Liao dinastija (Khitan/Chitanų imperija): istorija, valdovai (907–1125)

Liao dinastija (Khitan/Chitanų imperija, 907–1125): išsami istorija, valdovai ir ekspansija — kilmė, sostinė, svarbiausi įvykiai ir kultūrinis palikimas.

Liao dinastija, dar vadinama Khitan imperija, buvo imperija Azijoje. Ją suformavo chitanų tautos Yelü klanas po Tangų dinastijos žlugimo. Jie valdė nuo 907 m. iki maždaug 1125 m. Pirmasis valdovas buvo Yelü Abaoji, stepių chanas iš chitonų tautų. Iš pradžių, iki maždaug 947 m., ji buvo vadinama „Qidano karalyste“. Jos pagrindinė sostinė – Shangjing – yra dabartinėje Bairino kairiojoje vėliavoje (Vidinėje Mongolijoje). Liao teritorija apėmė dideles Šiaurės Kinijos dalis, žemes šiaurės rytuose (dalis dabartinės Mongolijos), taip pat regionus netoli Tiandzino ir Hebėjaus provincijų pietuose.

Trumpa istorija

Liao dinastija susiformavo iš chitanų stepinių bendruomenių, kurių aukščiausios klasių grupės sugebėjo konsoliduoti valdžią ir sukurti centrinius valdymo mechanizmus. Yelü Abaoji (imperatorius Taizu) sutelkė jėgas ir pradėjo ekspansiją į rytus bei pietus, plėsdamas įtaką buvusiame Tangų imperijos regione. Dinastija vystėsi kaip žemių ir stepės valstybė: ji valdė tiek nomadinius, tiek žemdirbiškus regionus, todėl pritaikė dvigubą valdymo sistemą, skirtingai administruodama šiaurinius (stepės) ir pietinius (kinų-infiltruotus) rajonus.

Administracija ir kultūra

Liao valdovai derino tradicinius chitanų papročius su kinų biurokratija. Jie įkūrė kelias sostines (vadinamas „penkiomis sostinėmis“), o politinė struktūra apjungė chitanų aristokratiją bei kinų administracinius aparatus pietinėse teritorijose. Liao valdytojai skatino tiek nomadinius gyvulininkystės, tiek žemdirbystės elementus – ekonomika rėmėsi mokesčiais, prekyba ir natūrine ekonomika stepėse.

Chitanai sukūrė savitą rašto tradiciją: egzistuoja vadinamieji Khitan didysis ir mažasis raštai (Large and Small Khitan scripts), kurių sistema skiriasi nuo kinų raštų. Religija ir kultūra buvo mišri: vyko šamanistinės praktikos, tačiau Liao dvasioje stipriai įsitvirtino ir Budaizmo bei konfucianizmo idėjos, ypač bendruomenėse, kuriose gyveno daug kinų gyventojų.

Karinė galia ir santykiai su kaimynais

Liao kariuomenė remėsi stipria raitųjų pajėga ir stepės karo tradicija, tačiau taip pat integravo kinų įtvirtinimų ir taktikų elementus. Liao dažnai konfliktavo arba tarpusavyje reguliavo santykius su Song dinastija pietuose, Korėja (Goryeo) ir įvairiomis stepinėmis grupėmis. Vienas reikšmingų įvykių – 1004–1005 m. konfliktas su Song ir vėlesnis Chanyuan sutarties pasirašymas, kurio sąlygomis Song įsipareigojo kasmet mokėti Liao medžiagas ir pinigus mainais už taiką.

Žlugimas ir palikimas

1100–1120 m. pakilusi Jurchenų (Wanyan klanas) galia lėmė Liao dinastijos žlugimą: Jurchenai 1115 m. įkūrė Jin dinastiją, o po kelių metų karinių kampanijų Liao imperija 1125 m. žlugo. Dalis chitanų vadovybės, vadovaujama Yelü Dashi, pasitraukė į Vakarus ir 1124–1125 m. įkūrė vadinamąją Vakarų Liao (dar žinomą kaip Qara Khitai) Centrinėje Azijoje, kuri egzistavo dar kelis dešimtmečius ir turėjo reikšmingą įtaką regioninei politikai bei prekybai.

Valdovai (907–1125)

• Yelü Abaoji (imperatorius Taizu) – dinastijos įkūrėjas; konsolidavo chitanų valdžią ir pradėjo dinastijos plėtrą.
• Yelü Deguang (imperatorius Taizong) – tęsė ekspansiją ir stiprino centrinę valdžią.
• Yelü Ruan (imperatorius Shizong) – valdė trumpiau, susidūrė su vidiniais iššūkiais.
• Yelü Jing (imperatorius Muzong) – laikotarpis, kai Liao susidūrė su dinastijos stabilumo klausimais.
• Yelü Xian (imperatorius Jingzong) – vienas iš valdovų, kurių metu buvo stiprinama valstybės struktūra.
• Yelü Longxu (imperatorius Shengzong) – vadovavo per svarbius karinius konfliktus su Song; po jo buvo pasirašyta Chanyuan sutartis.
• Yelü Zongzhen (imperatorius Xingzong) – toliau rėmė administracinį išsiplėtimą ir kultūrinius mainus.
• Yelü Hongji (imperatorius Daozong) – ilgalaikė valdžia, kuriai būdingas kultūrinis ir politinis konsolidavimas.
• Yelü Yanxi (imperatorius Tianzuo) – paskutinis Liao imperatorius, kurio valdymo laikotarpiu dinastija patyrė Jurchenų atakas ir žlugo 1125 m.

Reikšmė ir istorinis palikimas

Liao dinastija buvo svarbi pereinamojo laikotarpio grandis tarp tradicinės stepės kultūros ir sinizacijos procesų Kinijoje. Ji rodė, kad nomadinė aukštuomenė gali sukurti ilgalaikę valstybę, derindama savo tradicijas su kinų administracine praktika. Liao palikimas tęsėsi per Vakarų Liao (Qara Khitai) ir per kultūrinius bei politinius ryšius su kaimyninėmis valstybėmis, o jų administracinės ir raštinės inovacijos (Khitan raštai) teikia vertingų žinių tyrinėjant regiono istoriją.

Paieška pagal raidę