Herbert „Bert“ Jansch (1943 m. lapkričio 3 d. – 2011 m. spalio 5 d.) buvo škotų dainininkas ir dainų autorius, laikomas vienu iš reikšmingiausių britų liaudies gitaristų ir svarbia figūra 1960–1970 m. Britų folkroko scenoje. Jis gimė Glazge, tačiau kilmė buvo mišri – jo tėvai buvo vokiečiai. Po to, kai tėvas paliko šeimą, Janschas su motina persikėlė gyventi į Edinburgą. Būdamas 12 metų jis pats pasigamino pirmąją gitarą. Baigęs mokyklą Janschas pradėjo profesionaliai groti gitara, daugiausia bliuzu, pasirodydavo įvairiuose Škotijos ir Anglijos muzikos klubuose ir greitai susidarė reputaciją kaip itin išradingas fingerpicking (pirštų technikos) gitaristas.
Karjeros pradžia ir soliniai albumai
Pirmasis jo albumas Bert Jansch pasirodė 1965 m. ir sulaukė pripažinimo dėl jautrių dainų ir novatoriškos gitaros technikos. Ypatingą dėmesį sukėlė daina „Needle of Death“ apie priklausomybę nuo narkotikų – tai buvo viena pirmųjų atviresnių populiariosios muzikos kalbų apie šią temą tuo metu. Antrojo albumo It Don't Bother Me įrašymuose dalyvavo jo ilgametis bičiulis ir kolega Johnas Renbournas, taip užsimezgė kūrybinis ryšys, kuris netrukus virto reikšmingu duetu britų folk scenoje.
Duetas su Johnu Renbournu ir „Jack Orion“
Janschas ir Renbournas 1966 m. įrašė albumus kartu – Jack Orion tapo ypač įtakingu leidiniu. Jame buvo ir tradicinių liaudies dainų interpretacijų, tarp jų ir „Blackwaterside“ versija, atlikta su džiazo elementais. Ši aranžuotė vėliau inspiravo ir roko muzikantus – roko grupė „Led Zepplin“ panaudojo panašius motyvus savo kūryboje.
Pentangle ir grupinės veiklos laikotarpis
1966 m. Janschas ir Renbournas pradėjo groti su kitais Londone susitiktais muzikantais ir netrukus įkūrė grupę „Pentangle“, kurioje grojo bosistas Danny Thompsonas, būgnininkas Terry Coxas ir vokalistė Jacqui McShee. „Pentangle“ greitai sulaukė komercinės ir kritinės sėkmės dėl sudėtingų aranžuočių, stilistinės įvairovės ir techninio meistriškumo. Tačiau Janschui buvo sunku susitvarkyti su didėjančia šlove – 1973 m. jis paliko grupę ir grįžo į solinę karjerą, tęsiant įrašymus ir koncertus.
Vėlesnė veikla, bendradarbiavimai ir sveikata
Per visą karjerą Janschas aktyviai bendradarbiavo su kitais muzikantais ir prisidėjo prie jų įrašų. Tarp naujesnių darbų yra dalyvavimas „Babyshambles“ albume Shotter's Nation (2007 m.), o 2010 m., nepaisant kovos su plaučių vėžiu, jis vyko į gastroles JAV su amerikiečių muzikantu Neilu Youngu. Janschas mirė nuo plaučių vėžio Hampsteade, Londone 2011 m. spalio 5 d.
Stilius ir įtaka
Janscho muzika pasižymėjo sudėtingomis fingerpicking gitaros technikomis, dažnu alternatyviu stygų derinimu (open tunings), bei gebėjimu įtraukti elementus iš bliuzo, jazz'o ir tradicinės britų liaudies. Jo kūryba ir grojimo manieros turėjo didelę įtaką vėlesnėms kartoms – nuo folk ir folk–rock atlikėjų iki roko gitaristų. Jo interpretacijos tradicinių dainų ir originalios kompozicijos prisidėjo prie to, kad britų liaudies muzika išliktų gyva ir įgautų naujų formų populiariojoje muzikoje.
Paveldo santrauka
Janschas yra vertinamas ne tik kaip meistriškas gitaristas, bet ir kaip jautrus dainų autorius, kuris drąsiai nagrinėjo sudėtingas temas (pvz., priklausomybę) bei eksperimentavo su repertuaru ir aranžuotėmis. Jo darbai ir bendradarbiavimai padėjo formuoti XX a. antrosios pusės britų folk ir folk‑rock praktiką, o daugelis gitaristų iki šiol mokosi iš jo įrašytų partijų ir stiliaus.
Pasirinkta diskografija
- Bert Jansch (1965)
- It Don't Bother Me (1965)
- Jack Orion (1966)
- Shotter's Nation – dalyvavimas su „Babyshambles“ (2007)
Janso kūryba tebėra svarbi tiek gitaros technikos studentams, tiek klausytojams, ieškantiems sąžiningos, autentiškos ir techniškai išbaigtos liaudies muzikos interpretacijos.

