Queen's Hall (Karalienės salė) — Londono koncertų salė (1893–1941)
Karalienės salė — Londono koncertų salė (1893–1941): puiki akustika, legendiniai Promenados koncertai, BBC transliacijos ir istoriniai įrašai.
"Queen's Hall" buvo centrinė koncertų salė Londone, Anglijoje, atidaryta 1893 m. Ji ypač žinoma kaip vieta, kur 1895 m. Robertas Newmanas pradėjo rengti garsiuosius promenadinius koncertus (Proms), kuriuos ilgus dešimtmečius programavo dirigentas Henry Woodas.
Istorija ir paskirtis
Karalienės salė buvo pastatyta reaguojant į poreikį turėti modernią koncertų erdvę miesto centre. Ji stovėjo Langham Place, netoli dabartinių BBC transliacijų rūmų. Salė nuo pat pradžių buvo skirta įvairiems renginiams: simfoniniams koncertams, vokalinei ir kamerinei muzikai, taip pat pokyliams ir šokių vakarams.
Architektūra, talpa ir akustika
Salę suprojektavo architektas Thomas Edwardas Knightley. Iš pradžių ji talpino iki 3 000 žiūrovų (įskaitant orkestrą). Arenoje (apačioje) buvo kilnojamos sėdimos vietos, o poliruotos grindys galėjo būti panaudotos šokiams ar kitokiems renginiams. Salės akustika buvo vertinama kaip labai gera, todėl ji greitai tapo viena svarbiausių muzikos scenų Londone.
Taip pat šalia veikė mažesnė Karalienės mažoji salė, kurioje tilpo apie 500 žmonių. Ji buvo skirta kamerinei muzikai ir vėliau — įrašų sesijoms.
Svarbiausi įvykiai ir datas
- Pirmasis renginys salėje įvyko 1893 m. lapkričio 25 d.: dieninis vaikų vakaras, o vakare — Coldstream Guards orkestro koncertas (~2 000 klausytojų).
- Oficialus salės atidarymas įvyko 1893 m. gruodžio 2 d.
- Pirmasis Promenados koncertas (Proms) įvyko 1895 m. rugpjūčio 10 d., jam dirigavo Henry Woodas.
- 1896 m. sausio 14 d. Karalienės salėje įvyko pirmasis viešas kino seansas Karališkosios fotografijos draugijos nariams ir jų žmonoms.
Pakeitimai ir modernizacija
Sėdynės pradžioje buvo gana ankštos (trūko vietos kojoms), todėl 1913 ir 1919 m. salėje buvo atliktos pakeitimų bangos. Po jų talpa sumažėjo iki maždaug 2 400 žiūrovų, bet komfortas pagerėjo. Mažesnėje salėje ir kitose erdvėse taip pat vykdavo įrašai bei repeticijos.
BBC, įrašai ir žymūs atlikėjai
Nuo 1930 iki 1941 m. BBC simfoninis orkestras reguliariai rengė salėje transliuojamus koncertus. Tuo laikotarpiu Karalienės salė tapo svarbia radijo ir įrašų vieta. Į šią sceną buvo kviečiami ir užsienio solistai bei dirigentai: Arturo Toscanini 1930-aisiais kaip kviestinis dirigentas atliko ir įrašė keletą reikšmingų kūrinių Karalienės salėje.
Paskutinis koncertas ir sugriovimas
1941 m. gegužės 10 d., Antrojo pasaulinio karo metu, Karalienės salėje įvyko paskutinis koncertas: seras Malcolmas Sargentas dirigavo Karaliaus chorų draugijai kartu su Londono simfoniniu orkestru, atlikus Elgaro oratoriją "Gerontijaus sapnas". Tą pačią naktį pastatas buvo stipriai apgadintas ir vėliau visiškai sugriautas per Bombardavimą (bombų smūgius).
Pasekmės ir promenadų tęstinumas
Sugriovus Karalienės salę, BBC simfoninis orkestras laikinai perkėlė transliacijos ir įrašų sesijas į Bedfordo mokyklą. Ten buvo padaryti svarbūs įrašai, tarp jų sero Adriano Boulto įrašyta Elgaro Antroji simfonija. Tuo tarpu Promenados koncertai (Proms) buvo perkelti į kitas vietas, įskaitant Karališkąją Alberto salę, taip pat laikui bėgant vyko ir Bristolyje, ir Bedforde. Po karo „Proms“ įsikūrė Karališkojoje Alberto salėje, kur renginys vyksta iki šiol.
Reikšmė ir palikimas
Karalienės salė ilgą laiką buvo viena svarbiausių muzikinių scenų Londone: jos puiki akustika ir centrinė padėtis leido vesti ryškų kultūrinį gyvenimą, populiarinti tiek klasikinę, tiek šiuolaikinę programas. Nors pastatas buvo sunaikintas per karą, jo tradicijos — ypač Proms — išliko ir tapo viena iš britų muzikos kultūros kertinių institucijų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Karalienės salė?
A: Karalienės salė buvo koncertų salė Londono centre, Anglijoje, atidaryta 1893 metais. Ji labiausiai žinoma dėl to, kad joje 1895 m. Robertas Newmanas pradėjo rengti Promenados koncertus.
K: Kodėl buvo pastatyta Karalienės salė?
A: Karalienės salė buvo pastatyta, nes Londonui reikėjo naujos koncertų salės miesto centre.
K: Kur stovėjo Karalienės salė?
A: Karalienės salė stovėjo Langham Place, visai šalia dabartinių BBC transliacijų rūmų.
K: Kiek žmonių tilpo pagrindinėje salėje ir mažesnėje salėje?
Atsakymas: Pagrindinėje salėje tilpo iki 3 000 žmonių (įskaitant orkestrą), o mažesnėje, Karalienės mažojoje salėje, - 500 žmonių.
K.: Kokie pakeitimai buvo padaryti siekiant pagerinti komforto lygį salėje?
A: 1913 m. ir 1919 m. buvo padaryta keletas pakeitimų, kad būtų daugiau vietos kojoms ir salė galėtų patogiai talpinti 2400 žmonių.
K: Kas dirigavo vienam iš paskutiniųjų šioje salėje surengtų koncertų?
A: Seras Malkolmas Sargentas 1941 m. gegužės 10 d. dirigavo vienam iš paskutiniųjų šioje salėje surengtų koncertų, kuriame skambėjo Elgaro oratorija "Gerontijaus sapnas", atliekama Karališkojo choro ir Londono simfoninio orkestro.
K: Kur koncertai persikėlė po to, kai per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriauta Kvinso salė?
A: Antrojo pasaulinio karo metais sugriovus "Queens'Hall" salę, BBC simfoninis orkestras transliacijas ir įrašų sesijas perkėlė į Bedfordo mokyklą.
Ieškoti