Karalienės salė
"Queen's Hall" buvo koncertų salė Londono centre, Anglijoje. Ji atidaryta 1893 m. Labiausiai žinoma dėl to, kad joje 1895 m. Robertas Newmanas pradėjo rengti promenadinius koncertus.
Karalienės salė buvo pastatyta, nes Londonui reikėjo naujos koncertų salės miesto centre. Ji stovėjo Langham Place, visai šalia dabartinių BBC transliacijų rūmų. Karalienės salėje buvo iki 3 000 vietų (įskaitant orkestrą). Arenoje (apačioje) buvo kilnojamos sėdimos vietos. Poliruotos grindys galėjo būti naudojamos šokiams. Salės akustika buvo puiki. Taip pat buvo mažesnė salė - Karalienės mažoji salė, kurioje tilpo 500 žmonių. Ji buvo naudojama kamerinei muzikai. Vėlesniais metais ji buvo naudojama kaip įrašų studija. Salę suprojektavo architektas Thomas Edwardas Knightley.
Pirmą kartą Karalienės salė buvo panaudota 1893 m. lapkričio 25 d., kai po pietų Newmanas surengė vaikų vakarėlį. Vakare apie 2000 damų ir ponų atėjo į Coldstream Guards orkestro koncertą, kuriame skambėjo vokalinė muzika, fortepijono ir vargonų solo partijos. 23.00 val. arenoje buvo nuimtos sėdynės ir prasidėjo šokiai. Oficialus salės atidarymas įvyko gruodžio 2 d. 1895 m. rugpjūčio 10 d. įvyko pirmasis Promenados koncertas, kuriam dirigavo Henry Woodas.
1896 m. sausio 14 d. Karalienės salėje įvyko pirmasis viešas kino seansas Karališkosios fotografijos draugijos nariams ir žmonoms.
Sėdynės buvo nepatogios, nes trūko vietos kojoms, todėl 1913 ir 1919 m. buvo padaryti tam tikri pakeitimai, po kurių salėje tilpo 2400 žmonių.
1930-1941 m. BBC simfoninis orkestras salėje reguliariai rengė transliuojamus koncertus. Arturo Toscanini, kuris 1930-aisiais kviestinai dirigavo orkestrui, 1930-ųjų pabaigoje Karalienės salėje padarė keletą garsių įrašų.
1941 m. gegužės 10 d. (Antrojo pasaulinio karo metais) Karališkoji chorų draugija koncertavo Karalienės salėje kartu su Londono simfoniniu orkestru. Jie atliko Elgaro oratoriją "Gerontijaus sapnas", diriguojant serui Malcolmui Sargentui. Tai buvo paskutinis koncertas šioje salėje, nes vėliau tą patį vakarą salė buvo visiškai sugriauta bombų.
Sugriovus Karalienės salę, BBC simfoninis orkestras perkėlė transliacijas ir įrašų sesijas į Bedfordo mokyklą. Tarp puikių mokykloje padarytų įrašų buvo sero Adriano Boulto įrašyta Elgaro Antroji simfonija. "Proms" koncertai toliau vyko Karališkojoje Alberto salėje. Jie taip pat vyko Bristolyje ir Bedforde, tačiau po karo įsikūrė Karališkojoje Alberto salėje, kur vyksta iki šiol.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Karalienės salė?
A: Karalienės salė buvo koncertų salė Londono centre, Anglijoje, atidaryta 1893 metais. Ji labiausiai žinoma dėl to, kad joje 1895 m. Robertas Newmanas pradėjo rengti Promenados koncertus.
K: Kodėl buvo pastatyta Karalienės salė?
A: Karalienės salė buvo pastatyta, nes Londonui reikėjo naujos koncertų salės miesto centre.
K: Kur stovėjo Karalienės salė?
A: Karalienės salė stovėjo Langham Place, visai šalia dabartinių BBC transliacijų rūmų.
K: Kiek žmonių tilpo pagrindinėje salėje ir mažesnėje salėje?
Atsakymas: Pagrindinėje salėje tilpo iki 3 000 žmonių (įskaitant orkestrą), o mažesnėje, Karalienės mažojoje salėje, - 500 žmonių.
K.: Kokie pakeitimai buvo padaryti siekiant pagerinti komforto lygį salėje?
A: 1913 m. ir 1919 m. buvo padaryta keletas pakeitimų, kad būtų daugiau vietos kojoms ir salė galėtų patogiai talpinti 2400 žmonių.
K: Kas dirigavo vienam iš paskutiniųjų šioje salėje surengtų koncertų?
A: Seras Malkolmas Sargentas 1941 m. gegužės 10 d. dirigavo vienam iš paskutiniųjų šioje salėje surengtų koncertų, kuriame skambėjo Elgaro oratorija "Gerontijaus sapnas", atliekama Karališkojo choro ir Londono simfoninio orkestro.
K: Kur koncertai persikėlė po to, kai per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriauta Kvinso salė?
A: Antrojo pasaulinio karo metais sugriovus "Queens'Hall" salę, BBC simfoninis orkestras transliacijas ir įrašų sesijas perkėlė į Bedfordo mokyklą.
