Perciformes (Ešerinės žuvys) — apibrėžimas, rūšys ir ypatybės

Atraskite Perciformes (ešerinės žuvys): apibrėžimas, įdomiausios rūšys, dydžių ir elgsenos ypatybės bei evoliucija — viskas apie 7000+ rūšių vandens pasaulyje.

Perciformes yra viena didžiausių ir įvairiausių stuburinių žuvų grupių — tradiciškai ją apibūdina kaip vieną didžiausių eilių (order) plėšriųjų ir nelabai plėšriųjų kaulinių žuvų, sudarančią maždaug 30–40 % visų kaulinių žuvų rūšių. ^p151 Ši grupė apima tūkstančius rūšių, gyvenančių tiek jūrose, tiek gėluose vandenyse, ir pasižymi dideliu morfologiniu ir ekologiniu įvairumu.

Perciformes pavadinimas kilęs nuo lotyniško žodžio, reiškiančio „ešerių panašios“ žuvys — todėl dažnai minimas saitas su ešeriais. Originaliuose aprašymuose Perciformes buvo priskiriami kaip didelė eilė rajų žuvų klasei, tačiau tai nėra tiksli šiuolaikinė taksonomija: perciforminiai yra spindulinių pelekių (ray‑finned) žuvų grupė ir dažniausiai laikomi eilės (order) statusu klasėje Actinopterygii. Pastaraisiais dešimtmečiais molekuliniai tyrimai parodė, kad tradicinė Perciformes grupė yra labai heterogeninė ir parazifinetinė, todėl taksonomijoje vyksta pergrupavimai ir dalis seniau priskirtų šeimų iškelta į atskiras eiles.

Įvairovė ir paplitimas

Perciformes apima daugiau nei 7000 aprašytų rūšių, randamų beveik visuose vandenynuose, pakrantėse, koralinių rifų zonose, upėse ir ežeruose. Jie užima labai platų ekologinį nišų spektrą: nuo bentinių (gyvenančių dugne) iki pelaginių (atviro vandens) rūšių, nuo tropikų iki poliarinių regionų.

Morfolinės ypatybės

• Daugeliui perciforminių būdingos aiškiai skiriamos spininių (kietųjų) ir minkštųjų dorsalinės pelekų dalys — dažnai dvi dailiai atskirtos dalys arba viena ilgoka, su kietosiomis priekyje.
• Pelekų padėtis: paprastai pelekių spinduliai gerai išsivystę; pilvinės (ventralinės) peleklės neretai yra krūtinės arba gerklinės padėties (thoracic arba jugular) priklausomai nuo šeimos.
• Žvynai dažniausiai ctenoidinio tipo (sukąsti krašteliai), tačiau pasitaiko ir kiti variantai.
• Jie turi gerai išvystytą lateralinę liniją ir dažnai sudėtingas žandikaulių bei burnos adaptacijas, pritaikytas skirtingam mitybos tipui (plėšrūnai, augalėdžiai, filtratoriai ir kt.).

Dydis

Perciformes pasižymi milžiniška dydžių įvairove: į šią grupę įeina kai kurios mažiausios kaulinių žuvų rūšys, pvz. Schindleria brevipinguis — vos 7 mm ilgio, ir vienos iš didžiausių žuvų, pavyzdžiui, Makaira genties tunai / marlinai, kurių kai kurios rūšys užauga iki kelių metrų (kai kur minima apie 5 m). Tad tiesa — tai viena didžiausių pagal dydžių spektrą grupių tarp stuburinių.

Evoliucija ir fosiliniai duomenys

Pirmosios perciforminių linijos pasirodė vėlyvojo kreidos periodo metu. Per kremzoną ir paleogeną ši grupė sparčiai radiavo, užpildydama daug ekologinių nišų. Dėl savo didelės įvairovės perciforminių filogenetiniai ryšiai yra sudėtingi, todėl paleontologiniai ir molekuliniai duomenys vis dar pildo supratimą apie jų kilmę ir tarpusavio santykius.

Elgsena ir dauginimasis

Daugelis perciforminių yra kiaušinius dedančios žuvys (oviparinės), tačiau elgsena su kiaušiniais ir jaunikliais labai skiriasi tarp šeimų: nuo visiško tėvų abejingumo iki stiprios tėvų priežiūros. Pavyzdžiui, cichlidai (cichlids) dažnai demonstruoja išplėtotą tėvų priežiūrą, įskaitant lizdų gynimą ar net burnoje nešiojimą (mouthbrooding). Kai kurios jūros perciforminės rūšys sudaro migracines rojines ar neršto susibūrimus.

Pavyzdžiai ir žinomos rūšys

Kai kurie gerai žinomi šios grupės nariai iš originalaus sąrašo yra: angis, barakuda, ešerys, ešerys, blyškiažuvė, cichlidas, dambrelis, pjūklelinė žuvis, gobis, gruperis, remora, kardžuvė, skumbrė, pūkuotoji žuvis, dygliuotoji žuvis, tunas, baltasis tritonas ir, žinoma, ešerys. Daugelis minėtų rūšių yra svarbios tiek komercinei žvejybai, tiek sportinei žūklės industrijai.

Ekonominė ir ekologinė reikšmė

Perciformes šeimos suteikia daug vertingų maisto žuvų (pvz., tunai, skumbrės, grupės ir kt.), taip pat populiarų akvariumo fauną (cichlidai, gobiai, kt.). Jos yra svarbios tiek miestelių ir pasaulio ekonomikai, tiek ekosistemų struktūrai kaip plėšrūnai, grobis ar tarpininkai maisto grandinėse.

Išsaugojimas ir grėsmės

Dėl intensyvios žvejybos, buveinių praradimo, vandens taršos ir klimato kaitos daugelio perciforminių populiacijų būklė silpnėja. Kai kurios rūšys yra peržvejojamos arba net apibrėžtos kaip pavojingos išnykti. Apsaugos priemonės apima žvejybos kvotas, buveinių apsaugą, akvakultūros plėtrą ir tarptautines apsaugos programas.

Taxonomijos pastabos

Svarbu pabrėžti, kad „Perciformes“ apibrėžimas ir jame talpinamų šeimų rinkinys keičiasi: molekulinės filogenetinės studijos atskleidė, jog tradicinė eilė yra dirbtinė ir susidedanti iš kelių nesusijusių grupių. Dėl to šiuolaikinė taksonomija dalį šeimų perkelia į atskiras eiles ar klades, tad literatūroje galite rasti skirtingus šeimų ir rūšių išsidėstymo variantus.

Apibendrinant, Perciformes (ešerinės žuvys) — tai itin įvairi, morfologiškai ir ekologistiškai plati žuvų grupė, kurios nariai užima svarbias ekologines ir ekonomines nišas, o jų tyrimai tebėra aktyvi mokslinių diskusijų sritis.

Charakteristikos

Nugarinis ir analinis pelekai skirstomi į priekinę dygliuotąją ir galinę minkštųjų spindulių dalį, kurios gali būti iš dalies arba visiškai atskirtos.

Dubens pelekai paprastai turi vieną stuburą ir iki penkių minkštųjų spindulių, kurie neįprastai išsidėstę toli į priekį po smakru arba po pilvu. Žvynai paprastai būna ctenoidiniai (šiurkščiabriauniai).

Primityvusis ešerys Palaeoperca(Palaeoperca proxima)

Klausimai ir atsakymai

K: Kokia yra didžiausia stuburinių būrys?

K: Kiek daug kaulinių žuvų yra?

K: Ką reiškia Perciformes?

K: Kokiai klasei jie priklauso?

K: Kiek rūšių jų yra?

K: Kokio dydžio yra perciformes?

K: Kokie yra gerai žinomi Perciformes grupės atstovai?

Paieška pagal raidę