Robinas Hudas - 1973 m. amerikiečių animacinis muzikinis nuotykių komedijos filmas. Filmą sukūrė "Walt Disney Productions". Pirmą kartą Jungtinėse Amerikos Valstijose jis buvo išleistas 1973 m. lapkričio 8 d.
Tai 21-asis "Disney" animacinis filmas. Jis paremtas Robino Hudo legenda, tačiau vietoj žmonių jame naudojami antropomorfiniai gyvūnai. Pasakojama apie Robino Hudo, Mažojo Džono ir Notingemo gyventojų nuotykius, kai jie kovoja prieš pernelyg didelius princo Džono mokesčius, o Robinas Hudas laimi mergelės Marijos ranką.
Siužetas
Filme vyrauja klasikinė Robino Hudo istorija: kilnus piktogranių valdovų išnaudojimas, pogrindinė pasipriešinimo veikla ir meilės istorija tarp Robino Hudo ir Mergelės Marijos. Robinas slapstosi ir nuo Notingemo šerifo bei piktąja duobei paversto princu Džonu stengiasi atimti turtus iš turtingųjų ir grąžinti juos vargingiesiems. Pasakojimas pateiktas lengvu, komišku tonu, daugelyje scenų pabrėžiama draugystė, drąsa ir teisingumas.
Aktoriai ir balsai
Filme girdimi keli atpažįstami balsai: Brian Bedford (Robinas Hudas), Monica Evans (Mergelė Marija), Phil Harris (Mažasis Džonas), Roger Miller (narratorius Alan‑a‑Dale) bei Peter Ustinov (Princas Džonas). Taip pat filmui suteikė charakterio balsai kiti aktoriai, kurie padėjo sukurti linksmą ir gyvą personažų galeriją.
Muzika
Robino Hudo muzikinė dalis yra svarbi filmo atmosfera: dainos ir pasakojimo intarpai veikia kaip jungtis tarp scenų ir pabrėžia humoro bei nuotykių nuotaiką. Roger Millerio atliekamos dainos, tokios kaip ritmingesni pasakojimo numeriai ir melancholiškesnės baladės, tapo vienomis iš labiausiai atpažįstamų filmo detalių.
Gamyba ir stilius
Filmas buvo kuriamas kaip vienas iš vėlyvojo „klasikinio“ Disnėjaus animacijos laikotarpio kūrinių. Dėl biudžeto ir gamybos sąlygų kai kurie animaciniai elementai buvo supaprastinti ir kartais naudotos anksčiau sukurtos animacijos technikos. Vienas iš ryškių sprendimų — visi personažai pavaizduoti kaip antropomorfiniai gyvūnai, kas suteikia filmui pasakos ir komedijos derinį.
Priėmimas ir palikimas
Premjeros metu filmas sulaukė mišrių atsiliepimų: kritikų vertinimai svyravo nuo pagyrimų už dainas ir personažų žavesį iki priekaištų dėl kartais supaprastintos animacijos. Vis dėlto filmas tapo populiarus tarp vaikų ir per televizijos kartojimus bei vėlesnius leidimus iškovojo nuolatinę vietą Disnėjaus klasikų sąraše. Ši Robino Hudo versija dažnai prisiminta dėl šilto humoro, patrauklių balsų ir muzikinės dalies.
Kodėl verta pažiūrėti
- Lengvas, šeimai tinkamas pasakojimas apie teisingumą ir draugystę.
- Muzika ir naratyviniai intarpai, kurie prideda šarmo ir emocionalumo.
- Antropomorfiniai personažai ir ryškus Disnėjaus braižas, tinkamas vaikams ir nostalgiškiems suaugusiesiems.
Šis filmas išlieka kaip vienas iš atpažįstamų Disnėjaus interpretacijų apie Robino Hudo legendą ir rekomenduojamas žiūrėti tiems, kurie mėgsta animacijas su muzika, nuotykiais ir švelniu humoru.