Minitel — Prancūzijos videotex ir ankstyvoji interneto paslauga (1982–2012)

Minitel: Prancūzijos videotex ir ankstyvasis internetas (1982–2012) — telefoninė paslauga, leidusi pirkti, rezervuoti, tikrinti kursus ir bendrauti, formavusi skaitmeninę erą.

Minitel buvo Prancūzijos valstybinio pašto ir telekomunikacijų tinklo PTT (vėliau – France Telecom) sukurta Videotex tipo elektroninė paslauga ir terminalų sistema, paplitusi 1980–1990 m. dešimtmečiais. Vartotojai prie jos jungdavosi per telefono linijas – terminalai turėjo integruotą modemą, ekraną ir klaviatūrą, o tinklas naudojosi žemo greičio ryšio protokolais (V.23: ~1200 bit/s į vartotoją ir ~75 bit/s iš vartotojo). Tai buvo viena pirmųjų masinio naudojimo interaktyvių duomenų paslaugų, kuri prieš žiniatinklio erą leido daugumai prancūzų naudotis elektroninėmis paslaugomis kasdieniame gyvenime.

Kaip veikė ir ką siūlė

Minitel terminalai rodė tekstinę ir semigrafiką (blokines grafines žymes) paprastai 40 × 24 simbolių ekrane, o vartotojai jungėsi prie atskirų paslaugų numerių. Pagrindinės paslaugos apėmė:

• Telefonų knygą – greitas numerių ir kontaktų paieškos įrankis (telefonų knygoje), viešai prieinama per specialų numerį (pvz., 3611);
• Pašto dėžutes ir privačią žinutėsi (messagerie) – vidinis žinučių ir pranešimų siuntimo tinklas;
• Prekių ir paslaugų pirkimą – ankstyvoji elektroninė prekyba (VAD), užsakymų priėmimas, bilietų pirkimas;
• Rezervacijas – pavyzdžiui, traukinius ir kitus transporto bilietus;
• Finansinę informaciją – realiu laiku ar atnaujinimus apie akcijų kainas ir pan.;
• Informacines ir pramogines paslaugas – naujienos, orų prognozės, žaidimai, pokalbiai (įskaitant ir tokias socialines paslaugas kaip „messageries roses“).

Istorija ir plėtra

Projektas prasidėjo kaip valstybinė iniciatyva, siekiant skaitmenizuoti prieigą prie informacijos ir sumažinti tradicinių spausdintų paslaugų naštą PTT tinklui. Komercinė Minitel plėtra prasidėjo 1982 m. Prancūzijoje, kai PTT pradėjo platinti terminalus – daugeliui abonentų jie buvo dalinami nemokamai arba už simbolinį mokestį, kas sparčiai padidino tinklo bazę. Dėl šios politikos Minitel greitai tapo plačiai naudojama platforma, įsiliejusia į kasdienį gyvenimą, verslą ir viešąją administraciją.

Verslo modelis ir kainodara

Minitel paslaugos dažnai buvo mokamos pagal prisijungimo trukmę arba už konkrečias operacijas; papildomai pelną generavo paslaugų teikėjai ir reklama. Ryšio kainą nustatė telefonų operatorius, todėl faktinės vartotojo sąnaudos priklausė nuo trukmės ir skambučio numerio. Dalis pajamų tekdavo paslaugų kūrėjams bei France Telecom.

Poveikis ir kultūrinė reikšmė

Minitel buvo svarbi technologinė ir socialinė inovacija: ji skatino ankstyvąją elektroninę prekybą, patogią viešųjų paslaugų skaitmeninimą ir atvėrė kelią kasdienėms interneto paslaugoms. Taip pat ji turėjo ir kontroversiškesnių aspektų – pvz., mokamos pokalbių dėžutės, kurios tapo socialiniu reiškiniu ir reikšmingu pajamų šaltiniu.

Mažėjimas ir uždarymas

Nuo 1990-ųjų pabaigos ir ypač su žiniatinklio ir plačiajuosčio interneto atsiradimu Minitel reikšmė ėmė mažėti: naujos interneto technologijos pasiūlė didesnį turinio įvairovę, spalvotą grafiką ir paprastesnę prieigą. Tačiau tinklas gyvavo ilgai: 2009 m. vasario mėn. "France Telecom" teigė, kad "Minitel" tinkle vis dar veikia 10 mln. mėnesinių prisijungimų. Milijonas jų buvo prie telefonų knygelės. 2012 m. birželio 30 d. "France Telecom" nutraukė paslaugos teikimą.

Paveldas

Minitel paliko ryškų pėdsaką Prancūzijos skaitmeninėje istorijoje: jis iliustruoja, kaip valstybinė iniciatyva ir masinė prieiga prie technologijų gali formuoti gyvensenos pokyčius. Daug Minitel terminalų ir dokumentų saugoma muziejuose bei skaitmeniniuose archyvuose, o patirtis iš Minitel projekto prisidėjo prie tolimesnio interneto ir e. paslaugų vystymo Prancūzijoje bei Europoje.

Verslo modelis

Milijonai terminalų telefono abonentams buvo nemokami. Tai reiškė, kad daugybė žmonių ir įmonių iš karto turėjo prieigą prie jų. Žmonės, gavę "Minitel", negavo įprastos popierinės telefonų knygos.

"Minitel" suteikė galimybę naudotis šiomis paslaugomis:

• telefonų knyga (nemokamai)
• mažmeninės prekybos paštu bendrovės
• lėktuvo ar traukinio bilietų pirkimas.
• informacinės paslaugos
• duomenų bazės
• skelbimų lentos

Daugelis naujų įmonių pradėjo bandyti užsidirbti naudodamosi tinklu. Tai buvo panašu į vėlesnį "dot-com" burbulą. Daugelis įmonių žlugo. Kai kurie žmonės kritikavo pornografines paslaugas "Minitel" tinkle, nes jomis galėjo naudotis vaikai. Vyriausybė nenustatė taisyklių dėl pornografijos "Minitel" tinkle. Vyriausybė taip pat nustatė mokestį pornografinėms interneto paslaugoms.

Finansai

Mokėjimo būdai

• Kredito kortelė pirkiniams
• Telefono sąskaita už naršymo laiką: tarifai priklausė nuo aplankytų svetainių

"France Télécom" iš "Minitel" naudotojų taikė iki 1 euro už minutę tarifą. Tarifai priklauso nuo to, kokia paslauga buvo skambinama. Dauguma paslaugų buvo daug pigesnės už maksimalų dydį. Po to "France Télécom" dalį mokesčio mokėjo "Minitel" serverius valdančioms bendrovėms.

Telefonų knyga

Populiariausia "Minitel" paslauga buvo "Annuaire Electronique" telefono numeriu "11". 1996 m. spalio 18 d. prieiga prie telefonų knygelės pakeista į "3611". Įmonės į sąrašą galėjo įtraukti iki 3 eilučių informacijos. Telefonų knygos puslapiuose taip pat buvo skelbiama reklama.

1985 m. "Alcatel Minitel" terminalas su ne-AZERTY klaviatūra

Paieška pagal raidę