le Dieu Bleu" yra vieno veiksmo baletas.
K: Kas parašė "Le Dieu Bleu" istoriją?
A: Jean Cocteau ir Federico de Madrazo y Ochoa parašė "Le Dieu Bleu" istoriją.
K: Kas parašė muziką baletui "Le Dieu Bleu"?
A: Muziką filmui "Le Dieu Bleu" parašė Reynaldo Hahnas.
K: Kas sukūrė "Le Dieu Bleu" šokius?
A: Šokį "Le Dieu Bleu" sukūrė Michelis Fokinas.
K: Kas sukūrė "Le Dieu Bleu" scenografiją ir kostiumus?
A: Léon Bakst sukūrė "Le Dieu Bleu" scenografiją ir kostiumus.
K: Kada ir kur pirmą kartą buvo parodytas "Le Dieu Bleu"?
A: Pirmą kartą "Le Dieu Bleu" buvo parodytas 1912 m. gegužės 13 d. Paryžiaus teatre "Théâtre du Châtelet".
K: Ar "Le Dieu Bleu" kada nors buvo atnaujintas?
A: Ne, "Le Dieu Bleu" nebuvo atnaujintas.
Ieškoti