Atlanto buržuvė (Istiophorus albicans) — aprašymas, paplitimas ir greitis
Atlanto buržuvė (Istiophorus albicans): išsamus aprašymas, paplitimas, mityba ir ginčai dėl rekordinio greičio — naujausi tyrimų duomenys ir faktai.
Atlanto buržuvė (lot. Istiophorus albicans) – Perciformes būrio Istiophoridae šeimos jūrinių žuvų rūšis. Ji gyvena atvirose tropinėse ir subtropinėse jūrų zonose, dažniausiai randama Atlanto vandenyne ir Karibų jūroje, nuo paviršiaus iki maždaug 200 m gylio. Dideliuose centrinės Šiaurės Atlanto ir centrinės Pietų Atlanto dalies vėsesniuose vandenyse jos dažnai nebūna, nes rūšis pirmenybę teikia šiltesnei vandens juostai. Atlanto burinė žuvis yra glaudžiai gimininga marlinui, o kartais taksonominiai skirtumai tarp artimų burinių rūšių aptariami mokslinėje literatūroje.
Aprašymas
Atlanto buržuvė pasižymi ilga kūno forma, išreikštu „burės“ pavidalo nugaros pelekų ratu ir ilgu, siauru snukiu — t. y. „kūju“ arba „billu“. Spalva viršutinėje dalyje tamsesnė (mėlyna ar pilkai melsva), šonai silpnai metalizuoti, pilvas — šviesus. Burės (nugaros plokštelės) aukštis gali ženkliai skirtis priklausomai nuo elgesio (iškelta burė dažnai naudojama medžiojant). Suaugusių individų ilgis gali siekti apie 2–3 m, o svoris kartais viršija keliasdešimt kilogramų (kai kurie pavyzdžiai — iki ~90–100 kg), tačiau dauguma žuvų yra mažesnės.
Elgesys ir medžioklė
Atlanto buržuvės yra aktyvios plėšrios žuvys: jos dažnai medžioja pulkus mažesnių žuvų, tokių kaip sardines, ančiuvius ir skumbres. Medžioklės metu burinės žuvys naudoja didelę nugaros „burę“ ir greitį, kad sutrauktų ar išsisklaidyti pulkus, o tada atakuoja naudodamos savo ilgą kūjį — kartais smūgiuodamos į grobį arba pramušdamos būrius, kad atskirtų atskirus individų. Jų racioną taip pat sudaro vėžiagyviai ir galvakojai trumpaplaučiai (kalmarai ir pan.).
Plaukimo greitis — mitai ir faktai
Istoriškai Atlanto burinių žuvų greičio vertinimai buvo labai aukšti: XX a. trečiajame dešimtmetyje atliktuose bandymuose buvo pateikti skaičiai, kurie leido manyti, jog žuvys trumpam gali išvystyti iki 111 km/h greitį. Tačiau vėlesnės analizės ir patikimesni matavimai rodo gerokai konservatyvesnius rezultatus. Daugiau šiuolaikinių biomechaninių tyrimų ir empirinių stebėjimų nurodo, kad realistinis maksimalus sprogstamasis (burst) greitis burinių žuvų paprastai nesiekia tokių ekstravagantiškų verčių — daugelyje šaltinių minimas intervalas apie 37–55 km/h, o naujausi, atsargesni vertinimai teigia, kad ilgalaikiai ar tipiški maksimalūs plaukimo greičiai yra panašūs arba mažesni ir gali neviršyti apie 36 km/h (≈22 mylių per valandą). Skirtumai kyla dėl matavimo metodikos, trumpalaikių šuolių versus teorinių skaičiavimų bei to, ar įvertinamas kūno dinamika ar vandens pasipriešinimas.
Dauginimasis ir gyvenimo ciklas
Atlanto buržuvės neršia atvirose, šiltesnioje vandenyno zonoje esančiose vietose. Kiaušiniai yra plūduriuojantys, o išsiritę lervos — pelaginės. Lytinė brandą žuvys pasiekia gana greitai (per kelis metus), tačiau tikslūs amžiaus ir brandos rodikliai gali skirtis priklausomai nuo regiono ir maisto prieinamumo.
Sąveika su žmonėmis ir apsauga
Atlanto buržuvės turi didelę vertę sportinėje žvejyboje dėl savo greičio ir jėgos — jos itin geidžiamos sportinių meškerių entuziastų. Komercinėse žvejybose jos nėra tokios intensyviai gaudomos kaip kai kurios kitos pelaginės rūšys, tačiau bycatch (atsitiktinis pagavimas) ir regioninė gaudykla gali daryti poveikį populiacijoms. Tarptautinėse duomenų bazėse ir taksonominiuose tyrimuose kartais diskutuojama apie rūšies statusą bei populiacijų kitimą; apsaugos priemonės priklauso nuo regiono reguliavimo. Dėl sportinės žūklės ir atsitiktinio pagavimo rekomenduojama laikytis vietinių taisyklių ir, kur įmanoma, taikyti atleidimo nuo kabliuko praktikas (catch-and-release).
Pastabos
- Atlanto buržuvė dažnai painiojama su kitomis burinėmis rūšimis arba marlinais; taksonominiai skirtumai kartais peržiūrimi.
- Plaukimo greičio vertinimai yra spėjami ir priklauso nuo tiriamos metodikos; senesni rekordiniai skaičiai šiuo metu laikomi itin pernelyg optimistiškais.
- Jei domina išsamūs duomenys apie paplitimą tam tikrose Atlanto vietose ar populiacijų statusą, verta kreiptis į regioninių vandenynų tyrimų institucijų ar Tarptautinės gamtos apsaugos organizacijos duomenis.
Aprašymas
Atlanto burinė žuvis yra metalinės mėlynos spalvos žuvis su dideliu burę primenančiu nugariniu peleku ir ilgu bei smailu, į burę panašiu snukį. Viršutinė jos dalis tamsiai melsvai juoda, o šonai šviesesni (priešingas atspalvis). Išilgai šonų yra apie dvidešimt melsvų horizontalių juostųPagrindinės dalys sidabriškai baltos. Uodegos pelekas stipriai išsišakojęs. Pelekai melsvai juodi, o priekinis nugarinis pelekas išmargintas mažomis juodomis dėmelėmis. Analinių pelekų pagrindai šviesūs.
Šios žuvies ilgis siekia iki 3,15 m, o didžiausias skelbiamas svoris - 58,1 kg.
Tyrimais nustatyta, kad burinės žuvys, medžiojančios sardinių būrius, labai pasikliauja slapstymusi ir greitu kirtimu ar stuktelėjimu rostrumu, kad laikinai imobilizuotų grobį ir lengviau pagautų mažą grobį. Buvo iškelta hipotezė, kad snapas padidina žuvies hidrodinamines savybes ir netgi atbaido plėšrūnus. Tačiau gerai užfiksuota, kad burinės žuvys snapą naudoja medžioklei.
Ernestas Hemingvėjus (Ernest Hemingway) su pagauta Atlanto burine žuvimi Keiveste, Floridoje, JAV, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje
Paplitimas ir buveinės
Atlantinė buržuvė - Atlanto vandenyno tropinių ir vidutinio klimato vandenų pelaginė žuvis. Ji paplitusi maždaug nuo 40° šiaurės vakarų Atlanto vandenyno šiaurės platumos iki 40° pietvakarių Atlanto vandenyno pietvakarių platumos ir nuo 50° šiaurės rytų Atlanto šiaurės platumos iki 32° pietryčių Atlanto pietryčių platumos. Tai migruojanti rūšis, kuri juda apie atvirą vandenyną ir Viduržemio jūrą. Jo gylis siekia nuo šiltų paviršinių vandenų iki maždaug 200 m (656 pėdų).
Taksonomija
Kai kurie autoritetai pripažįsta tik vieną burinių jūrų liežuvių rūšį - Istiophorus platypterus, o I. albicans laikomas I. platyperus sinonimu.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Atlanto burinė žuvis?
A: Atlanto burinė žuvėdra yra jūrinė žuvis, priklausanti Perciformes būrio Istiophoridae šeimai.
K: Kur galima rasti atlantinę burinę žuvį?
A.: Atlanto buržuvė aptinkama Atlanto vandenyne ir Karibų jūroje nuo paviršiaus iki 200 metrų gylio.
K.: Ar Atlanto vandenyno buriuočiai aptinkami visuose Atlanto vandenyno rajonuose?
Atsakymas: Ne, Atlanto burinė žuvėdra nėra paplitusi didelėse centrinės Šiaurės Atlanto dalies ir centrinės Pietų Atlanto dalies teritorijose.
K.: Su kuo susijęs Atlanto burinis vėplys?
Atsakymas: Atlanto burinė žuvis yra gimininga marlinui.
K.: Kaip greitai gali plaukti Atlanto burinė žuvėdra?
A: XX a. trečiajame dešimtmetyje atliktų bandymų duomenimis, atlantinė burinė žuvėdra gali plaukti trumpais sprintais iki 111 km per valandą greičio, nors labiau paplitę konservatyvesni 37-55 km per valandą skaičiavimai. Naujausi tyrimai netgi rodo, kad burinės žuvys neviršija 36 km/h (22 mylių per valandą) plaukimo greičio.
K: Ką medžioja Atlanto burinės žuvys?
A: Atlantinės burinės žuvys medžioja gausias žuvis, pavyzdžiui, sardines, ančiuvius ir skumbres, tačiau jos taip pat minta vėžiagyviais ir galvakojais.
K: Koks yra Atlanto burinių jūrų liežuvių gyvenimo gylyje intervalas?
A: Atlanto burinės žuvys aptinkamos nuo paviršiaus iki 200 metrų gylio.
Ieškoti