Trofalaksė biologijoje reiškia, kad bendruomenės nariai dalijasi maistu. Tai gali vykti tiesioginiu maisto perdavimu „iš burnos į burną“ arba per įvairias specializuotas elgesio formas ir organus, priklausomai nuo rūšies.

Labiausiai ji išvystyta socialiniuose vabzdžiuose, pavyzdžiui, skruzdėlėse, termituose, vapsvose ir bitėse. Šį žodį 1918 m. įvedė entomologas Williamas Mortonas Wheeleris. Šis elgesys buvo naudojamas aiškinant teorijas, kaip išsivystė vabzdžių socialinis elgesys. Prancūzų psichologas ir entomologas Augustas Forelis taip pat manė, kad dalijimasis maistu yra skruzdžių visuomenės raktas. Jis panaudojo šio elgesio iliustraciją kaip savo knygos "Skruzdžių socialinis pasaulis, lyginant su žmogaus socialiniu pasauliu" priešlapį.

Mechanizmai ir tipai

Trofalaksė gali būti stomodealinė (maisto perdavimas iš burnos į burną) arba proktodealinė (maisto ar mikrobų perdavimas iš išangės į burną). Stomodealinė forma dažna skruzdėlių ir bičių tarpe — darbuotojai regurgituoja maistą ir perduoda jį kitiems. Proktodealinė elgsena ypač svarbi termitams: ja perduodami žarnyno simbiontai (pvz., protozoarai ir bakterijos), kurie būtini celiuliozės suvirškinimui.

Funkcijos kolonijoje

  • Mityba ir maisto paskirstymas: trofalaksė leidžia efektyviai paskirstyti surinktą maistą tarp lervų, darbuotojų, karių ir reprodukcinių individų.
  • Komunikacija: perduodami cheminiai signalai (feromonai) ir informacija apie maisto kokybę ar šaltinį — pavyzdžiui, bitės gali skleisti informaciją apie nektaro kokybę.
  • Kolonijos identifikacija: kai kurioms skruzdėlėms maisto dalijimasis padeda skleisti kolonijos kvapą ir taip palaikyti kolonijos vienybę bei atskirti svetimus.
  • Socialinė imunitetas: per maistą gali būti perduodami antimikrobiniai junginiai arba naudingos mikrofloros elementai, kurie padeda apsisaugoti nuo ligų.
  • Perdavimo rizikos ir patologijos: trofalaksė gali ir platinti patogenus, todėl rūšys vysto elgsenas ir biochemines priemones ligoms riboti.

Pavyzdžiai

Skruzdėlėse dalijimasis maistu yra ne tik mitybos veiksmas, bet ir socialinės sąveikos forma: darbuotojai sugrįžę iš maisto šaltinio perduoda maistą vagoms ir lervoms, o tuo pačiu perduoda kvapus, informuojančius apie šaltinį. Bitėse trofalaksė padeda skleisti informacinius ir hormoninius signalus tarp avilio narių bei aprūpina lervas. Termitai naudoja proktodealinę apykaitą, kad perimtų žarnyno mikroorganizmus, būtinas medienos virškinimui.

Tyrimai ir metodai

Tyrėjai stebi trofalaksę naudodami spalvotus dažus, radiolabelius, stabilųsias izotopų žymas, fluorescencines medžiagas arba RFID žymes stebėdami, kaip greitai ir kam perduodamas maistas. Tokie tyrimai atskleidžia socialinio tinklo struktūrą, maisto paskirstymo kelią ir rizikas ligų plitimui.

Evoliucinis ir ekologinis reikšmingumas

Trofalaksė stipriai prisidėjo prie sudėtingų socialinių sistemų vystymosi: ji didina efektyvumą, skatina darbo pasidalijimą ir leidžia palaikyti stabilią mikrobiotą. Tuo pačiu tai — kompromisas, nes nors maistas ir informacija greitai plinta, kartu sparčiai gali plisti ir ligos.

Santrauka: trofalaksė — tai daugialypis elgesys, kuris socialiniuose vabzdžiuose atlieka mitybos, komunikacijos, identifikacijos ir imuninės apsaugos funkcijas. Ji yra esminė daugeliui kolonijų gyvenimo procesų ir svarbi tiek ekologinei, tiek evoliucinei jų sėkmei.

Trofalaksė yra bendravimo priemonė, bent jau bitėms ir skruzdėlėms. Kai kurių rūšių skruzdėlėms jis gali būti svarbus skleidžiant kolonijos narius identifikuojantį kvapą.