San Tomė ir Prinsipė: nepriklausoma Afrikos salų valstybė

1471 m. gruodžio 21 d. portugalai atvyko į San Tomė salą, o 1492 m. sausio 17 d. - į Prinsipės salą. Kadangi tai buvo šventiesiems skirtos dienos, abi salos turėjo šventųjų vardus. S. Antano salos, buvęs Prinsipės salos pavadinimas, pakeistas 1500 m. Portugalijos princo garbei.

Oficialioje istorinėje versijoje teigiama, kad prieš atvykstant portugalų jūrininkams šalis buvo negyvenama.

Pirmoji sėkminga portugalų gyvenvietė salyne buvo įkurta 1493 m. Salų vulkaninės kilmės dirvožemis pasirodė esąs tinkamas cukriniams augalams auginti. Norint užauginti ir nuimti cukraus derlių, reikėjo sunkaus darbo. Darbui atlikti iš Portugalijos buvo atvežti vergai. Kadangi kitos šalys pradėjo gaminti daugiau cukraus, salos nebegalėjo iš jo uždirbti. Vietoj to jos tapo prekybos vergais stotele.

XIX a. buvo auginama kava ir kakava. Jie tapo sėkmingi. Iki 1908 m. šalis buvo didžiausia kakavos gamintoja. Tai svarbiausia šalies kultūra.

1953 m. vasario 3 d. įvyko Batepos žudynės. Per šias žudynes portugalų kolonistai nužudė šimtus vietos gyventojų. Portugalai norėjo darbininkų pasėliams. Vietiniai gyventojai teigė, kad jie buvo naudojami kaip vergai. Gubernatorius liepė kariškiams suimti visus vietinius gyventojus, kurie nenorėjo dirbti.

XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje viena grupė norėjo nepriklausomybės. Jie vadinosi MLSTP (Judėjimas už San Tomė ir Prinsipės išlaisvinimą). 1974 m. jiems pavyko pašalinti Marcelo Caetano iš savo vadovo posto. 1975 m. liepos 12 d. San Tomė ir Prinsipė tapo nepriklausoma šalimi. Pirmuoju prezidentu tapo Manuelis Pinto da Costa. Jis buvo MLSTP generalinis sekretorius.

Iki 1990 m. MLSTP buvo vienintelė politinė partija. Jie pakeitė konstituciją, kad būtų leista steigti kitas politines partijas. Naujoji Demokratinės konvergencijos partija (PCD) gavo daugiausia vietų Nacionalinėje asamblėjoje. Prezidentu buvo išrinktas Miguelis Trovoada.

Prezidentas renkamas penkerių metų kadencijai ir gali būti perrinktas. Ministras pirmininkas renkamas ketverių metų kadencijai. Jie renka trylika vyriausybės narių (ministrų grupę). Rinkimuose gali balsuoti visi pilnamečiai piliečiai. Jie balsuoja slaptai.

San Tomė ir Prinsipė padalinta į 2 provincijas: Prinsipė ir San Tomė.

Provincijos taip pat suskirstytos į septynias apygardas: šešias San Tomė ir vieną Prinsipės (nuo 1995 m. balandžio 29 d. Prinsipė turi savivaldą).

Miestai

San Tomė ir Prinsipė susideda iš dviejų vulkaninės kilmės salų, iš kurių didžiausia yra San Tomė, ir kelių salelių. Ji yra Gvinėjos įlankoje, prie vakarinės Afrikos ekvatorinės pakrantės. Abi salos priklauso Kamerūno vulkaninių kalnų linijai.

Salyno plotas - 1001 km2. Pusiaujo linija eina per Rolaso salą, kuri yra S. Tomės salos pietuose. Aukščiausia viršukalnė yra S. Tomės viršūnė, kurios aukštis - 2 024 m.

Klimatas tropinis, karštas ir drėgnas, vidutinė metinė temperatūra 27 C. Yra du pagrindiniai metų laikai. Gravana yra sausiausias sezonas. Jo metu kritulių iškrinta nedaug arba jų išvis nebūna, o temperatūra žemesnė. Gravana trunka nuo birželio iki rugpjūčio mėn. Lietingasis sezonas trunka nuo spalio iki gegužės.

Nuo pat salyno atradimo jo ekonomika buvo grindžiama žemės ūkiu ir žvejyba. 95 % šalies eksporto sudaro kakava. Taip pat eksportuojamas varis, palmių aliejus ir kava. Kita ekonominė veikla - turizmas.

Po nepriklausomybės atgavimo šalies ekonomika buvo nacionalizuota, o dešimtojo dešimtmečio pradžioje ji buvo privatizuota. Dabar vyriausybės biudžetas daugiausia grindžiamas užsienio paramos teikėjų, tokių kaip JT plėtros programa, Pasaulio bankas ir šalių donorių, parama.

Pagrindinės salyno produkcijos importuotojos yra Portugalija (51 %), Prancūzija (14 %), Angola (11 %) ir Japonija (10 %).

2001 m. vandenyse, į kuriuos pretenduoja salynas ir Nigerija, rasta naftos.

2010 m. surašymo duomenimis, San Tomė ir Prinsipėje gyveno apie 163 000 žmonių. Sostinėje gyveno 52 000, o Prinsipės saloje - mažiau nei septyni tūkstančiai.

San Tomė yra šalies sostinė ir pagrindinis miestas.

Š. Tomė ir Prinsipės gyventojai skirstomi į šias etnines grupes: mišraus kraujo portugalų kolonistų ir Afrikos vergų palikuonys; forros - didžiausia etninė grupė, išlaisvintų vergų palikuonys; angolares - Angolos vergų palikuonys; tonga - mišraus kraujo forros ir samdomų darbininkų iš Angolos, Mozambiko ir Žaliojo Kyšulio; ir Žaliojo Kyšulio palikuonys.

Oficiali šalies kalba - portugalų. Kitos vartojamos kalbos: forro - kreolų kalba, kuria kalba 80 % S. Tomės salos gyventojų; angolarų kalba, kuria daugiausia kalbama S. Tomės salos pietryčiuose; lung`ié kalba, kuria kalbama Prinsipės saloje, ir Žaliojo Kyšulio kreolų kalba.

Beveik visi yra krikščionys: Krikščionys: Romos katalikai, evangelikai protestantai ir septintosios dienos adventistai.

Šalies kultūra - tai portugalų ir afrikiečių kultūros įtaka. Saloms būdingi šie šokiai: Ússua, Socopé, Dêxa ir Puita. Tchiloli, Danço Congo ir Auto dos Floripes - tai vieši teatro spektakliai, portugalų kultūrinio palikimo pavyzdžiai.

Alda Neves da Graça do Espírito Santo buvo garsus poetas iš San Tomė ir Prinsipės.

Vaikai privalo lankyti mokyklą ketverius metus. Nacionalinis licėjus (San Tomė ir Prinsipė) ir San Tomė ir Prinsipės universitetas yra dvi aukštosios mokyklos.