Valsas – muzika, šokis, istorija ir garsiausi kompozitoriai

Valsas: nuo liaudies ištakų iki Štrausų meistriškumo — muzika, šokio technika, istorija ir garsiausi kompozitoriai. Sužinok apie Mėlynąją Dunoją ir valso evoliuciją.

Valsas yra tiek muzikinis žanras, tiek porų šokis, tradiciškai parašytas 3/4 taktu (t. y. trys ketvirtinės ritminės dalys per taktą). Tai viena žinomiausių europietiškų šokių formų, kuri vystėsi tiek kaip liaudies, tiek kaip saloninė ir orkestrinė muzika. Štrausų (Strauss) šeima buvo bene žymiausi valsų kompozitoriai: Johanas Štrausas I (Johann Strauss I) ir Johanas Štrausas II (Johann Strauss II) - garsiosios "Mėlynojo Dunojaus" kompozitorius.

Valso muzikinės ypatybės

Paprastai valsas remiasi 3/4 metriku ir dažnai turi vieną akordą per taktą. Akompanimento stilius paprastai būna „bosas–chordai“: akordo šaknis arba boso nata skamba pirmąja takto dalimi (pirmąją pulsaciją), o viršutinės natos arba akordai užpildo antrąją ir trečiąją dalis. Šis akompanimento modelis dažnai apibūdinamas angliškai kaip „oom‑pah‑pah“ (liet. „ūm‑pah‑pah“), kuris suteikia valso charakteringą ritminį patrauklumą.

Melodijos valso kūriniuose dažnai būna lankstesnės — nuo lengvų saloninių temų iki sodrių orkestrinių frazių. Harmoninėje plotmėje valsas paprastai naudoja aiškias tonines struktūras (tonaika–dominanta ir moduliacijos scenos), o orkestrinė versija gali turėti kelias temų reprizas, kontrastingus triukus arba trio dalis.

Istorija ir kilmė

Šio šokio ištakos siekia XVIII a. pabaigą Vokietijoje ir Austrijoje; manoma, kad valsas kilo iš liaudies šokių, ypač Ländler (kartais rašoma kaip Lander) ir panašių regioninių porinių šokių. XIX a. pradžioje valsas iš kaimiško ir provincinio šokio išaugo į elitinę saloninę ir visuotinę šokių madą — pirmiausia Vienoje, o vėliau ir platesnėje Europoje.

Formos ir šokio tipai

Šiandien valsas šokamas keliomis pagrindinėmis formomis. Dvi svarbiausios yra:

• Vienos valsas (Viennese waltz) — greitas, sukantysis šokis, kuriam būdinga nuolatinė rotacija ir greitas taktų tempas. Konkretus tempas profesionaliame šokyje dažnai siekia apie 58–62 taktus per minutę (tai reiškia ~174–186 smuiko pulsacijų per minutę, priklausomai nuo skaičiavimo būdo).
• Angliškas arba lėtasis valsas (dabar dažnai vadinamas tarptautiniu valsu arba „slow waltz“) — lėtesnis, lyrinis valsas, kuriame daug dėmesio skiriama elegantiškam poros laikymuisi, glotniems pasukimams ir aiškiems žingsniams. Tarptautiniu standartuose tempas paprastai yra apie 28–30 taktų per minutę.

Šių šiuolaikinių formų choreografija gerokai skiriasi nuo originalaus kaimiško šokio: tarptautinis valsas turi standartizuotas figūras, laikyseną ir žingsniavimo sistemą, tuo tarpu Vienos valsas remiasi greitais apsisukimais ir paprastesnėmis figūromis.

Valsas balete ir populiarioji kultūra

Valsas plačiai naudojamas baletuose ir orkestrinėse kompozicijose — daugelis žinomų baletų turi valso numerius, kurie tapo labai populiarūs. Yra nemažai baletų, kuriuose skamba valso muzika — pvz., P. I. Čaikovskio valso epizodai „Miegantčioji gražuolė“ ar „Žuvėdra“ (valso fragmentai taip pat aptinkami baletuose „Gulbių ežeras“, „Mieganti gražuolė“ ir kt.). Orkestriniai valso kūriniai bei saloniniai piano valsai (pvz., F. Chopino valse) yra įprasta koncertų repertuaro dalis.

Garsiausi kompozitoriai ir žinomi pavyzdžiai

• Johanas Štrausas II — „Mėlynoji Duna“ (žinoma kaip „The Blue Danube“) — vienas garsiausių valso pavyzdžių.
• Johanas Štrausas I ir jo amžininkai (pvz., Joseph Lanner) — svarbūs Vienos valso plėtotojai.
• Frédéric Chopin — parašė daugybę saloninių piano valsų, kurie dažnai yra mažiau skirtos šokti, o daugiau — užminti muzikinę nuotaiką ir virtuozinį pianizmo meistriškumą.
• Pyotr Ilyich Tchaikovsky — įtraukė valso numerius į baletus („Gulbių ežeras“, „Žiemos pasaka“ ir kt.), gerai žinomi „Žiedų valsai“ ir kiti orkestriniai epizodai.
• Maurice Ravel — „La Valse“ — orkestrinis kūrinys, interpretuojamas tiek kaip valsas, tiek kaip komponisto komentaras apie valso istoriją ir Europą.
• XX a. kompozitoriai, tokie kaip Dmitrijus Šostakovičius ar Sergejus Prokofjevas, taip pat kūrė valsams artimus numerius, naudojant ironiją ar modernią harmoniją.

Šiuolaikinė reikšmė

Valsas išlieka svarbi tiek klasikinės muzikos, tiek šokių kultūros dalis: jis vyksta koncertų salėse, baleto scenose, porų šokių varžybose (tarptautinis valsas yra tarp „Standard“ šokių) bei pramoginiuose renginiuose. Nors šiuolaikinės choreografijos ir populiari muzika jį dažnai transformuoja, valso pagrindinės ritmo ir estetikos savybės išlieka atpažįstamos ir vertinamos visame pasaulyje.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kokia laiko signatūra parašyta valso muzika?

K: Ar valso muzika laikoma tik šokių muzika?

K: Kas yra žymiausi valso kompozitoriai?

K: Kiek akordų paprastai yra valso takte?

K: Koks akompanimento stilius siejamas su valsu?

K: Iš kur atsirado valsas ir koks buvo jo pirminis pavadinimas?

K: Kiek valso formų šokama šiandien ir kaip jos vadinamos?

Paieška pagal raidę