Prisitaikanti pasąmonė

Netiesioginis mokymasis

Netiesioginis (arba "tylusis") mokymasis yra tada, kai žmogus mokosi pats to nežinodamas.

"Šios žinios gali būti naudojamos elgsenai, sprendimams priimti ir problemoms spręsti [asmeniui] nežinant apie sudėtingas žinias, kurios leidžia jam taip elgtis".

Svarbus Reberio teiginys yra tas, kad "netiesioginis mokymasis yra esminis "šakninis" procesas, kuris yra kiekvieno sudėtingo organizmo adaptyvaus elgesio repertuaro pagrindas". Tai reiškia, kad netiesioginis mokymasis yra daug senesnis už sąmoningą mokymąsi, kurį mes, žmonės, paprastai pastebime.

Ši mokslinių tyrimų sritis vis labiau plečiasi. Klasikiniai pavyzdžiai yra kalbos išmokimas ir socializacijos procesas. Vaikai išmoksta kalbėti gimtąja kalba ir socializuojasi visuomenėje, nesuvokdami principų, kuriais vadovaujasi jų elgesys.

Buvo daug diskutuojama apie tai, ar egzistuoja tik numanomas mokymasis, nes įgytos žinios negali būti žodžiu įvardijamos. Nedaug tyrimų atlikta dėl reikalavimų, keliamų netiesioginio mokymosi procesui vykti.

1 įrodymas: atvejų analizė

Įrodymai, kad egzistuoja toks dalykas kaip adaptyvioji pasąmonė, yra daugybė atvejų, kuriuos sunku paaiškinti kitaip.

Sukčiavimas Kouros

Atlikus daugybę mokslinių ankstyvosios graikų statulos tyrimų, Getty muziejus ketino ją įsigyti. Tačiau nedidelė ekspertų grupė, pažvelgusi į ją, iš karto pasakė: "Tai klastotė". Galiausiai buvo nustatyta, kad tai klastotė. Kilo klausimas, kaip kas nors galėjo įveikti mokslinių testų bateriją vien pažvelgęs į ją? Skeptikų buvo paklausta, kaip jiems tai pavyko. Vienas jų pasakė: "Jis neatrodo senas, tarsi šimtmečius būtų buvęs po žeme. Kitas sakė: "Jo nagai neatrodo teisingai". Matyt, visi jie matė kažką, kas sukėlė abejonių. Psichologai manė, kad tai gali būti senovinis psichikos mechanizmas, turintis išlikimo vertę.

Ugniagesio "ESP

Klivlende ugniagesys gelbėtojas su savo vyrais atsiliepė į įprastą iškvietimą. Jis buvo vieno aukšto namo galinėje virtuvėje. Ugniagesiai išlaužė duris, padėjo žarną ir pradėjo gesinti ugnį vandeniu. Tai davė nedidelį efektą. Kaip prisimena ugniagesių leitenantas, jis staiga pagalvojo: "Čia kažkas negerai", ir tuoj pat įsakė savo vyrams išeiti. Praėjus kelioms akimirkoms po to, kai jie išbėgo, sugriuvo grindys, ant kurių jie stovėjo. Gaisras kilo rūsyje, o ne virtuvėje, kaip atrodė.
Paklaustas, iš kur žinojo, kad reikia išeiti, ugniagesys pagalvojo, kad tai ESP. Įdomu tai, kad ugniagesys negalėjo iš karto paaiškinti, kaip jis sužinojo, kad reikia išeiti. Nuo "užrakintų durų" mūsų smegenyse ugniagesys tiesiog "užsimerkė" ir priėmė teisingą sprendimą. Tiesą sakant, jei jis būtų sąmoningai galvojęs apie situaciją, tikriausiai būtų praradęs savo ir savo vyrų gyvybes. ^p125

Išskirtinė intuicija

Panašiai yra žmonių, kurie ne kartą gali padaryti tai, kas atrodo nuostabu. Pavyzdžiui, tikrai įmanoma pastebėti, kas meluoja, ir tai yra įgūdis, kurį galima lavinti ir tobulinti. Galima nuspėti, kuri pora išsiskirs, o kuri ne. Kiekvienam sprendimui priimti reikia nedaug laiko, o (stebėtojui) sprendimą priimančiam asmeniui turimos informacijos kiekis atrodo labai nedidelis.

Analizės paralyžius

Ribota informacija pagrįsti "ploni sprendimai" yra viena skalės pusė. Kitoje skalės pusėje yra sumaištis, kurią sukelia per daug neorganizuotos informacijos: "analizės paralyžius". Yra daug pavyzdžių, kad pastaroji būsena blogai veikia sprendimų priėmimą.

2 įrodymas: eksperimentai

Atlikta daugybė eksperimentų, kurie tvirtai patvirtina prisitaikančios pasąmonės idėją. Pagrindinė idėja - pakreipti pasąmonę ir patikrinti, ar tai turi įtakos elgesiui.

Užkoduoti sakiniai

Tiriamieji išrenka keturių žodžių sakinius iš penkių žodžių rinkinių. Jie sutelkia dėmesį į tai, kad sakiniai būtų teisingi. Jiems nežinomas nenaudojamas žodis suteikia jų protui subtilų šališkumą. Iš vieno rinkinio su papildomais žodžiais Florida, senas, vienišas, užmirštas, raukšlė (ir keliais neutraliais žodžiais) eksperimentinė grupė lėčiau ėjo iš eksperimentinės patalpos.^p54 Gruntavimo žodžiai juos šališkai nuteikė "mąstyti pagyvenusiai". Ši idėja yra Džono Bargo (John Bargh) idėja.

Pirminis užpildas turi įtakos bandymų rezultatams

Pirminis paruošimas turi didelę įtaką testo rezultatams. Grupė, kuri buvo testuojama dėl žaidimo "Trivial Pursuit", buvo padalinta į dvi dalis. Vienos grupės pirmiausia buvo paprašyta pagalvoti, ką reiškia būti profesoriumi. Jie teisingai atsakė į 55,6 % klausimų. Kitos pusės pirmiausia buvo paprašyta atsisėsti ir pagalvoti apie futbolo chuliganus. Jie surinko 42,6 % taškų. Kiti testai parodė, kad abiejų grupių protiniai gebėjimai buvo panašūs. Skirtumas tarp rezultatų labai reikšmingas. ^p57

Kitas testas buvo dar labiau stebinantis. Juodaodžiams koledžo studentams buvo pateikta 20 klausimų iš Graduate Record Examination - standartinio testo, naudojamo stojant į JAV aukštąsias mokyklas. Vienos grupės buvo paprašyta nurodyti savo rasę, kitos - ne. Pirmosios grupės rezultatai buvo perpus mažesni nei antrosios grupės. Vėliau eksperimentatoriai paklausė, ar klausimas apie jų rasę juos paveikė. Visi jie atsakė "ne" ir pridūrė kažką panašaus į "Žinote, aš tiesiog nemanau, kad esu pakankamai protingas, kad čia būčiau".^p59 Žinoma, tai turi didžiausią socialinę reikšmę. Atkreipkite dėmesį, kad ir vėl asmenys sąmoningai nepastebėjo to, kas įvyko nesąmoningai.

Ką veikia ventromedialinė dalis

Smegenų žievės ventromedialinė sritis yra nedidelis gabalėlis priekyje už nosies. Neurologas Antonio Damasio tyrė pacientus, kuriems buvo pažeista ši smegenų sritis.

"Ji rūšiuoja iš išorės gaunamą informaciją, skirsto ją pagal svarbą ir pažymi tai, į ką reikia nedelsiant atkreipti dėmesį."^p60

Žmonės, turintys šios srities pažeidimų, tebėra racionalūs ir tokie pat protingi kaip ir anksčiau. Tačiau jiems trūksta nuovokos ir jiems labai sunku priimti sprendimus. Greitai besikeičiančiose situacijose gebėjimas greitai priimti gana gerus sprendimus yra svarbesnis už tobulų sprendimų priėmimą po ilgų apmąstymų. Tai gali būti išgyvenimo klausimas.

Charakteristikos

Nesąmoningiems procesams būdingi tam tikri bruožai, kurie gerokai skiriasi nuo sąmoningų procesų.

Prieiga

Akivaizdu, kad pagal apibrėžimą nesąmoningi procesai yra mažiau prieinami nei sąmoningi. Tačiau tarp jų vyksta judėjimas. Pavyzdžiui, gerai žinoma tendencija, kad visų mokymų metu nuo sustabarėjusių, sudėtingų sąmoningų žingsnių pereinama prie sklandaus, pusiau automatinio atlikimo. Tai, kaip pripažino Andersonas, yra perėjimas nuo sąmoningos prie nesąmoningos kontrolės, kai pasiekiamas meistriškumas. Andersonas iš esmės skiria "deklaratyvias žinias" (žinias, kurias suvokiame ir apie kurias galime kalbėti) ir "procedūrines žinias", kuriomis vadovaujamasi atliekant veiksmus ir priimant sprendimus, tačiau kurios vyksta už sąmoningo "matymo" ribų.

Mokymasis taip pat vyksta mums tuo metu visiškai nesąmoningais būdais. Klasikinis pavyzdys - tai, kaip vaikai mokosi gimtosios kalbos nuo maždaug 18 mėnesių iki ketverių metų amžiaus. Jie nesimoko kalbos taip, kaip tai daro vyresni žmonės. Tai vyksta automatiškai. Kitas pavyzdys: žmonės, kuriems taikoma anestezija, gali girdėti ir būti veikiami to, ką girdi.

Atmintis taip pat pasiekiama nesąmoningai: net kai bandome prisiminti, pats procesas vyksta nesąmoningai. Jis gali vykti visiškai nesąmoningai. Tai parodė ankstyvasis Korsakovo eksperimentas su pacientais, praradusiais sąmoningą atmintį. Vienam pacientui jis davė silpną elektros šoką. Vėliau, kai Korsakovas sugrįžo, pacientas buvo viską pamiršęs. Tačiau pamatęs aparatą pacientas sunerimo ir apkaltino jį, kad jis norėjo jam duoti elektrošoką. Vėliau eksperimentas buvo kartojamas įvairiais būdais.

Vertinimo klaidos

Nesunku įrodyti, kad mūsų greiti sprendimai taip pat gali būti klaidingi, ypač kai esame perpildyti informacijos arba kai sprendimus priimame turėdami nesąmoningą išankstinį nusistatymą ir prietarus.

Eksperimentų metu tiriamieji žodžiu aiškina savo psichikos procesus, pavyzdžiui, kodėl jie pasirinko vieną, o ne kitą dalyką, tarsi galėtų tiesiogiai introspekcionuoti (pažvelgti į savo vidų) savo idėjų ir pasirinkimų priežastis. Ši "introspekcijos iliuzija" gali lemti skirtumus tarp savęs ir kitų žmonių, nes žmonės pasitiki nepatikima introspekcija formuodami požiūrį į save, bet ne į kitus.

Susiję puslapiai

• Evoliucinė psichologija
• Sociobiologija
• Sprendimų priėmimas
• Zonoje