San Tomė ir Prinsipė: nepriklausoma Afrikos salų valstybė
Atraskite San Tomė ir Prinsipę — nepriklausomą Afrikos salų valstybę: unikali gamta, portugališka kultūra, istorija ir egzotiškos pajūrio patirtys.
San Tomė ir Prinsipės Demokratinė Respublika yra mažytė, nepriklausoma Afrikos valstybė, kurią sudaro dvi pagrindinės salos — San Tomė ir Prinsipė, bei keletas mažesnių salelių. Tai viena mažiausių valstybių Afrikoje pagal plotą ir gyventojų skaičių: bendras plotas yra apie 1 000 km², o gyventojų skaičius siekia apie 200 tūkst. Sostinė — miestas San Tomė, esantis didesnėje saloje.
Geografija ir klimatas
Salos yra Gvinijos įlankoje, Atlanto vandenyne, maždaug už 250 ir už 225 km nuo šiaurės vakarų Gabono pakrantės. Atstumas tarp dviejų pagrindinių salų yra apie 140 km. Reljefas kalvotas, daug vietų dengia tropiniai miškai ir plantacijos. Klimatas — ekvatorinis: karštas ir drėgnas, su lietingu sezonu ir trumpesniu sausuoju periodu.
Istorija
Salos buvo atrastos portugalų jūreivių XV amžiuje ir tapo Portugalijos kolonija. Nuo XVI a. salose vystėsi plantacinė žemdirbystė (cukranendrės, vėliau — kava ir kakava), kuri rėmėsi vergų darbo sistema. Po ilgų kovų už nepriklausomybę San Tomė ir Prinsipė tapo laisva valstybe 1975 m. liepos mėn.; nuo tada — suvereni respublika, nepriklausoma nuo Portugalijos (nepriklausomos).
Valstybė ir kalba
Oficiali valdžia yra demokratinė respublika su prezidentu ir vyriausybe. Valstybinė kalba — portugalų. Be portugalų kalbos, kasdienėje vartosenoje paplitusios kreolų kalbos (pvz., forro, angolar, principense), kurios atsirado iš mišrių europeidinių ir afrikietiškų įtakų.
Ekonomika
- Pagrindinės ūkio šakos: žemės ūkis (ypač kakava), žvejyba ir vis labiau plintantis turizmas.
- Istoriškai svarbi kakavos gamyba; pastaraisiais dešimtmečiais siekiama diversifikuoti ekonomiką ir pritraukti investicijas.
- Regiono naftos perspektyvos Gvinijos įlankoje skatina žvalgymą ir investicijas energijos sektoriuje.
Kultūra ir visuomenė
Kultūra yra stipriai paveikta portugališkų tradicijų ir afrikietiškos paveldos. Religija — daugiausia krikščionybė (daugiausia katalikybė), taip pat išlikusios vietinės tradicijos. Muzika, šokiai ir virtuvė atspindi mišrų paveldą: naudojami jūros gėrybės, tropiniai vaisiai, ir tradiciniai patiekalai su vietinėmis prieskoninėmis medžiagomis.
Aplinka ir gamtinė įvairovė
Salose gausu endeminių augalų ir gyvūnų rūšių, ypač miškuose ir pakrantės ekosistemose. Dėl mažo ploto ir unikalių buveinių San Tomė ir Prinsipė yra svarbi vieta biologinei įvairovei, todėl vykdomos kai kurios apsaugos iniciatyvos.
Transportas ir turizmas
Jungtys su žemynu užtikrinamos reguliarais skrydžiais ir kartais keltų ryšiais. Vidinė infrastruktūra — keliai, mažesni oro uostai ir uostai — leidžia pasiekti pagrindinius miestus ir turizmo objektus. Turizmas auga dėl natūralios gamtos, paukščių stebėjimo galimybių, nardymo ir ekoturizmo pasiūlos.
San Tomė ir Prinsipė išliko mažyte, bet kultūriškai turtinga valstybe su unikaliu istoriniu paveldu, tropine gamta ir augančiomis ekonominėmis perspektyvomis.
Istorija
1471 m. gruodžio 21 d. portugalai atvyko į San Tomė salą, o 1492 m. sausio 17 d. - į Prinsipės salą. Kadangi tai buvo šventiesiems skirtos dienos, abi salos turėjo šventųjų vardus. S. Antano salos, buvęs Prinsipės salos pavadinimas, pakeistas 1500 m. Portugalijos princo garbei.
Oficialioje istorinėje versijoje teigiama, kad prieš atvykstant portugalų jūrininkams šalis buvo negyvenama.
Pirmoji sėkminga portugalų gyvenvietė salyne buvo įkurta 1493 m. Salų vulkaninės kilmės dirvožemis pasirodė esąs tinkamas cukriniams augalams auginti. Norint užauginti ir nuimti cukraus derlių, reikėjo sunkaus darbo. Darbui atlikti iš Portugalijos buvo atvežti vergai. Kadangi kitos šalys pradėjo gaminti daugiau cukraus, salos nebegalėjo iš jo uždirbti. Vietoj to jos tapo prekybos vergais stotele.
XIX a. buvo auginama kava ir kakava. Jie tapo sėkmingi. Iki 1908 m. šalis buvo didžiausia kakavos gamintoja. Tai svarbiausia šalies kultūra.
1953 m. vasario 3 d. įvyko Batepos žudynės. Per šias žudynes portugalų kolonistai nužudė šimtus vietos gyventojų. Portugalai norėjo darbininkų pasėliams. Vietiniai gyventojai teigė, kad jie buvo naudojami kaip vergai. Gubernatorius liepė kariškiams suimti visus vietinius gyventojus, kurie nenorėjo dirbti.
XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje viena grupė norėjo nepriklausomybės. Jie vadinosi MLSTP (Judėjimas už San Tomė ir Prinsipės išlaisvinimą). 1974 m. jiems pavyko pašalinti Marcelo Caetano iš savo vadovo posto. 1975 m. liepos 12 d. San Tomė ir Prinsipė tapo nepriklausoma šalimi. Pirmuoju prezidentu tapo Manuelis Pinto da Costa. Jis buvo MLSTP generalinis sekretorius.
Iki 1990 m. MLSTP buvo vienintelė politinė partija. Jie pakeitė konstituciją, kad būtų leista steigti kitas politines partijas. Naujoji Demokratinės konvergencijos partija (PCD) gavo daugiausia vietų Nacionalinėje asamblėjoje. Prezidentu buvo išrinktas Miguelis Trovoada.
Politika
Prezidentas renkamas penkerių metų kadencijai ir gali būti perrinktas. Ministras pirmininkas renkamas ketverių metų kadencijai. Jie renka trylika vyriausybės narių (ministrų grupę). Rinkimuose gali balsuoti visi pilnamečiai piliečiai. Jie balsuoja slaptai.
Provincijos
San Tomė ir Prinsipė padalinta į 2 provincijas: Prinsipė ir San Tomė.
Provincijos taip pat suskirstytos į septynias apygardas: šešias San Tomė ir vieną Prinsipės (nuo 1995 m. balandžio 29 d. Prinsipė turi savivaldą).
Miestai
| San Tomė ir Prinsipė miestai | |||||
| Rangas | Vieta | Gyventojai | Apygarda | ||
| 1991 m. gyventojų surašymas | 2001 m. gyventojų surašymas | 2005 m. sąmata | |||
| 1. | San Tomė (sostinė) | 42,331 | 49,957 | 56,166 | Água Grande |
| 2. | Santo Amaro | 5,878 | - | 8,239 | Lobata |
| 3. | Neves | 5,919 | 6,635 | 7,392 | Lembá |
| 4. | Santana | 6,190 | 6,228 | 6,969 | Cantagalo |
| 5. | Trindade | - | 6,049 | 6,636 | Mé-Zóchi |
| 6. | Santa Krusas | - | 1,862 | 2,045 | Caué |
| 7. | Pantufo | - | 1,929 | 2,169 | Água Grande |
| 8. | Guadalupe | - | 1,543 | 1,734 | Lobata |
| 9. | Santo António | 1,000 | 1,010 | 1,156 | Pagué |
| 10. | Santa Katarina | - | - | 971 | Lembá |
| 11. | Porto Alegrė | - | - | 334 | Caué |
Geografija ir klimatas
San Tomė ir Prinsipė susideda iš dviejų vulkaninės kilmės salų, iš kurių didžiausia yra San Tomė, ir kelių salelių. Ji yra Gvinėjos įlankoje, prie vakarinės Afrikos ekvatorinės pakrantės. Abi salos priklauso Kamerūno vulkaninių kalnų linijai.
Salyno plotas - 1001 km2. Pusiaujo linija eina per Rolaso salą, kuri yra S. Tomės salos pietuose. Aukščiausia viršukalnė yra S. Tomės viršūnė, kurios aukštis - 2 024 m.
Klimatas tropinis, karštas ir drėgnas, vidutinė metinė temperatūra 27 C. Yra du pagrindiniai metų laikai. Gravana yra sausiausias sezonas. Jo metu kritulių iškrinta nedaug arba jų išvis nebūna, o temperatūra žemesnė. Gravana trunka nuo birželio iki rugpjūčio mėn. Lietingasis sezonas trunka nuo spalio iki gegužės.
Ekonomika
Nuo pat salyno atradimo jo ekonomika buvo grindžiama žemės ūkiu ir žvejyba. 95 % šalies eksporto sudaro kakava. Taip pat eksportuojamas varis, palmių aliejus ir kava. Kita ekonominė veikla - turizmas.
Po nepriklausomybės atgavimo šalies ekonomika buvo nacionalizuota, o dešimtojo dešimtmečio pradžioje ji buvo privatizuota. Dabar vyriausybės biudžetas daugiausia grindžiamas užsienio paramos teikėjų, tokių kaip JT plėtros programa, Pasaulio bankas ir šalių donorių, parama.
Pagrindinės salyno produkcijos importuotojos yra Portugalija (51 %), Prancūzija (14 %), Angola (11 %) ir Japonija (10 %).
2001 m. vandenyse, į kuriuos pretenduoja salynas ir Nigerija, rasta naftos.
Demografiniai duomenys
2010 m. surašymo duomenimis, San Tomė ir Prinsipėje gyveno apie 163 000 žmonių. Sostinėje gyveno 52 000, o Prinsipės saloje - mažiau nei septyni tūkstančiai.
San Tomė yra šalies sostinė ir pagrindinis miestas.
Š. Tomė ir Prinsipės gyventojai skirstomi į šias etnines grupes: mišraus kraujo portugalų kolonistų ir Afrikos vergų palikuonys; forros - didžiausia etninė grupė, išlaisvintų vergų palikuonys; angolares - Angolos vergų palikuonys; tonga - mišraus kraujo forros ir samdomų darbininkų iš Angolos, Mozambiko ir Žaliojo Kyšulio; ir Žaliojo Kyšulio palikuonys.
Oficiali šalies kalba - portugalų. Kitos vartojamos kalbos: forro - kreolų kalba, kuria kalba 80 % S. Tomės salos gyventojų; angolarų kalba, kuria daugiausia kalbama S. Tomės salos pietryčiuose; lung`ié kalba, kuria kalbama Prinsipės saloje, ir Žaliojo Kyšulio kreolų kalba.
Beveik visi yra krikščionys: Krikščionys: Romos katalikai, evangelikai protestantai ir septintosios dienos adventistai.
Kultūra
Šalies kultūra - tai portugalų ir afrikiečių kultūros įtaka. Saloms būdingi šie šokiai: Ússua, Socopé, Dêxa ir Puita. Tchiloli, Danço Congo ir Auto dos Floripes - tai vieši teatro spektakliai, portugalų kultūrinio palikimo pavyzdžiai.
Alda Neves da Graça do Espírito Santo buvo garsus poetas iš San Tomė ir Prinsipės.
Tchiloli
Švietimas
Vaikai privalo lankyti mokyklą ketverius metus. Nacionalinis licėjus (San Tomė ir Prinsipė) ir San Tomė ir Prinsipės universitetas yra dvi aukštosios mokyklos.
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra oficialus Sمo Tomė ir Prيncipe pavadinimas?
A: Oficialus Sمo Tomė ir Prيncipe pavadinimas yra Sمo Tomė ir Prيncipe Demokratinė Respublika.
K: Kur yra Sمo Tomė ir Prيncipe?
A: Sمo Tomė ir Prيncipe yra salų valstybė Centrinėje Afrikoje, esanti prie Gvinėjos įlankos.
K: Kokiu atstumu viena nuo kitos yra pagrindinės Sمo Tomė ir Prيncipe salos?
A: Pagrindinės Sمo Tomė ir Prيncipe salos yra maždaug 140 km viena nuo kitos.
K: Kiek žmonių gyvena Sمo Tomėje ir Prيncipe?
A: 2018 m. oficialiais duomenimis, Sمo Tomé ir Prيncipe gyvena 201 800 žmonių.
K: Koks yra šalies pavadinimo vertimas į lietuvių kalbą?
A: Šalies pavadinimas į anglų kalbą verčiamas taip: Saint Thomas and Prince.
K: Kada Sمo Tomė tapo nepriklausoma nuo Portugalijos?
A:Sمo Tomė tapo nepriklausoma nuo Portugalijos 1975 m. liepos mėn.
K: Kokia kalba kalbama San Tomė ir Prinsipėje?
A: Portugalų kalba yra oficialioji kalba, kuria kalbama San Tomė ir Prinsipėje.
Ieškoti