Roterdamas — Nyderlandų antras miestas ir didžiausias Europos uostas

Roterdamas — modernus Nyderlandų antras miestas su apie 650 tūkst. gyventojų, didžiausiu Europoje uostu prie Maaso, garsėja inovatyvia architektūra, prekyba ir Erasmus universitetu.

Autorius: Leandro Alegsa

Roterdamas yra antras pagal dydį Nyderlandų miestas. Miesto savivaldybės gyventojų skaičius siekia apie 650 000; platesnėje miesto teritorijoje ir aglomeracijoje gyvena apie 1,1 mln. žmonių. Roterdame veikia vienas didžiausių uostų pasaulyje – tai didžiausias uostas Europoje, svarbus tarptautinės prekybos ir logistikos centras. Miestas įsikūręs kelių upių sankirtoje, ypač prie Maaso, todėl jo istorija ir plėtra yra glaudžiai susijusi su vandens kelių reikšme. Roterdame, kaip ir visoje Nyderlandų teritorijoje, vyrauja okeaninis klimatas (Cfb pagal Koeppen klimato klasifikaciją): žiemos dažniausiai yra gana švelnios, vasaros vėsesnės, krituliai pasiskirstę per visus metus, o vėjuotos dienos – dažnos.

Istorija ir urbanistika

Roterdamas ilgus amžius vystėsi kaip prekybos ir uosto miestas. Per Antrąjį pasaulinį karą miestas buvo stipriai nuniokotas – centrinė dalis sudeginta 1940 m. po Vokietijos bombardavimų. Po karo Roterdamas išsiskyrė sparčia modernia architektūra ir novatoriškomis miesto planavimo idėjomis. Dėl didelio atstatymo poreikio mieste atsirado daug eksperimentinės ir funkcionalios statybos: nuo novatoriškų tiltų iki pažangių gyvenamųjų rajonų.

Architektūra ir lankytinos vietos

Roterdamas garsėja modernia, kartais avangardine architektūra. Žymiausi miesto simboliai:

  • Erasmusbrug (Erazmo tiltas) – elegantiškas pakabinamas tiltas per Maaso upę;
  • Kubinių namų (Cube Houses) – netikėta ir fotografų mėgstama gyvenamųjų namų kompozicija;
  • Markthal (Turgų salė) – didelė uždara turgavietė su butais aplink ir įspūdingu lubų freskų motyvu;
  • Euromast – apžvalgos bokštas su panorama į miestą ir uostą;
  • Maritime Museum – laivybos ir uosto istorijos ekspozicijos, atspindinčios miesto ryšį su jūra.

Uostas ir ekonomika

Roterdamo uostas – pagrindinis miesto ekonomikos variklis. Jame vyksta krovos, perdirbimo, logistikos ir pramonės veikla, yra dideli naftos terminalai, konteinerių terminalai ir laivų statybos bei aptarnavimo įmonės. Uostas nuolat modernizuojamas, plečiami terminalai (įskaitant dideles krantines Maasvlakte rajone), diegiamos žaliosios technologijos ir iniciatyvos mažinti emisijas bei skatinti perėjimą prie atsinaujinančios energijos ir tvarios laivybos.

Mokslas, kultūra ir švietimas

Mieste veikia Roterdamo Erasmus universitetas, aistringai žinomas dėl savo socialinių mokslų, verslo ir ekonomikos studijų programų. Universitetas pritraukia studentus iš viso pasaulio ir prisideda prie miesto tarptautiškumo bei inovacijų ekosistemos. Roterdamas taip pat pasižymi gyva kultūros scena: teatrai, koncertų salės, meno galerijos, tarptautiniai festivaliai ir daugiatautė gastronomija.

Gyventojai ir visuomenė

Roterdamas yra labai daugiakultūris miestas – čia gyvena didelė imigrantų ir tarptautinių bendruomenių dalis, todėl miestas pasižymi įvairiomis kultūrinėmis tradicijomis ir virtuvėmis. Miesto savivaldybė orientuota į socialinę įtrauktį, miestiečių gerovę ir urbanistinės aplinkos gerinimą.

Transportas ir susisiekimas

Roterdamas turi gerai išvystytą viešojo transporto sistemą: traukinių stotis, metro, tramvajų ir autobusų tinklas, kurie užtikrina patogų susisiekimą tiek mieste, tiek su aplinkinėmis savivaldybėmis. Netoli miesto yra tarptautinis oro uostas (Rotterdam The Hague Airport), o uostas ir geležinkeliai palaiko intensyvų krovinių srautą per Europą.

Renginiai ir sportas

Roterdamas rengia tarptautinius renginius, parodas ir festivalius, kurie pritraukia lankytojus visais metų laikais. Mieste populiarus futbolas – čia įsikūręs garsus klubas Feyenoord ir jo stadionas De Kuip, kur vyksta svarbios šalies ir tarptautinės rungtynės.

Ateities iššūkiai

Roterdamas susiduria su iššūkiais, įskaitant klimatines grėsmes (potvynių prevencija ir prisitaikymas prie kintančio klimato), tvarų uosto plėtojimą bei socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimą. Tačiau miestas aktyviai diegia inovacijas, investuoja į infrastruktūrą ir bendruomenių gerovę, siekdamas išlaikyti savo poziciją kaip vieną svarbiausių Europos logistikos ir kultūros centrų.

Istorija

1260 m. per Rotos upę, kur dabar yra Hoogstraat gatvė, buvo pastatyta užtvanka. Nuo šios užtvankos kilo Roterdamo pavadinimas. Iš pradžių gyvenvietė buvo paprastas žvejų kaimelis, bet netrukus tapo klestinčiu prekybos uostu. 1340 m. miestas gavo miesto teises, o 1360 m. - miesto sienas. Roterdamas tapo svarbiu Olandijos miestu XV a. viduryje, kai laimėjo nedidelius karus prieš Delftą ir Gudą. Nuo 1449 m. iki 1525 m. pastatyta gotikinė bažnyčia (Laurenskerk). Mieste tuomet gyveno apie 10 000 žmonių. 1573 m. miestas sukilo prieš ispanų okupaciją ir tapo vienu iš pagrindinių aštuoniasdešimties metų karo miestų. XVI a. pabaigoje ir XVII a. pradžioje labai išaugo Roterdamo uostas. XVII a. pabaigoje mieste gyveno beveik 50 000 žmonių. Tačiau miestas nebuvo statomas už miesto sienų. Miestas tapo labai perpildytas.

XIX amžiuje Roterdamo uostas tapo vis didesnis, kai buvo iškasti keli nauji kanalai. Tai buvo: Naujasis vandens kelias (Nieuwe Waterweg) ir Voornse Kanaal. Miestas sparčiai augo dėl didžiulio darbų kiekio uoste. Gyventojų skaičius išaugo nuo 160 000 žmonių 1880 m. iki 315 000 1900 m. Buvo pastatyti įvairūs nauji rajonai, įskaitant Cool, Crooswerk ir Nieuwe Westen. Kaimyninės vietovės taip pat tapo Roterdamo dalimi. 1920 m. mieste pirmą kartą jo istorijoje gyveno daugiau nei 500 000 žmonių.

Antrasis pasaulinis karas

1940 m. gegužės mėn. nacistinė Vokietija užpuolė Nyderlandus. Mūšis dėl Nyderlandų sukėlė sunkius mūšius Roterdame. 1940 m. gegužės 14 d. per Roterdamo bombardavimą vokiečiai bombardavo Roterdamą. Žala buvo milžiniška; vos per 15 minučių buvo sugriauta 24 000 pastatų, o iš senojo Roterdamo centro beveik nieko neliko. 800 žmonių žuvo iš karto, o 80 000 liko be pastogės. Bombardavimas taip pat sunaikino Willemsbrigde, vieną iš dviejų tuo metu per Maasą plaukusių brigadų. Vokiečiai tiltą greitai suremontavo, nes jis buvo gyvybiškai svarbus miestui. Vokiečių okupacijos metu kaimyninės Hillegersbergo, Šiebroko, Overschie, Kralingseveerio ir Ijsselmonde vietovės buvo aneksuotos (prijungtos) prie Roterdamo. 1944 m. lapkričio 11 d. įvyko didelė racija. Apie 50 000 17-40 metų vyrų iš Roterdamo buvo deportuoti į darbo stovyklas. Miestas taip pat neteko daug žmonių per 1944 m. badą (hongerwinter (liet. bado žiema)).

Po karo

Po karo Roterdamas buvo greitai atstatytas, tačiau modernizacija lėmė tai, kad daugelis senų pastatų buvo ne suremontuoti, o pakeisti visiškai naujais. Tai lėmė, kad Roterdamo centre stovi nauji pastatai, o tai nėra įprasta Europos miestuose. XX a. antrojoje pusėje Roterdamo uostai dar labiau išaugo. Nauji rajonai, pastatyti prie pat jūros, yra Botlek, Maasvlakte ir Europoort. Roterdamo simboliu tampa 185 m aukščio Euromastas. 1968 m. atidaromas Roterdamo metro - pirmasis metro Nyderlanduose. Devintajame dešimtmetyje padaugėjo dangoraižių. 1991 m. baigtas statyti Delftse Poort buvo aukščiausias dangoraižis Nyderlanduose (151 m aukščio), kol 2009 m. aukščiausiu pastatu tapo Maastoren (165 m aukščio). 1996 m. baigtas statyti naujasis Erasmus tiltas suteikė Roterdamui naują simbolį.

Roterdamas po Laurenskerk apylinkės bombardavimoZoom
Roterdamas po Laurenskerk apylinkės bombardavimo

Projektas Brandgrens (ugnies siena) 2007 m. gegužės 15 d. naktįZoom
Projektas Brandgrens (ugnies siena) 2007 m. gegužės 15 d. naktį

Erasmusbrigdė iš senojo uostoZoom
Erasmusbrigdė iš senojo uosto

Apygardos

Roterdamo miestas suskirstytas į 14 rajonų, kurių kiekviename yra keletas kvartalų. Rajonai yra šie:

  1. Roterdamo centras
  2. Charlois
  3. Delfshaven
  4. Feijenoord
  5. Hillegersbergas-Schiebroekas
  6. Hoek van Holland
  7. Hoogvliet
  8. IJsselmonde
  9. Kralingenas-Kroosvijkas
  10. Noord
  11. Overschie
  12. Pernis
  13. Prins Alexander
  14. Rozenburgas

Įžymūs žmonės iš Roterdamo

  • Leo Beenhakker
  • Thea Beckman
  • Pascalis Bosschaartas
  • Giovanni van Bronckhorst
  • Willemas Pieterszoonas Buytewechas
  • Ferry Corsten
  • Jules Deelder
  • Džulianas "Pupelė" Delfikis (literatūrinis personažas)
  • Edsgeris Dijkstra
  • Royston Drenthe
  • André van Duin
  • Desiderijus Erazmas
  • Pimas Fortuynas
  • Ida Gerhardt
  • Jacobus van 't Hoff
  • Marianne Heemskerk
  • Bep van Klaveren
  • Remas Koolhaasas
  • Kruimeltje (literatūrinis personažas)
  • Ruudas Lubbersas
  • Paul de Leeuw
  • Rie Mastenbroek
  • Robinas van Persie
  • Hendrik Martenszoon Sorgh
  • Ron Steens
  • Martenas Toonderis

Klausimai ir atsakymai

K: Kiek gyventojų gyvena Roterdame?


A: 2021 m. duomenimis, Roterdame gyvena apie 653 000 žmonių.

K: Koks klimatas vyrauja Roterdame?


A: Roterdame vyrauja okeaninis klimatas (Cfb pagal Koeppen klimato klasifikaciją).

K: Kur yra didžiausias Europos uostas?


A: Didžiausias Europos uostas yra Roterdame.

K: Kokia upė teka per Roterdamą?


A: Per Roterdamą teka Maaso upė.

K: Ar Roterdame yra universitetas?


A: Taip, yra. Čia veikia Roterdamo Erasmus universitetas.

K: Kada Rozenburgas tapo Roterdamo savivaldybės dalimi?


A.: 2010 m. kovo 18 d. Rozenburgas tapo Roterdamo savivaldybės dalimi.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3