Slenkstis geologijoje — apibrėžimas, susidarymas ir savybės
Slenkstis geologijoje: apibrėžimas, susidarymo mechanizmai ir savybės — išsamus paaiškinimas apie plokščias magmos intruzijas ir jų formavimąsi.
Geologijoje slenkstis yra plokščia, lakštinė intruzija, susidariusi tada, kai išsilydžiusi magma yra stumiama tarp senesnių uolienų sluoksnių. Tokios esamos uolienos gali būti nuosėdinės uolienos, vulkaninės lavos ar tufo klodai arba metamorfinės uolienos. Paprastai slenksčiai yra sudaryti iš maficinių arba intermediarių uolienų (pvz., dolerito, gabro, bazalto), tačiau pasitaiko ir daugiasluoksnių ar įvairių cheminių sudėjimų slenksčių.
Susidarymas
Slenkstis susidaro, kai magma įsiskverbia lygiagrečiai arba maždaug lygiagrečiai su esamais sluoksniais, o ne kerta juos. Tam reikalingos išankstinės spragos ar silpnėjančios plokštumos uolienose, per kurias magma gali lengviau išsiplėsti. Magma gali būti tiekiama iš žemesnio magmos kamieno arba kartais iš kylančių pūslių ir kanalų; dažnai slenksčiai susidaro dėl skysčio impulso ir slėgio, kuris stumia magmą tarp sluoksnių.
Skirtingai nei pylimai, slenkstis nekerta anksčiau egzistavusių uolienų — jis lieka suderintas su jų sluoksniais. Dykės ar pylimai (taip pat vadinami dykes angl.) formuojasi kitaip: jos kertą sluoksnius ir dažnai yra vertikalesnės ar šlytinės. Slenksčiai gali būti vienkartiniai arba sudaryti iš kelių pakartotinių injekcijų; tokie sudėtingesni atvejai vadinami kompozitiniais slenksčiais.
Slenksčio savybės
- Forma ir mastas: dažniausiai plokščios, lakštinės formos — nuo kelių centimetrų iki kelių šimtų metrų storio; lateralinis išplitimas gali būti nuo metrų iki kelių kilometrų.
- Sudėtis: dažniausiai maficinė (pvz., doleritas, gabbro, bazaltas), tačiau pasitaiko ir skirtingų mineraloginių sluoksnių ar xenolitų.
- Chill ir kontaktai: dažnai matomas „chilled margin“ — smulkesnė, greičiau atvėsianti magma prie kontakto su šaltesne aplinkine uoliena. Kontaktinė zona gali rodyti termines deformacijas ar kristalizacijos skirtumus.
- Tekstūros ir struktūros: sluoksniavimas, srovės juostos, koloninė skilimą, autobrecciation (trupinimasis intruzijos paviršiuje) ir kiti bruožai, nurodantys užpildymo mechanizmą.
- Metamorfozė ir mineralizacija: karštis iš intruzijos gali sukelti kontaktinę metamorfozę aplink slenksčius; taip pat slenksčiai gali būti susiję su metalų koncentruotėmis (pvz., vario, mangano ar kitų mineralų telkiniais).
Atpažinimas ir tyrimai
Slenksčiai lauke atpažįstami pagal jų geometriją ir santykį su aplinkinėmis uolienomis: jie būna plokšti arba švelniai išlenkti ir yra konkordantiški su sluoksniais. Svarbūs požymiai — aiškūs kontaktai su šaltesne uoliena, chilled margins, xenolitai (įtrauktos gabalėliai priešingos uolienos) bei tektoninės ribos, kurios gali deformuoti slenksčio kraštus.
Geologai tiria slenksčius naudodami:
- lauko kartografavimą ir stratigrafinius santykius,
- petrografinius skaidinius mikroskopu,
- cheminę analizę (geochemija) magminės kilmės nustatymui,
- geofizikinius metodus (magnetinį, gravitacinį) didesnio masto slenksčių aptikimui,
- gręžinius ir branduolius — norint patvirtinti storį ir sandarą.
Praktinė reikšmė
Slenksčiai turi kelias praktines reikšmes: jie gali formuoti iškilumus, atsparias erozijai ir tapti kraštovaizdžio elementais; kai kuriais atvejais naudojami kaip statybinė medžiaga (atitinkamų uolienų kvarco-, gabro ar dolerito blokai). Taip pat jie gali būti svarbūs geoterminėms, mineralinėms ar hidrologinėms sistemoms, nes jų kietos uolienos ir kontaktinės zonos keičia gruntinio vandens tėkmę ir chemines sąlygas.
Galiausiai, slenkstis susidaro kai magminis kūnas įsistato tarp sluoksnių ir, kai jis atvėsta ir kristalizuojasi, lieka kaip atskira natūrali plokštė — tai pagrindinis požymis, kuriuo geologai atpažįsta šią intruzinę formą.
Solsberio uolos Edinburge, ledynmečio metu iš dalies atidengtas slenkstis
Vidutinio karbono slenkstis tarp apatinio karbono skalūnų ir smiltainių: Horton Bluff, Naujoji Škotija
Klausimai ir atsakymai
K: Kas geologijoje yra slenkstis?
Atsakymas: Slenkstis geologijoje yra plokščia lakštinė įduba.
K: Kaip susidaro slenkstis?
A: Slenkstis susidaro išlydytai magmai veržiantis tarp senesnių uolienų sluoksnių, pagal esamų uolienų plokštumas ar susilpnėjusias vietas.
K: Ar slenkstis kerta anksčiau egzistavusias uolienas?
Atsakymas: Ne, priešingai nei pylimai, slenkstis nekerta jau esamų uolienų.
K.: Kokiose uolienose gali būti slenksčiai?
A: Slenksčiai gali būti nuosėdinėse uolienose, vulkaninės lavos ar tufo sluoksniuose arba metamorfinėse uolienose.
K.: Kaip yra maitinamos palmės?
A.: Slenksčius maitina dykumos, nes jie formuojasi iš žemesnio magmos šaltinio.
K.: Ką reiškia, kai šlaitas atvėsta ir kristalizuojasi?
A: Kai slenkstis atvėsta ir kristalizuojasi, jis tampa kieta uoliena.
Klausimas: Ar slenksčio forma panaši į dykros formą?
Atsakymas: Ne, slenkstis yra plokščios lakštinės formos, o dykumos yra labiau cilindrinės.
Ieškoti