Sofenė (Tsopk) – senovinė Armėnijos provincija dabartinėje Turkijoje

Sofenė (Tsopk) – senovinė Armėnijos provincija pietryčių Turkijoje. Istorija nuo Urartu ir Orontidų iki Romos; paveldas, archeologija ir kultūra.

Sofenė (armėniškai Tsopk) buvo svarbi senovinė provincija pietvakarių Armėnijos karalystės teritorijoje, vėliau tapusi ir Romos imperijos provincija. Istoriškai ši teritorija apėmė dalį to, kas šiandien yra pietryčių Turkijoje, o jos centras ilgainiui buvo miestas Amida (dabartinis Dijarbakyras).

Geografija ir administracinis suskirstymas

Pasak senovės šaltinių, armėniškai vadintas Tsopk apėmė kalnuotas ir slėnines zonas, svarbias kelių kryžkelėms tarp Mezopotamijos ir Armėnijos aukštumų. Ananijas Širakatsi savo veikalėlyje "Ašcharacuyts" (VII a.) mini Tsopką kaip 2-ąją iš 15 Didžiosios Armėnijos provincijų. Tradiciškai ją sudarė 8 kantonai (gavarai): Chordžanas, Haštankas, Paghnatunas, Balahovitas, Tsopkas (Šahunyatas), Andzitas, Degikas ir Gavrekas (Gorekas).

Trumpa istorija

Regionas turi ilgą istoriją: VIII–VII a. pr. m. e. teritorija palaikė ryšius su Urartu karalyste. Vienas Urartu valdovų — Argištis I — apie 8–7 a. pr. m. e. praplėtė savo valdovę ir, pasak šaltinių, perkėlė dalį gyventojų į naujai įkurtą Erebunio miestą (dabartinis Jerevanas).

Vėlesniais amžiais, maždaug I tūkstantmetyje pr. m. e., Tsopkas tapo vienu iš regioninių centrių, kurie pateko po Orontidų (Armeno) dinastijos įtaka. Po Aleksandro Didžiojo žygių (~330 m. pr. m. e.) ir Achemenidų imperijos žlugimo, teritorija liko įtraukta į įvairias helenistines ir vietines valdžias. II–I a. pr. m. e. regione vyko dinaminiai politiniai pokyčiai: Achemenidų eros pabaiga, Seleukidų įtaka ir vėlesnis vietinių dinastijų stiprėjimas.

Maždaug II a. pr. m. e. Seleukidų įtaka silpo, ir Tsopkas kartu su Komagena sudarė helenistinę Tsopko–Komagenos valstybinę sąrangą, kurią valdė vietinė armėniškoji Orontidų kilmės valdovų šaka. Vėliau Tsopkas išsiskyrė kaip atskira karalystė, kuriai vadovavo vietiniai valdovai (pvz., Zariadresas), kol regionas vėl tapo Didžiosios Armėnijos dalimi.

Apie 200–190 m. pr. m. e. Seleucijų karalius Antiochas III laikinoje partinėje tvarkoje paskirstė vietinius valdinius: kai kuriuos kraštus jam pavaldžioms karo ir administracinėms funkcijoms patikėjo armėnų generolams. Tačiau po romėnų pergalių ir Seleukidų silpimo vietiniai valdovai pasiskelbė nepriklausomais. Vėliau — I a. pr. m. e. — regiono politinę padėtį stipriai paveikė didžiųjų kaimyninių galių, ypač Romos ir Partijos, įsikišimai.

Pompėjus ir jo ekspedicijos pakeitė Sirijos–Anatolijos regiono pusiausvyrą, o Romos įtaka paskatino administracines pertvarkas. Galutinai Sofenė pateko į Romos įtaką ir buvo įtraukta į Romos imperijos provincijų tinklą; provincijos administraciniu centru tapo Amida (dabartinis Dijarbakyras). Apie 54 m. provincijoje veikė vietinių klientų karalių valdžia — paminimas Gajus Julijus Sohemas. Vėliau, II–VI a., regione vyko naujos administracinės reorganizacijos: 530 m. Sofenė buvo įtraukta į Armėnijos IV provinciją pagal tuo metu galiojusias imperines schemas.

Kultūra ir gyventojai

Per šimtmečius Sofenėje susikirto kultūros: urartiečių palikimas maišėsi su armėniškąja tradicija, helenistine įtaka ir vėliau romėniškomis bei persų (Partijos, Sasanidų) kultūrinėmis įtakomis. Regionas buvo svarbus krikščionybės plitimui tarp Armėnijos ir Mezopotamijos — vėlesniais amžiais čia veikė bažnytiniai centrai ir vienuolynai, o vietovės etninė ir kalbinė sudėtis kito dėl migracijų, karų ir administracinių sprendimų.

Archeologija ir paveldas

Šiandien buvusioje Sofenės teritorijoje archeologai randa įvairių epochų liekanų: nuo Urartu tvirtovių pamatų iki helenistinių, romėninių ir bizantiškų pastatų fragmentų. Amidoje (Dijarbakyre) išlikę gynybiniai statiniai, kuriais vadovavosi skirtingos imperijos, liudija apie regiono strateginę reikšmę. Daugelis vietovės paminklų patyrė vėlesnes pertvarkas arba sunaikinti per ilgus karus, todėl archeologiniai tyrimai yra svarbūs rekonstruojant Sofenės istoriją.

Vėlesnė istorija ir palikimas

Po senovės laikų Sofenė pateko į įvairių imperijų įtaką — nuo Romos ir Bizantijos iki arabiškų kalifatų, seldžiukų ir Osmanų imperijos. Šiandien regiono istorinis paveldas yra išskirtinai susijęs su tarpvalstybinėmis peripetijomis ir įvairių kultūrų paveldėjimu. Armėnų istoriniuose šaltiniuose Tsopk ir toliau minimas kaip svarbi senovinė Armėnijos dalis, o modernūs tyrimai padeda geriau suprasti jos politinę, kultūrinę ir ekonominę raidą.

Apibendrinant, Sofenė (Tsopk) buvo regiono branduolys, kurio istorija atspindi Pietryčių Anatolijos ir Šiaurės Vakarų Mezopotamijos ilgalaikius istorinius ryšius, dinamiką ir kultūrinius mainus.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Sofenė?

K: Kiek kantonų priklausė Tsopk?

K: Kada jis tapo Armėnijos karalystės dalimi?

K: Kas bandė susilpninti Armėniją, atskirdamas Komageną ir Tsopką į atskirą karalystę?

K: Kas po Antiocho pralaimėjimo prie Magnezijos 190 m. pr. m. e. pasiskelbė nepriklausomais karaliais?

K: Kaip Tigranas Didysis suvienijo Didžiąją Armėniją su Copku?

K: Kas atsitiko Sofenei, kai ji tapo Romos imperijos dalimi?

Paieška pagal raidę