Operacija 'Demokratijos palaikymas' (1994–1995): karinė intervencija Haityje
Operacija 'Demokratijos palaikymas' (1994–1995): JAV vadovauta karinė intervencija Haityje, siekusi sugrąžinti prezidentą Aristidą — operacijos eiga, motyvai ir pasekmės.
Operacija "Už demokratiją" (angl. Operation Uphold Democracy), dažnai vadinama ir Operacija "Demokratijos palaikymas", buvo karinė operacija Haityje. Jai vadovavo Jungtinės Valstijos, padedant Argentinai ir Lenkijai. Ji truko nuo 1994 m. rugsėjo 19 d. iki 1995 m. kovo 31 d.
Fonas ir tikslai
1991 m. Haičio kariuomenė nuvertė teisėtai išrinktą Haičio prezidentą Žaną-Bertraną Aristidą. Po perversmo šalyje įsitvirtino kariniai vadovai (tarp jų – Raoul Cédras) ir de facto vyriausybė, kurią tarptautinė bendruomenė kaltino žmogaus teisių pažeidimais, represijomis ir demokratinių institutų naikinimu. Dėl padėties pablogėjimo kilo ekonominės sankcijos, humanitarinė krizė ir masinis pabėgėlių srautas iš Hačio.
Operacijos "Demokratijos palaikymas" tikslas buvo nušalinti karinę valdžią ir sugrąžinti į valdžią prezidentą Aristidą, atkurti demokratinę valdžią bei pamatus stabilumui ir saugumui šalyje. Šią operaciją saugojo ir rėmė Jungtinės Tautos 1994 m. liepos 31 d. priimta Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 940, kuri suteikė teisėtumą tarptautinei intervencijai.
Tarptautinis teisinis pagrindas
Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 940 įgaliota naudoti visas būtinąsias priemones siekiant palengvinti teisėto civilių valdžios atkūrimą Haityje. Rezoliucija padėjo surinkti tarptautinį palaikymą ir sudaryti pagrindą formuoti daugianacionalines pajėgas, kurioms vadovavo JAV.
Operacijos eiga
1994 m. rugsėjo mėnesį, kai artėjo numatyta invazijos data, tarptautinės derybos su de facto valdžia pasiekė rezultatą – karininkai susitarė pasitraukti, todėl daugianacionalinė pajėga galėjo įžengti palyginti taikiai. Daugianacionalinės jėgos dislokavo karinį ir humanitarinį personalą, užtikrino pagrindinių institucijų saugumą ir sudarė sąlygas prezidento Aristido sugrįžimui. Aristidas sugrįžo į Haity 1994 m. spalio mėn., o civilinė valdžia pamažu atkūrė institucijas.
Operacijos pabaiga oficialiai pažymėta 1995 m. kovo 31 d., kai daugianacionalinės jėgos pradėjo trauktis ir valstybinę misiją perėmė Jungtinių Tautų remiamos civilinės ir policijos pajėgos (UNMIH ir kitos struktūros), kurių tikslas buvo toliau remti saugumą, policijos rengimą ir institucijų atkūrimą.
Dalijimosi jėgos ir dalyviai
Operacijai vadovavo Jungtinės Valstijos, tačiau jai prisidėjo ir kitos šalys, įskaitant Argentiną ir Lenkiją, be to, į operacijas ir vėlesnes JT misijas įsitraukė keli kiti regiono bei tarptautiniai partneriai. Pajėgos atliko tiek karinę, tiek humanitarinę ir policinę veiklą, siekdamos atkurti viešąją tvarką ir saugumą.
Pasekmės ir vertinimai
Operacija buvo sėkminga trumpuoju laikotarpiu: prezidentas Aristidas vėl pradėjo kontroliuoti Haičio vyriausybę, buvo atkurti kai kurie civiliniai institulai, sumažėjo atviros karinės konfrontacijos rizika ir palengvėjo humanitarinė pagalba. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje Haityje išliko struktūrinės problemos – politinė ir ekonominė nestabilumas, silpnos teisėsaugos institucijos ir socialinės įtampos, kurios vėliau prisidėjo prie naujų krizinių periodų.
Operacija taip pat sulaukė kritikų: buvo keliamas klausimas dėl tarptautinės intervencijos teisėtumo, nacionalinės suverenumo ribų ir ilgalaikio tarptautinio įsipareigojimo reikalingumo stabilizuojant sudėtingas valstybės reformas. Nepaisant to, daug istorikų ir analitikų pripažįsta, kad 1994–1995 m. veiksmai leido laikinai atkurti demokratinę valdžią ir suteikti pagrindą tolesnėms JT pastangoms Haityje.
Ieškoti