Lapų kasėjai (lapų minos) — apibrėžimas, biologija ir žala augalams
Lapų kasėjai: jų biologija, minų atpažinimas, žala augalams ir efektyvūs kontrolės būdai sode bei miške
Lapų kasintojas - tai vabzdžio lerva, kuri gyvena lape ir juo minta. Dauguma lapus minuojančių vabzdžių yra kandys (Lepidoptera), pjūkleliai (Symphyta, vapsvų rūšis) ir musės (Diptera). Tai daro ir kai kurie vabalai.
Kaip ir medieną graužiantys vabalai, lapų kasėjai nuo daugelio plėšrūnų ir augalų apsaugos priemonių apsisaugo maitindamiesi lapo viduje ir ėsdami jo audinius. Jie minta tik tais sluoksniais, kuriuose yra mažiausiai celiuliozės. Be to, puldami paprastąjį ąžuolą (Quercus robur), jie minta audiniais, kuriuose yra mažiau tanino. Taninas yra cheminė medžiaga, kurios medis gamina daug. Jis nėra valgomas.
Pagal maitinimosi tunelio raštą ir kasamo lapo sluoksnį galima nustatyti, koks vabzdys tai padarė, kartais net tikslią rūšį. Dažnai minoje būna išmatų, o pagal išmatų nusėdimo pobūdį, minos formą ir augalą šeimininką galima nustatyti lapų kasinėtojo rūšį ir amžiaus tarpsnį. Keletas kasinėjančių vabzdžių maitinasi kitose augalo dalyse, pavyzdžiui, vaisiaus paviršiuje.
Manoma, kad kai kurie lapų spalvingumo modeliai gali būti augalų gynybinės strategijos dalis. Tai apgauna suaugusius lapų minamus, kad jie manytų, jog lapas jau buvo sumedžiotas.
Biologija ir gyvenimo ciklas
Lapų kasėjų gyvenimo ciklas dažniausiai apima kiaušinėlį, lervą (minuotoją), pupą ir suaugėlį. Dauguma rūšių deda kiaušinėlius ant lapų paviršiaus arba į lapo audinį; išsiritusi lerva tūno lapo viduje ir kramto tarp epidermio sluoksnių, palikdama matomą tunelį arba dėmę (miną). Dauguma rūšių baigia lervos stadiją lange ir arba išsiritusios išeina iš lapo verpstės formoje, arba nusileidžia į dirvą ar lapų šiukšles, kur vystosi iki suaugėlio.
Rūšys skiriasi pagal šeimininkus: kai kurie yra labai specifiniai ir gyvena tik ant tam tikros augalų rūšies, kiti — oportunistiniai ir gali užpulti įvairius medžius bei žolinius augalus. Daugelis lapų kasėjų turi kelias kartas per metus (multivoltiniai), bet yra ir vienkartinius ciklus turinčių rūšių.
Minų tipai ir požymiai
Minos gali būti įvairių formų ir gylio, todėl pagal jas lengva orientuotis:
- Serpentinės (vingiuotos) minos: ploni vingiuoti takai, kuriuos palieka ankstyvosios lervos stadijos; dažnai apgaubiamos tamsiui išmatų ruožu.
- Dėmės (blotch) minos: plati, neryški vieta lape, kurioje audiniai suėsti.
- Galerijų minos: plataus tunelio tipo slėgimas, kartais su keliais atšakomis.
- Šulinio ar tentiforminės minos: lapas susiraukšlėja arba išlinksta kaip palapinė dėl lervos veiklos.
Matosi ir kiti požymiai: ploni balti ar rudi ruoželiai ant lapo, permatomos „langų“ vietos, arba juoda fraso (išmatų) paliktų dėmių linija. Net ir nedidelės minos mažina fotosintezės plotą ir gali pakenkti augalo estetikai.
Žala augalams
Dažniausiai lapų kasėjai sukelia kosmetinę žalą — dekoratyvinių augalų lapai praranda grožį. Tačiau intensyvus užkrėtimas:
- mažina fotosintezę ir augimo pajėgumą;
- silpnina jaunus ūglius ir medžių sodinukus;
- kartu su kitomis streso priežastimis (sausra, ligos) gali lemti prastesnį derlių arba augalo atsparumo sumažėjimą;
- vaismedžiuose ir sodininkystėje gali sumažėti derlius arba sumažėti produkcijos kokybė.
Nustatymas ir diagnostika
Užkrėstus lapus galima atpažinti plika akimi: ieškokite tuščių, baltų arba rudiškų blyškių vietų, vingiuotų takelių, ir išmatų juostelių. Norint tiksliau nustatyti rūšį, naudinga:
- išskleisti miną ir apžiūrėti lervą (jei dar yra);
- užfiksuoti minos formą (fotografuoti);
- žinoti augalo šeimininką — tai dažnai siaurina galimų rūšių ratą;
- analizuoti išmatų pasiskirstymą minoje: kai kurioms rūšims būdingos kompaktiškos džiūvėsėlės, kitoms — labai plonas, tolygus frasas.
Specialistai gali nustatyti rūšį pagal minos raštą arba lervos morfologiją; kartais būtinas suaugėlio išsiritimas ir jo taksonominis tyrimas.
Valdymas ir prevencija
Veiksmingas valdymas derina kelias priemones:
- Visuomenės stebėsena ir rankinis rinkimas: nedideles problemas galima spręsti nupjaunant ir sunaikinant užkrėstus lapus, ypač sodininkystėje ir ant dekoratyvinių augalų.
- Biologinė kontrolė: daugelis lapų kasėjų turi natūralius priešus — parasitinės skruzdėlės, vapsvos ir kiti plėšrūs vabzdžiai. Skatinkite biologinę įvairovę ir nekenkite naudingų vabzdžių naudojant selektyvias priemones.
- Cheminė kontrolė: kai kuriais atvejais naudojami sisteminiai insekticidai, kurie patenka į lapų audinius ir naikina lervas. Tačiau cheminės priemonės turi būti taikomos atsargiai, laikantis etikečių reikalavimų, ir vengti jų per dažnai, kad nepažeistumėte naudingų organizmų.
- Kultūrinės priemonės: sveikų, gerai prižiūrimų augalų palaikymas (tinkamas laistymas, tręšimas) mažina pažeidžiamumą; lapų šiukšlių šalinimas rudenį mažina peržiemojančių stadijų skaičių.
- Prevencinės priemonės sodininkystėje: veislių pasirinkimas, atsparių tam tikroms rūšims, ir sėjomaina gali sumažinti riziką.
Ekologinė reikšmė
Lapų kasėjai yra natūrali ekosistemos dalis: jie prisideda prie maisto tinklų, maitina paukščius ir parazitus, skatina augalų vystymąsi ir gynybines reakcijas. Kai jų populiacijos būna subalansuotos, jie retai sukelia reikšmingą žalą.
Patarimai sodininkui
- Reguliariai tikrinkite jautrius augalus vasarą, kai lervos yra aktyviausios.
- Jei pamatote pavienius pažeistus lapus — nupjaukite ir sunaikinkite juos; tai gali užkirsti kelią užkrėtimo plitimui.
- Skatinkite naudingus vabalus: venkite plačiai veikiančių insekticidų, sodinkite gėles ir žydinčius augalus, kurie pritraukia parazitinę fauną.
- Jei problemos daugėja, kreipkitės į vietos augalų apsaugos specialistus — jie padės tiksliai nustatyti rūšį ir parinkti tinkamiausią kontrolės būdą.
Supratimas apie lapų kasytojų biologiją, minų tipus ir aplinkos veiksnius leidžia taikyti tikslingesnes ir mažiau žalingas priemones augalų apsaugai.

Kaštono medžio pažeidimas dėl lapų graužikų

Lapas su nedideliais mineralų pažeidimais

Pomidorai, pažeisti lapų mineralų
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra lapsukiai?
A.: Lapų kasintojas - tai vabzdžio lerva, kuri gyvena lape ir juo minta.
K: Kokių rūšių vabzdžiai paprastai būna lapų kasėjai?
A: Dauguma lapus minuojančių vabzdžių yra kandys (Lepidoptera), pjūkleliai (Symphyta, vapsvų rūšis), musės (Diptera) ir kai kurie vabalai.
K: Kaip lapų kasėjai apsisaugo nuo plėšrūnų ir augalų apsaugos priemonių?
A: Lapų minos nuo daugelio plėšrūnų ir augalų apsaugos priemonių apsisaugo maitindamiesi lapo viduje, ėsdami jo audinius.
K: Kuo lapų minos minos minta lape?
A.: Lapų minorai minta tik tais sluoksniais, kuriuose yra mažiausiai celiuliozės.
K: Ką daro lapų minos, kai užpuola Quercus robur?
A: Puldami Quercus robur (paprastąjį ąžuolą), lapų minorai minta audiniais, kuriuose yra mažiau tanino.
K: Kaip galima nustatyti lapų minavimą sukeliantį vabzdį?
A: Pagal maitinimosi tunelio raštą ir kasamo lapo sluoksnį galima nustatyti, koks vabzdys yra atsakingas už miną, kartais net tikslią rūšį. Pagal žvynų nusėdimo pobūdį, minos formą ir augalo šeimininko tapatybę taip pat galima nustatyti lapų kasinėtojo rūšį ir amžiaus tarpsnį.
Klausimas: Kokia buvo iškelta prielaida, kad kai kurie lapų raukšlėtumo raštai gali būti atsiradę dėl tam tikrų priežasčių?
A: Buvo iškelta prielaida, kad kai kurie lapų spalvingumo modeliai gali būti augalų gynybinės strategijos dalis. Tai apgauna suaugusius lapų kasėjus, kad jie manytų, jog lapai jau buvo apgraužti.
Ieškoti