Moralinis samprotavimas: kas tai, vystymasis ir teorijos (Kohlbergas, Turielis)

Sužinokite moralinio samprotavimo pagrindus: Kohlbergo ir Turielio teorijos, raidos etapai ir etikos įžvalgos — kaip formuojasi žmogaus moralė.

Moralinis samprotavimas — tai psichologijos ir moralės filosofijos nagrinėjama tema. Ji tiria, kaip žmonės mąsto apie moralines problemas, sprendžia dilemmas ir pateisina savo veiksmus. Tyrėjai aiškina, kodėl vieni elgesį laiko teisingu, o kiti — neteisingu, kaip keičiasi moralinis mąstymas vaikystėje, paauglystėje ir suaugusiųjų amžiuje, ir kokią įtaką tam turi kultūra, auklėjimas bei socialinės situacijos. Psichologai, tirinėję šią sritį, yra tokie mokslininkai kaip Lawrence'as Kohlbergas ir Elliotas Turielis. Kohlbergas akcentavo etapinės raidos modelį, teigdamas, kad moralinis supratimas vystosi keliais lygiais, o Turielis pabrėžė skirtingų moralinių sričių egzistavimą ir jų skirtingą raidą.

Kohlbergo teorija: lygių ir etapų modelis

Lawrence'o Kohlbergo modelis yra vienas žinomiausių moralinio samprotavimo teorijų. Jį sudaro trys pagrindiniai lygiai, kurių kiekviename yra po du etapus:

• Prekonvencinis (prieškonvencinis) lygis
  • 1 etapas — bausmės ir paklusnumo orientacija (elgesiui dominuoja baimė nuo baudimo)
  • 2 etapas — individualių interesų ir mainų orientacija (teisingumas suprantamas kaip nauda sau ar mainais)
• Konvencinis lygis
  • 3 etapas — tarpasmeninių santykių ir geros berniuko/mergaitės orientacija (svarbu palaikyti santykius ir būti priimtam)
  • 4 etapas — visuomenės tvarkos ir įstatymo orientacija (pabrėžiama pareiga ir tvarka)
• Postkonvencinis (po-konvencinis) lygis
  • 5 etapas — socialinės sutarties orientacija (teisės ir taisyklės vertinamos pagal visuotinę gerovę)
  • 6 etapas — universalių etinių principų orientacija (sprendimai grindžiami universaliais moraliniais principais)

Kohlbergas aprašė, kad dauguma žmonių juda per šiuos etapus seka, bet ne visi pasiekia aukščiausius etapus. Jis savo tyrimuose naudojo moralines dilemmas (pvz., „Heinz“ dilema), kuriose klausiama, ką žmogus darytų ir kodėl. Kohlbergo teorija padėjo suprasti, kaip kinta moralinis argumentavimas ir kokios vertybės tampa svarbios skirtingais amžiaus tarpsniais.

Turielio socialinių sričių teorija

Elliotas Turielis pasiūlė kitokį požiūrį — socialinių sričių (domain) teoriją. Jis išskyrė tris pagrindines sritis, kurių kiekviena turi savo taisykles ir logiką:

• Moralinė sritis — susijusi su fiziniu ir psichologiniu pakenkimu, teisingumu, teisėtu ir neteisingu; čia galioja universalesni etikos principai.
• Socialinių konvencijų sritis — susijusi su taisyklėmis, normomis ir tvarka (pvz., etiketas, mokyklos taisyklės), kurios yra kultūriškai kintančios ir skirtos socialiniam bendravimui.
• Asmeninė sritis — susijusi su individualiomis preferencijomis, privatumu ir pasirinkimais, kurie dažnai priskiriami asmeninei laisvei (pvz., drabužių pasirinkimas, hobiai).

Turielis teigia, kad vaikai ir suaugusieji skiria moralinius pažeidimus nuo socialinių konvencijų jau ankstyvoje raidoje: moraliniai pažeidimai (pvz., smurtas) suvokiami rimčiau ir netoleruotini nepriklausomai nuo taisyklių, o konvencijų pažeidimai labiau priklauso nuo socialinio konteksto.

Tyrimo metodai ir empiriniai duomenys

Moralinis samprotavimas tiriamas keliais būdais:

• Interviu su dilemomis (pvz., Kohlbergo naudojamos istorijos), kur analizuojami pateikiami argumentai ir jų būdai.
• Standartizuoti klausimynai ir užduotys, leidžiančios palyginti grupes ir amžiaus tarpsnius.
• Eksperimentai ir ilgalaikės (longitudinal) studijos, kurios stebi, kaip tie patys asmenys keičiasi laike.

Tyrimai parodo, kad moralinis samprotavimas priklauso nuo pažintinių gebėjimų, emocinės brandos, socialinės patirties ir kultūrinio konteksto. Taip pat reikšmę turi auklėjimo stilius, švietimas ir žodinės diskusijos apie etines problemas.

Kritika ir papildymai

Kohlbergo teorija sulaukė kritikos dėl kelių priežasčių: ji gali nepakankamai atsižvelgti į kultūrinius skirtumus, pabrėžia teisingumą kaip centrinę vertybę (kas gali būti netaikoma visose kultūrose) ir, pagal kai kuriuos kritikų teiginius, nepakankamai vertina emocijų ir ryšių įtaką moraliniam elgesiui. Carol Gilligan (nepaminėta čia kaip nuoroda) kritikavo Kohlbergą, teigdama, kad jo modelis pernelyg orientuotas į abstraktų teisingumą ir nepakankamai į moterų patiriamą rūpinimąsi ir atsakomybę.

Turielio požiūris į socialines sritis gauna pripažinimą už tai, kad leidžia paaiškinti, kodėl žmonės skiria skirtingus standartus moralinėms ir socialinėms problemoms; tačiau kai kurie tyrėjai pabrėžia, kad ribos tarp sričių gali būti sklandžios, o sprendimus veikia ir emocijos, ir konkrečios situacijos niuansai.

Panaudojimas praktikoje

Žinios apie moralinį samprotavimą taikomos švietime (ugdant etinį mąstymą per diskusijas ir dilemų analizę), teisėje (suprantant motyvus ir atsakomybę), psichologinėje konsultacijoje (kt.), bei formuojant viešąsias politikos gaires. Tėvai ir pedagogai gali skatinti aukštesnį moralinį mąstymą skatindami argumentuotą diskusiją, empatiją ir kritinį mąstymą.

Išvados

Moralinis samprotavimas yra kompleksiška, daugialypė sritis, kuri apima tiek kognityvinius, tiek emocinius ir socialinius veiksnius. Moralės filosofija arba etika suteikia teorinį pagrindą vertybiniams klausimams, o psichologiniai modeliai, kaip Kohlbergo ir Turielio pasiūlyti, padeda suprasti, kaip žmonės iš tikrųjų galvoja ir sprendžia moralines problemas. Aptariant tokias sąvokas kaip gėris ir blogis, svarbu atsižvelgti tiek į universalesnius principus, tiek į kultūrinius bei asmeninius skirtumus.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra moralinis argumentavimas?

Klausimas: Kas yra keletas psichologų, tyrinėjusių moralinį mąstymą?

K: Ką Lawrence'as Kohlbergas sakė apie moralinį mąstymą?

K: Ką apie moralinį supratimą sakė Elliotas Turielis?

K: Kas yra moralės filosofija arba etika?

K: Kokias temas apima moralės filosofija arba etika?

K: Kaip moralės filosofijos ar etikos studijos susijusios su moraliniu mąstymu?

Paieška pagal raidę