Užkrūčio liauka – kas tai ir kaip veikia imuninę sistemą
Užkrūčio liauka: kaip ji formuoja T ląsteles, reguliuoja imuninę toleranciją ir stiprina imunitetą nuo naujagimių iki suaugusiųjų.
Užkrūčio liauka yra specializuotas imuninės sistemos limfoidinis organas. Užkrūčio liauka yra priešais širdį ir už krūtinkaulio.
Užkrūčio liaukoje subręsta T ląstelės arba T limfocitai. T ląstelės yra labai svarbios adaptyvinei imuninei sistemai, kai organizmas specialiai prisitaiko prie svetimų įsibrovėlių.
Anatomija ir struktūra
Užkrūčio liauka yra porinis, dažnai skirstomas į skiltis, organas krūtininėje arba priekinėje pertvaros dalyje. Viduje ji turi tankią išorinę žievės (korteks) sritį ir mažiau ląstelių turinčią vidinę migdolų (medula) sritį. Meduloje būdingi Hassall’o kūneliai, kurie dalyvauja T ląstelių brandinimo procesuose. Liauką aprūpina kraujagyslės, o tam tikrose vietose veikia vadinamasis kraujo–užkrūčio barjeras, apsaugantis bręstančias T ląsteles nuo ankstyvos antigenų ekspozicijos.
Funkcija ir kaip vyksta T ląstelių brendimas
Užkrūčio pagrindinė funkcija – užtikrinti, kad iš kaulų čiulpų atkeliaujančios pradinės ląstelės išsivystytų į funkcinės ir savitumą atpažįstančias T ląsteles. Procesas apima keletą etapų:
- Imigracija: progenitorinės ląstelės iš kraujo patenka į užkrūčio liauką.
- Pozityvioji atranka: T ląstelės, galinčios atpažinti antigeno fragmentus kartu su MHC molekulėmis, išlaiko gyvybingumą.
- Negatyvioji atranka (centrinė tolerancija): ląstelės, kurios stipriai reaguoja į savus antigenus, yra sunaikinamos arba perprogramuojamos, taip mažinant autoimuninių atsakų riziką.
- Įsigijimas funkcinės specializacijos: T helper (CD4+), citotoksinės (CD8+) ir regulatorinės T ląstelės įgyja savo funkcijas.
Be to, užkrūčio liauka sintezuoja tam tikrus peptidinius hormonus (pvz., thymosin), kurie skatina limfocitų vystymąsi.
Amžiaus pokyčiai
Užkrūčio liauka yra didžiausia ir aktyviausia naujagimių ir paauglių laikotarpiu. Iki ankstyvosios paauglystės užkrūčio liauka pradeda lėtėti ir vyksta vadinamoji involiucija – funkcinių limfocitų audinys palaipsniui keičiamas riebaliniu audiniu. Tačiau ji ir toliau gamina limfocitus visą suaugusiojo gyvenimą, nors šis kiekis ir imuninė aktyvacija paprastai mažėja su amžiumi (tai prisideda prie vadinamosios imunosenescencijos).
Klinikinė reikšmė
Užkrūčio būklė gali turėti didelę įtaką imuninei sveikatai. Svarbiausi aspektai:
- Įgimtos problemos: DiGeorge sindromas (tréčiosios ir ketvirtosios branchialinių liemenių defektas) gali lemti užkrūčio hipoplaziją arba apetiją ir sunkų T ląstelių deficito tipą.
- Navikai: užkrūčio navikai, pvz., thymoma, gali būti susiję su autoimuninėmis ligomis (dažnai minimas ryšys su miastenija gravis).
- Hiperplazija ir uždegimai: kartais liauka gali išsiplėsti ar uždegti dėl infekcijų ar kitų patologijų.
- Chirurgija (thymektomija): pašalinus užkrūčio liauką (pvz., gydant thymomą arba miasteniją), keičiasi T ląstelių šaltinių dinamika; vaikams tai gali turėti rimtesnių pasekmių, nes jų imuninė sistema dar vystosi.
Praktiniai požymiai ir tyrimai
Užkrūčio būklę gali įvertinti rentgenologiniai tyrimai (krūtinės ląstos rentgenograma, kompiuterinė tomografija), imunologiniai kraujo tyrimai (T limfocitų skaičius ir potipai) ir, esant įtarimams dėl naviko, histologinis tyrimas. Klinikiniai simptomai gali būti įvairūs – nuo besimptomio ryšio iki raumenų silpnumo, rečiau – pasikartojančių infekcijų dėl T ląstelių deficito.
Santrauka
Užkrūčio liauka yra centrinis organas T ląstelių brendimui ir centrinei tolerancijai, svarbus organizmo apsaugai nuo užkrečiamųjų ir svetimų veiksnių. Nors jos veikla sumažėja su amžiumi, užkrūčio reikšmė imuninei sistemai – ypač ankstyvais gyvenimo metais – yra neabejotina.
Ieškoti