Šiaurės Amerikos plokštė yra didelė tektoninė plokštė, dengiantis didžiąją dalį Šiaurės Amerikos. Ji taip pat apima Grenlandiją, Kubą, Bahamų salų, kraštutinę šiaurės rytų Azijos dalį bei dalis Islandijos ir Azorų salų. Jos plotas yra maždaug 76 000 000 km2 (29 000 000 kv. mylių), todėl tai antra pagal dydį Žemės tektoninė plokštė po Ramiojo vandenyno plokštės, kuri ribojasi su ja vakaruose.

Apimtis ir padėtis

Ji tęsiasi į rytus iki Vidurio Atlanto kalnagūbrio ir į vakarus iki Čerskio kalnagūbrio Rytų Sibire. Plokštė apima tiek žemyninę, tiek vandenyninę plutą, todėl jos sandara ir evoliucija yra labai įvairi.

Geologinė sandara

Šiaurės Amerikos plokštės vidų sudaro platus granitinis kratonas (dažnai vadinamas Laurentia), kurio seniausios uolienos yra milijardų metų senumo. Kraštus juosia daug plutos medžiagos fragmentų — teranai — kurie per ilgą geologinį laikotarpį prilipo (akrecijavosi) prie kratono. Didžioji Šiaurės Amerikos dalis į vakarus nuo Uolinių kalnų yra sudaryta iš tokių teranų, todėl vakarinė dalis yra morfologiškai ir litologiškai sudėtingesnė nei senasis kratonas.

Plokštės litosfera yra nevienoda: žemyninė litosfera gali būti dešimtims iki keliasdešimt—šimtų kilometrų storio (ypač kratoninė dalis), o vandenyninė litosfera yra plonesnė ir jauniausia prie vidurio-oceano riečių.

Ribos ir judėjimas

  • Divergentinės ribos: rytuose plokštė ribojasi su Euroazijos ir Afrikos plokštėmis per Vidurio Atlanto kalnagūbrį — čia vyksta nuolatinis sklidimas ir naujos vandenyninės plutos formavimasis. Būtent dėl šio ryšio dalis Islandijos ir Azorų salų dalys yra tektoninių susidūrimų zonoje.
  • Transforminės ir konversinės zonos vakaruose: vakarinė riba su Ramiojo vandenyno plokšte yra sudėtinga — joje yra transforminių nuosėdų (pvz., San Andreas sistema) ir subdukcinių juostų (pvz., Aleutų grandinė, Kurilų–Kamčiatkos–Aleutų subdukcijos sritys), kur Ramiojo vandenyno plokštė dalimis nirsta po Šiaurės Amerikos plokšte.
  • Regioniniai mikroplokščių ir juostų įtaka: prie vakarinės pakrantės veikia mažesnės plokštės (pvz., Juan de Fuca), kurių judėjimas ir subdukcija stipriai veikia vietinę vulkanizmą ir seismiškumą.
  • Judėjimo greitis: Šiaurės Amerikos plokštė juda maždaug kelių centimetrų per metus kryptimi, priklausomai nuo atskirų ribų ir orientacijos; todėl tektoniniai procesai vyksta per ilgus geologinius laikotarpius, bet jų pasekmės (žemės drebėjimai, vulkanizmas) gali būti staigios.

Vulkanizmas, žemės drebėjimai ir pavojai

Plokštės ribos lemia daugumą aktyvių geologinių reiškinių: subdukcijos zonose (pvz., Aleutai, Kaskadinė juosta) susiformuoja ugnikalniai ir įmanomi stiprūs žemės drebėjimai; transforminės ribos (pvz., San Andreas) sukelia didelio stiprumo žemės drebėjimus vakariniuose JAV. Be to, vidinės plokštės zonose veikia karštųjų taškų (hotspot) vulkanizmas — žymiausias pavyzdys yra Yellowstone, kur vyksta geoterminė ir retas, bet galingas vulkaninis aktyvumas.

Cascadia subdukcijos zona Šiaurės vakarų pakrantėje turi potencialą sukelti megadrebėjimus, o Aliaskoje ir kitose pasienio srityse vyksta periodiškai stiprūs seismologiniai įvykiai. Todėl plokštės dinamika yra svarbus veiksnys geologiniam pavojui vertinti ir planuoti žmogaus veiklą regione.

Reikšmė ir mokslinis tyrimas

Šiaurės Amerikos plokštė yra pagrindinė regiono geologinės istorijos raktinė dalis: jos struktūra paaiškina kontinentinių masyvų kilmę, kalnų grandinių susidarymą (pvz., Uoliniai kalnai turi sudėtingą formavimosi istoriją, susijusią su teranų akrecija ir senesnėmis subdukcijos fazėmis) ir išskirtinius geofizinius parametrus. Plokštės judėjimas ir sąveika su gretimomis plokštėmis yra nuolatinis tyrimų objektas geologams, seismologams ir inžinieriams.

Trumpa santrauka

  • Plotas: ~76 000 000 km2 (antra po Ramiojo vandenyno plokšte).
  • Apima: didžiąją Šiaurės Ameriką, Grenlandiją, Karibų ir Atlanto salų dalis bei kai kurias šiaurines Azijos sritis.
  • Sandara: senasis granitinis kratonas + prie jo prilipę teranai; žemyninė ir vandenyninė pluta.
  • Aktualumas: ribose — aktyvus vulkanizmas ir seismiškumas; gyventojų saugumas ir infrastruktūra yra tiesiogiai susiję su plokštės dinamika.