Madrido simfoninis orkestras (Orquesta Sinfónica de Madrid) – istorija
Madrido simfoninis orkestras – nuo 1903 m. istorija: garsūs dirigentai, premjeros (Falla, Prokofjevas), zarzuela tradicijos, tarptautiniai pasirodymai ir aktyvi edukacinė veikla.
Madrido simfoninis orkestras (ispaniškai Orquesta Sinfónica de Madrid) yra vienas svarbiausių Ispanijos orkestrų, įsikūręs Madride. Orkestras oficialiai įkurtas 1903 m.
Istorija
Pirmasis viešas orkestro koncertas įvyko 1904 m. vasario 7 d. „Teatro Real“, kuriam vadovavo dirigentas Alonso Cordelás. 1905 m. orkestro vadovu tapo Enrikė (Enrique) Fernándezas Arbósas, jam vadovaujant kolektyvas sustiprino savo pozicijas – Arbósas dirbo su orkestru daugiau kaip 30 metų ir daug dėmesio skyrė ispaniškai muzikai bei šiuolaikiniams kompozitoriams.
Orkestras grojo tiek nacionalinę, tiek tarptautinę programą: repertuare buvo ispaniškos jamykos, taip pat Vakarų Europos kompozitorių kūriniai. Per savo istoriją kolektyvui yra dirigavę žymūs užsienio meistrai, tarp jų Igoris Stravinskis ir Richardas Straussas. Orkestras pirmą kartą atliko ir reikšmingus to laikotarpio kūrinius, pavyzdžiui, kompozitoriaus Falla darbus (tarp jų – Noches en los jardines de España, liet. „Naktys Ispanijos soduose“, 1916 m.) bei 1930–1930-ųjų repertuarą, kuriame buvo ir Prokofjevo Antrasis koncertas smuikui (1935 m.).
Per Ispanijos pilietinį karą buvo sudėtinga tęsti reguliarų koncertinį gyvenimą: koncertų režimas sutriko, o po karo 1939 m. birželį mirė Arbósas. Dėl diktatoriaus generolo Francisco Franco iškilimo daugelis muzikantų išvyko į tremtį, buvo sudėtinga išlaikyti nuolatinį kolektyvą. Dirigentas Enrikė Jordas orkestrą išlaikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir po karo padėjo kolektyvui atsistatyti.
Viduramžių ir vėlesnis laikotarpis: zarzuelos, įrašai ir kelionės
Nuo 1958 m. orkestrui teko daug groti komiškose ispanų operose – zarzuelose (zarzuelas) – ir šis žanras tapo svarbia vienu iš orkestro veiklos elementų. Kolektyvas daug keliavo ir rengė koncertus po Ispaniją, Portugaliją ir Lotynų Ameriką ir rengė koncertus, taip skleisdami ispanišką muziką užsienyje.
1965 m. įkurtas naujas valstybinis orkestras „Orquesta Sinfónica de RTVE“ padidino konkurenciją kultūros lauke ir apsunkino Madrido simfoninio orkestro veiklą. Dėl to kolektyvui teko daug laiko skirti „Teatro de la Zarzuela“ projektams. Septintajame dešimtmetyje orkestras įrašė daug zarzuelų ir ispaniškų operų – šie įrašai sulaukė gerų atsiliepimų, tačiau koncertinei veiklai jie dažnai atimdavo laisvą laiką.
Pastarųjų dešimtmečių pokyčiai
Po Franco mirties orkestrui suteikta oficialaus „Teatro de la Zarzuela“ orkestro rolė. Vėliau, atidarius naują koncertų salę Auditorio Nacional de Música, orkestrui atsirado daugiau galimybių rengti simfoninius koncertus, išplėsti sezoną ir darbą su solistais bei tarpdisciplininiais projektais. 1997 m. orkestras išsikraustė iš „Teatro de la Zarzuela“ ir persikėlė į „Teatro Real“, kur liko bent iki 2009 m. Šis laikotarpis leido kolektyvui stiprinti viešųjų pasirodymų pozicijas bei dalyvauti didesniuose miesto kultūriniuose projektuose.
Repertuaras, įrašai ir švietimas
Repertuaras apima tiek klasikinius simfoninius kūrinius, tiek ispanišką muzikinį palikimą ir šiuolaikinę muziką. Orkestras yra žinomas dėl savo zarzuelų bei ispaniškos operos interpretacijų ir turi ne vieną įrašą, kurie dokumentuoja kolektyvo stilistinę įvairovę. Be koncertinės ir įrašų veiklos, orkestras plėtoja edukacines programas: rengia projektus vaikams, jaunimui ir šeimoms, siekdamas skatinti muzikinį išsilavinimą bei jaunųjų klausytojų ir atlikėjų ugdymą.
Vadovai ir svečiai
Per orkestro istoriją jam vadovavo daug dirigentų ir svečių meistrų. Ilgametis ankstyvasis vadovas buvo Enrikė Fernándezas Arbósas, vėliau orkestrą vedė kiti nacionaliniai ir užsienio dirigentai. Per metus orkestrui diriguodavo garsūs svečiai, tarp kurių – minėtieji Igoris Stravinskis ir Richardas Straussas. Ilgą laiką (1984–2008 m.) orkestrui vadovavo Jesús López Cobos, jo vadovavimo laikotarpis buvo reikšmingas orkestro tarptautiniam įvertinimui ir repertuaro plėtrai.
Šiuolaikinė veikla
Šiandien Madrido simfoninis orkestras tęsia koncertinę, įrašų ir švietimo veiklą, bendradarbiauja su solistais, jaunais atlikėjais bei kompozitoriais, dalyvauja festivaliuose ir gastrolėse. Kolektyvas išlieka svarbiu Madrido ir visos Ispanijos muzikinio gyvenimo dalyviu, saugančiu ir skleidžiančiu tiek nacionalinį muzikinį paveldą, tiek pasaulinę simfoninę tradiciją.
Pagrindiniai laidininkai
- Alonso Cordelás 1903-1904 m.
- Enrique Fernández Arbós 1905-1939 m.
- Enrique Jordá 1940-1945 m.
- Conrado del Campo 1946-1950 m.
- José María Franco 1951-1958 m.
- Vicente Spiteri 1958-1977 m.
- Luis Antonio García Navarro 1999-2001 m.
- Jesús López Cobos 2002 m.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Madrido simfoninis orkestras?
A: Madrido simfoninis orkestras - tai 1903 m. įkurtas orkestras Madride, Ispanijoje.
K: Kas buvo pirmasis orkestro dirigentas?
A: Pirmasis orkestro dirigentas buvo Alonso Cordelás.
K: Kiek laiko Enrique Fernández Arbós dirbo su orkestru?
A.: Enrique Fernández Arbós su orkestru dirbo daugiau nei 30 metų.
K: Kokias garsias dainas pirmą kartą atliko šis orkestras?
A: Madrido simfoninis orkestras pirmą kartą atliko Fallos "Naktis ispanų soduose" (1916) ir Prokofjevo Antrąjį koncertą smuikui (1935).
K: Kas nutiko Ispanijos pilietinio karo metu, kad buvo sunku tęsti koncertus?
A: Ispanijos pilietinio karo metais buvo sunku rengti koncertus, nes po generolo Francisco Franco sukilimo daugelis muzikantų buvo išvykę į tremtį.
K.: Kas nutiko 1965 m., kai buvo sukurtas naujas orkestras "Orquesta Sinfónica de RTVE"?
A: Kai 1965 m. buvo įkurtas naujas orkestras "Orquesta Sinfónica de RTVE", Madrido simfoniniam orkestrui tapo sunku veikti, nes jam teko daug laiko praleisti grojant "Teatro de la Zarzuela".
K: Kaip jų mokymo programa padėjo mažiems vaikams klausytis muzikos ir paskatino juos groti instrumentais?
A: Jų mokymo programa padeda mažiems vaikams klausytis muzikos ir skatina juos groti muzikos instrumentais, suteikdama jiems galimybių, pavyzdžiui, koncertų ir įrašų, kurie yra prieinami ir malonūs.
Ieškoti