Operacija „Atkurti viltį“: JAV vadovaujama humanitarinė misija Somalyje

Operacija „Atkurti viltį“ — JAV vadovaujama humanitarinė misija Somalyje: gelbėjimas nuo bado, taikos užtikrinimas ir skubi pagalba smurtą patyrusiems gyventojams.

Operacija "Atkurti viltį" buvo Jungtinių Valstijų ir daugelio jų sąjungininkių karinė ir humanitarinė operacija Somalyje. Operaciją koordinavo ir palaikė Jungtinės Tautos, o pradiniu etapu jai vadovavo Jungtinės Valstijos. Somalyje 1990–ųjų pradžioje įsiplieskęs pilietinis karas, ginkluotos konflikto grupuotės ir sausros sukėlė masinę bado krizę bei humanitarinį kataklizmą. Operacijos tikslas buvo sudaryti saugias sąlygas humanitarinei pagalbai pasiekti gyventojus pietinėje šalies dalyje ir kituose labiausiai nukentėjusiuose regionuose, kuriems reikėjo maisto.

Fonas ir mandatų suteikimas

Tarptautinė reakcija stiprėjo po to, kai tarptautinė bendruomenė sulaukė žinių apie masinį badą ir civilių aukas. Saugumo Taryba 1992 m. priėmė 794-ąją rezoliuciją, kuria leido naudoti jėgą pagal Jungtinių Tautų Chartijos VII skyrių tam, kad būtų užtikrintas humanitarinės pagalbos pristatymas ir apsauga. Remiantis šiuo mandatu, buvo suformuota daugiašalė jėgų grupė (UNITAF), kuriai pirminę vadovybę suteikė JAV.

Pajėgos, veikimo pobūdis ir eiga

• Operacijoje dalyvavo įvairių šalių pajėgos: JAV ir jų sąjungininkai, taip pat daug UN laipsniškai indėlių suteikusių valstybių. Tarp jų buvo ir Pakistano taikdariai.
• Pagrindinės užduotys buvo: apsaugoti uostus, oro uostus ir pagrindinius kelių ruožus, išvalyti kelius nuo ginkluotų grupuočių kontrolės, koordinuoti logistiką ir saugią humanitarinės pagalbos paskirstymą.
• Operacija prasidėjo 1992 m. gruodį ir pirmais mėnesiais buvo sėkminga — humanitarinė pagalba pasiekė tose teritorijose esančius žmones ir sumažino bado grėsmę.

Konfliktai, iššūkiai ir kritika

Nepaisant pradinių pasiekimų, operacija susidūrė su rimtais iššūkiais. Kai kuriose vietovėse smurtas prieš taikdarius ir humanitarinius darbuotojus eskalavo; įtampos pagilėjus, misija iš humanitarinės tapo ir karinę kontrolę apimančia operacija. Toks poslinkis (vadinamas "mission creep") sukėlė kritikos dėl aiškumo apie ilgalaikius tikslus trūkumo. Vėliau susirėmimai su vietinėmis karinėmis grupuotėmis, tarp jų ir su Mohamedo Farracho Aidido pajėgomis Mogadišu mieste, lėmė rimtus incidentus ir aukas.

Rezultatai ir pasekmės

• Trumpalaikis humanitarinis tikslas — užtikrinti maisto ir kitų būtinybių paskirstymą — buvo pasiektas: milijonams žmonių buvo suteikta pagalba ir išvengta dar didesnės bado katastrofos.
• Vis dėlto ilgalaikė politinė stabilizacija nebuvo pasiekta. Ginkluotų grupuočių fragmentacija, pasitikėjimo trūkumas tarp vietinių politinių jėgų ir tarptautinių intervencijų sudėtingumas lėmė, kad po tarptautinių pajėgų pasitraukimo Somalija vėl patyrė ilgalaikę nestabilumo periodą.
• Operacija paskatino diskusijas tarptautinėje bendruomenėje apie humanitarinių intervencijų ribas, mandatų aiškumą ir rizikų valdymą, taip pat apie tai, kaip derinti trumpalaikę humanitarinę pagalbą su ilgalaikėmis valstybės atkūrimo pastangomis.

Trumpas vertinimas

Operacija "Atkurti viltį" yra vertinama dviprasmiškai: ji parodė, kad greitosios tarptautinės intervencijos gali išgelbėti gyvybes ir laikinai sustabdyti humanitarinę katastrofą, tačiau taip pat atskleidė, kad be politinės strategijos ir ilgalaikių valstybės atkūrimo priemonių karinės priemonės savaime neįveda taikos. Šios pamokos vėliau įtakos tarptautinei politikai ir sprendimams dėl panašių misijų planavimo.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo operacija "Atkurti viltį"?

K: Kas buvo atsakingas už vadovavimą operacijai?

K: Koks buvo operacijos tikslas?

K: Kodėl operacija "Atkurti viltį" buvo vykdoma Somalyje?

K: Ar operacija buvo sėkminga?

K: Ką Saugumo Taryba nurodė sąjungininkų pajėgoms operacijos metu?

K: Ar operaciją "Atkurti viltį" saugojo Jungtinės Tautos?

Paieška pagal raidę