Šiaurinė corroboree varlė (Pseudophryne pengilleyi) – aprašymas ir paplitimas
Sužinokite apie Šiaurinę corroboree varlę (Pseudophryne pengilleyi): išvaizdą, paplitimą pietryčių Australijoje, buveines ir apsaugos statusą.
Egzistuoja dvi varlių rūšys: šiaurinė varlė Pseudophryne pengilleyi ir pietinė varlė Pseudophryne corroboree.
Buvo manoma, kad abi varlės yra tos pačios. Tačiau 1996 m. jos buvo pripažintos dviem skirtingomis rūšimis. Šiaurinė koriborinė varlė yra labai maža juoda varlė su šviesiai žaliomis arba geltonomis juostelėmis. Skirtingai nei pietinės rūšies, šios juostelės kartais būna nutrūkusios.
Gyvena pietryčių Australijos subalpinėse vietovėse, maždaug 550 km2 (212 kv. mylių) plote, įskaitant Kosciuškos nacionalinį parką, Namadžio nacionalinį parką, Brindabelos kalnus ir Ugninius kalnus.
Šiaurinė varlė ne taip smarkiai nukentėjo kaip pietinė, nes jos buveinės yra daug didesnės. Ji gyvena aukščiau nei 1000 m virš jūros lygio, o žemesniame lygyje jos populiacija yra gausesnė. Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) neseniai sumažino šios rūšies statusą iš kritinės į nykstančios rūšies statusą.
Išvaizda ir dydis
Pseudophryne pengilleyi yra labai maža žemės varlė. Kūno ilgis (nuo snukio iki užpakalio) dažniausiai svyruoja apie 20–30 mm, tačiau dydis gali skirtis tarp individų ir populiacijų. Pagrindinė spalva yra juoda arba tamsiai ruda, o ant kūno išsidėsčiusios aiškios, kontrastingos juostos — geltonos arba šviesiai žalios. Šios juostos kartais būna vientisos, kartais nutrūkstamos, kas vizualiai skiria šią rūšį nuo pietinės Pseudophryne corroboree.
Elgsena ir mityba
Šios varlės yra daugiausia sausumos gyventojos ir dažnai slepiasi po samanomis, akmenimis arba žolės kuokštais. Jos yra gana paslaptingos ir aktyvios tiek dieną, tiek prieblandoje, priklausomai nuo oro sąlygų. Mitybą sudaro smulkūs vabzdžiai ir kiti bezdžionių vabalai, mažesni bestuburiai — galite tikėtis, kad pagrindinis maistas yra skruzdėlės, blusos, uodai ir kiti mažesni bezdžionių tipai.
Dauginimasis ir gyvenimo ciklas
Poravimasis vyksta šaltuoju metų laiku arba pavasarį priklausomai nuo oro sąlygų. Patinai skleidžia charakteringus kvietimo garsus, siekdami pritraukti pateles. Patelės deda kiaušinius ant drėgno samanų ar kitų minkštų substratų netoli laikinų vandens telkinių. Kiaušiniai dažnai išlieka neapvaisinti arba vangiai vystosi žiemą, o perlai ir lervos išsirita ir pradeda vystytis, kai pavasarį telkiniai užpildomi vandeniu. Toks vystymasis padeda rūšiai prisitaikyti prie subalpinių klimato pokyčių.
Toksinės savybės
Kaip ir kitos Pseudophryne genties varlės, šiaurinė koriborinė varlė turi odos chemines medžiagas, kurios veikia kaip apsauga nuo plėšrūnų. Šios medžiagos gali būti nemalonios arba toksiškos smulkiems plėšrūnams, todėl varlėms suteikia tam tikrą apsaugą laukinėje gamtoje.
Buveinė ir paplitimas
Rūšis gyvena subalpinių ir aukštuminių šlapių pievų, durpynų і šlapių samanų zonose. Jų paplitimo plotas yra santykinai ribotas — apie 550 km2, įskaitant svarbias apsaugines teritorijas kaip Kosciuškos, Namadžio ir Brindabelos nacionaliniai parkai bei Ugninius kalnus. Dalis populiacijų sutinkamos aukštesniuose nei 1000 m virš jūros lygio regionuose, tačiau populiacijos vietomis tankesnės žemesniuose regionuose.
Grėsmės
- Chytridinis grybelis (Batrachochytrium dendrobatidis) — viena didžiausių grėsmių varliagyviams Australijoje; jis sukėlė dramatišką pietinės rūšies populiacijų nuosmukį ir taip pat kelia pavojų šiaurinei rūšiai.
- Buveinių nykimas ir degradacija — ganymas, rekreacija, netinkamas žemės naudojimas bei netinkami ugnies režimai gali pakenkti šlapžemėms ir lizdų vietoms.
- Klimato kaita — sudėtingi oro pokyčiai (karščio bangos, mažesnis sniego kiekis) keičia vandens telkinių režimą ir gali sutrikdyti kiaušinių bei lervų išgyvenamumą.
- Invasyvūs gyvūnai ir tarša — atsitiktinis trypimas, nepageidaujamas vandens užteršimas ir invaziniai žvėrys taip pat gali kenkti buveinėms.
Apsaugos priemonės
IUCN sumažinus rūšies statusą iš kritinės į nykstančią, tai rodo tam tikrą pažangą, tačiau apsaugos priemonės tebėra būtinos. Apsaugos programos apima:
- buveinių apsaugą ir atstatymą, ypač svarbiose ganytinėse bei durpynų zonose;
- monitoringo programas, reguliariai stebinčias populiacijų dydį ir sveikatą;
- laboratorines ir veisimo programų iniciatyvas, leidžiančias kurti rezervo populiacijas ir vykdyti reintrodukcijas, jei reikia;
- mokslinius tyrimus apie infekcijas (pvz., chytridą) ir efektų mažinimo būdus;
- viešinimą ir ribojimus lankymui jautriose buveinėse — lankytojams rekomenduojama vengti vaikščiojimo per šlapžemes ir neišminuotų telkinių;
- bendradarbiavimą tarp nacionalinių parkų, vietos bendruomenių ir apsaugos organizacijų.
Taksonomija ir atskyrimas nuo pietinės rūšies
1996 m. atlikti taksonominiai, morfologiniai ir genetiniai tyrimai parodė skirtumus tarp šiaurinės ir pietinės koriborinės varlės, todėl jos buvo pripažintos atskiromis rūšimis. Skiriamieji požymiai apima juostelių raštą (šiaurinėje dažnai būna nutrūkusios), smulkias morfologines ypatybes ir genetinius skirtumus. Šis atskyrimas padėjo geriau nukreipti apsaugos pastangas konkrečioms populiacijoms.
Kaip visuomenė gali padėti
Jei norite prisidėti prie šios rūšies išsaugojimo, galite remti vietines gamtos apsaugos organizacijas, dalyvauti monitoringo kampanijose (kai tai leidžiama) arba tiesiog laikytis lankymo taisyklių nacionaliniuose parkuose. Svarbu neužgaudyti ir nehankinti laukinių varlių bei neužteršti jų buveinių.
Apibendrinant: Pseudophryne pengilleyi yra reta ir savo išvaizda įdomi subalpinių regionų varlė. Nors jos padėtis pagerėjo palyginti su kai kuriomis gretimomis rūšimis, ir toliau reikalingos nuolatinės apsaugos priemonės, stebėsena ir moksliniai tyrimai, kad būtų užtikrintas jos išlikimas laukinėje gamtoje.

Šiaurinės varlės gyvena raudonojoje zonoje, o pietinės varlės - mėlynojoje zonoje.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra šiaurinė koriborinė varlė?
Atsakymas: Šiaurinė koriborinė varlė yra viena iš dviejų koriborinių varlių rūšių - maža juoda varlė su šviesiai žaliomis arba geltonomis juostomis, gyvenanti pietryčių Australijos subalpinėse vietovėse.
Klausimas: Kiek yra šiaurinių varlių rūšių?
Atsakymas: Yra dvi varlių rūšys: šiaurinė ir pietinė.
K.: Kaip buvo išskirtos šios dvi varlių rūšys?
A.: Iš pradžių buvo manoma, kad šios dvi varlių rūšys yra tos pačios, tačiau 1996 m. jos buvo pripažintos dviem skirtingomis rūšimis.
K.: Kokia yra šiaurinės šiaurinės šiaurinės varlės buveinė?
A.: Šiaurinė šiaurinė šiauresnė varlė gyvena pietryčių Australijos subalpinėse vietovėse, įskaitant Kosciuškos nacionalinį parką, Namadžio nacionalinį parką, Brindabelos kalnus ir Ugninius kalnus.
K.: Kaip šiaurinę šiaurinę varlę paveikė buveinių nykimas?
Atsakymas: Šiaurinės varlės ne taip smarkiai nukentėjo kaip pietinės rūšys, nes jų buveinės daug didesnės ir jos gyvena aukštesnėse vietose.
K: Kas yra Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga?
A: Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) yra organizacija, siekianti išsaugoti gamtą ir sumažinti biologinės įvairovės nykimą.
K.: Kaip šiaurinę šiaurinę varlę klasifikuoja IUCN?
A.: IUCN neseniai sumažino šiaurinės šiaurinės varlės kategoriją iš kritiškai nykstančios rūšies į nykstančios rūšies kategoriją.
Ieškoti