Pteropodai — pelaginiai jūriniai pilvakojai: jūrų drugeliai ir jūrų angelai
Pteropodai — pelaginiai jūriniai pilvakojai: sužinokite apie jūrų drugelius ir jūrų angelius, jų morfologiją, ekologiją, kiautą ir prisitaikymus prie atviro vandenyno.
Pteropodai – tai laisvai plaukiojantys pelaginiai jūrų sraigės ir jūrų šliužai. Tai jūriniai opistobranšiai pilvakojai.
Taksonomija ir kilmė
Ar jie yra natūrali grupė? Diskutuojama dėl Pteropoda monofilijos. Šiuo metu, remiantis molekuliniais tyrimais, grupė yra monofilinė. Pteropodai tradiciškai skirstomi į du pagrindinius klodus:
- Thecosomata: "jūros drugeliai"
- Gymnosomata: "jūros angelai"
Thecosomata turi kiautą, o Gymnosomata ("nuogas kūnas") – ne. Šie du klodai gali būti arba nebūti giminingi taksonai. Jei ne, jų panašumas gali atspindėti prisitaikymą prie pelaginio gyvenimo būdo.
Morfologija ir plaukimas
Visi pteropodai yra pelaginiai, dažnai maži ir skaidrūs. Jie plaukia naudodami iš kūno išsikišusius sparnus primenančius plėviškus ataugas – parapodijas. Dauguma rūšių yra vos kelių milimetrų ar kelių centimetrų ilgio; kai kurios gali užaugti didesnės. Thecosomata turi ploną kiautą dažnai sudarytą iš aragonito, o Gymnosomata kiauto neturi ir yra minkštesni, grakštesnės formos.
Mityba ir elgsena
Thecosomata daugiausia minta fitoplanktonu ir mikrozoologiškais organizmais; kai kurios rūšys naudoja mucino ar gleivinių grotelių tinklus (mucous webs) planktono sulaikymui. Gymnosomata yra aktyvūs plėšrūnai – daugelis jų medžioja thecosomas ir naudoja specializuotus žandikaulius, chitininius kablius ar konusus grobiui sugauti.
Dauginimasis ir gyvenimo ciklas
Daugelis pteropodų yra hermafroditai (vienu metu turi abu lytinius organus) arba turi sudėtingas reprodukcines strategijas. Dauginimasis vyksta gametų išmetimu arba tiesioginiu keitimu; daug rūšių išleidžia kiaušinius, iš kurių išsirita larvos (veliger) ir vėliau pereina į suaugusiųjų stadiją. Gyvenimo trukmė paprastai trumpa – nuo kelių savaičių iki kelių metų, priklausomai nuo rūšies ir ekologinių sąlygų.
Paplitimas ir ekologinė reikšmė
Pteropodai gyvena visuose pasaulio vandenyse – nuo tropikų iki poliarinių zonų, dažniausiai pelaginėje zonoje netoli vandens paviršiaus. Jie yra svarbi maisto grandinės dalis: juos ėda žuvys, jūrinių paukščių jaunikliai, kai kurios medūzos ir net banginiai. Thecosomata kiautai, susidūrę ir nusėdę ant dugno, dalyvauja anglies ir kalcio cikluose – kiautai tirpsta ir perneša anglies junginius į gilumą.
Grėsmės ir žmogaus įtaka
Pasaulinė klimato kaita daro ypatingą poveikį pteropodams. Dėl atmosferos anglies dioksido tirpimo vandenyje mažėja anglies dioksido prisotinimas ir aragonito soties lygis – tai ypač pavojinga Thecosomata rūšims, nes jų kiautai sudaryti iš aragonito ir gali tirpti. Dėl to pteropodai laikomi biologiniais indikatoriais, parodančiais vandenyno rūgštėjimo poveikį. Be to, tarša, jūros temperatūros kitimai ir pakitusi maisto prieinamumas taip pat kelia grėsmę jų populiacijoms.
Moksliniai tyrimai ir stebėsena
Pteropodai tyrinėjami kaip indikatoriai jūros rūgštėjimui, klimato kaitai ir okeanografiniams procesams. Jie taip pat vertinami žuvų išteklių kontekste, nes daugelis jauniklių žuvų priklauso nuo pteropodų kaip maisto šaltinio. Stebėjimai atliekami tiek lauko ekspedicijose, tiek laboratoriniuose eksperimentuose, nagrinėjant kiautų tirpimą, mitybą, reprodukciją ir genetinę įvairovę.
Papildomi pastebėjimai
- Pavadinimas "jūros šliužas" dažniausiai taikomas nudibranchams, taip pat kitiems jūrų pilvakojams, neturintiems akivaizdžių kiautų, todėl terminas kartais vartojamas ne vienodai.
- Pteropodai dažnai yra beveik permatomi, todėl sunku juos pastebėti laisvajame vandenyje be specialios įrangos.
- Laboratoriniai tyrimai rodo, kad kai kurių thecosomų kiautų korozija vyksta jau esant šiandieniniam pH svyravimui, o esant prognozuojamai anglies dioksido koncentracijai ateityje – problemos dar didėja.
Apibendrinant, pteropodai yra nedidelės, bet ekologiniu požiūriu svarbios pelaginės jūros būtybės. Jų biologija, jautrumas aplinkos pokyčiams ir reikšmė maisto grandinei daro juos svarbiu objektu tiek ekologiniams, tiek klimatiniams tyrimams.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra pteropodai?
A: Pteropodai - tai laisvai plaukiojantys pelaginiai jūrų sraigės ir jūrų šliužai. Tai jūriniai opistobranšiai pilvakojai.
K: Ar jie laikomi gamtine grupe?
A.: Diskutuojama dėl Pteropoda monofilijos.
K: Ar Pteropoda yra monofiliniai pagal molekulinius tyrimus?
A: Taip, pagal molekulinius tyrimus ši grupė yra monofilinė.
K: Kiek Pteropoda turi klodų ir kaip jie vadinami?
A: Pteropoda turi dvi kladas: Thecosomata - jūrų drugiai ir Gymnosomata - jūrų angelai.
K: Ar abu Pteropoda būriai turi kiautus?
A: Thecosomata turi kiautą, o Gymnosomata ("nuogas kūnas") - ne.
K: Ar abu Pteropoda būriai yra giminingi taksonai?
A: Šie du klodai gali būti, bet gali ir nebūti seseriški taksonai. Jei ne, jų panašumas gali atspindėti prisitaikymą prie tam tikro gyvenimo būdo.
K: Kaip plaukia pteropodai, koks jų dydis ir išvaizda?
A: Pteropodai yra pelaginiai, maži ir skaidrūs, jie plaukia naudodamiesi sparnus primenančiomis sparnų atplaišomis (parapodijomis), kurios kyšo iš jų kūno.
Ieškoti