Zhuyin (Bopomofo): kinų kalbos fonetinė sistema

Zhuyin Fuhao, dažnai sutrumpintai vadinama zhuyin ir paprastai vadinama bopomofo, yra kinų kalbos fonetinė rašymo sistema, skirta žymėti mandarinų kalbos garsus. Kinų kalboje „bo“, „po“, „mo“ ir „fo“ yra pirmieji keturi simboliai (ㄅ, ㄆ, ㄇ, ㄈ), todėl iš jų sudarytas žodis „bopomofo“ tapo populiariu šios sistemos pavadinimu. Kinų kalbos vartotojams, kurie pirmą kartą susipažįsta su Zhuyin sistema, „bopomofo“ reiškia zhuyin fuhao.

Kas tai yra ir kam naudojama

Zhuyin — tai fonetinė sistema, skirta:

  • mokyti nepriekaištingos tarimo vaikams ir besimokantiems kinų kalbos,
  • žymėti tarimą žodynuose ir vadovėliuose,
  • naudoti kaip klaviatūros įvesties metodą tradicinėse kinų rašmenyse (ypač Taivane),
  • atitaisyti homonimus ir pateikti fonetinę informaciją tekstuose, kur rašyba neatskleidžia tarimo.

Struktūra ir pagrindiniai elementai

Standartinė Zhuyin sistema susideda iš:

  • pradinių (initials) — simboliai, žymintys pradinius priebalsius,
  • galinių (finals) — simboliai žymintys balsių kombinacijas ir galinius priebalsius,
  • tono žymeklių — keturi diakritiniai ženklai, nurodantys toną (pirmasis tonas dažnai nenurodomas, antras žymimas ˊ, trečias ˇ, ketvirtas ˋ, o neutralus tonas — punktu ˙).

Viso įprastai vartojamų Zhuyin simbolių yra apie 37 fonetinių ženklų ir 4 tono žymekliai. Pavyzdžiui, žodžiai užrašomi jungiant atitinkamus simbolius: „ba“ = ㄅㄚ, „ma“ = ㄇㄚ, „fo“ = ㄈㄛ.

Istorija ir geografinis vartojimas

Zhuyin buvo sukurta XX a. pradžioje kaip dalis pastangų standartizuoti mandarinų tartį ir palengvinti rašytinės kalbos mokymą. Sistema plačiausiai naudojama Taivane: mokyklose ji dažnai taikoma vaikams ir pradedantiesiems, taip pat plačiai naudojama klaviatūros įvesties sistemose tradicinėms kinų raidėms. Kontinentinėje Kinijoje dominuoja lotyniško pagrindo Hanyu Pinyin, todėl Zhuyin ten yra rečiau naudojamas.

Unicode ir tipografija

Zhuyin rašmenys tipografiniuose šriftuose dažnai vaizduojami taip, tarsi būtų piešiami rašalo teptuku (panašiai kaip tradiciniai šriftai). Zhuyin simboliai yra užkoduoti Unicode standarte: pagrindinis Bopomofo blokas yra U+3100–U+312F, o papildomi ženklai — Bopomofo Extended bloke U+31A0–U+31BF. Daugelyje šriftų Zhuyin ženklai suderinti su smulkesniu, aiškiai skaitomu stilizuotu brėžiniu, tinkamu mokymo priemonėms ir elektroninei įvedimo sistemai.

Pavyzdžiai ir praktika

Keletas pavyzdžių, kaip žodžiai atrodytų Zhuyin:

  • „bopomofo“ (ㄅㄛㄆㄛㄇㄛㄈㄛ) — iš sąjungos pirmųjų simbolių kilęs vartojimas,
  • „zhong“ (中) — ㄓㄨㄥ,
  • „taiwan“ (台灣) — ㄊㄞˊ ㄨㄢ (čia parodytas antras tonos ženklas ˊ prie ㄞ),
  • neutralus tonas pavyzdyje: „ma“ (mama, kai antra kartojama be tono) gali būti žymima su punktu ˙.

Zhuyin yra praktiškas įrankis tarimo mokymui ir rašytinės kalbos supratimui, ypač tradicinių kinų raidžių kontekste. Nors tarptautinėse kalbų mokymo programose dažnai pasirenkamas Pinyin, Zhuyin išlieka svarbi ir gyvybinga sistema Taivano švietime ir kultūroje.

Zoom


Istorija

Po paskutinio Kinijos imperatoriaus nuvertimo per Sinhai revoliuciją 1911 m. naujoji Kinijos vyriausybė sukūrė "Zhuyin", kad padėtų paprastiems žmonėms lengviau skaityti. Tačiau Kinijos komunistų partija, įskaitant ir patį Mao Dzedongą, norėjo visiškai uždrausti kiniškų rašmenų rašymą ir pakeisti juos lotyniška abėcėle. Kai 1949 m. Liaudies išlaisvinimo armija nugalėjo Kuomintangą (Kinijos Respublikos įkūrėjų partiją) ir išsiuntė juos į tremtį Taivane, žemyninėje Kinijoje "Zhuyin" buvo nustota naudoti, nes LKP buvo suinteresuota naudoti lotynišką abėcėlę kinų kalbai fonetiškai užrašyti. Tačiau Taivane "Zhuyin" vis dar plačiai vartojama, nes ja rašoma kinų kalba kompiuterių ir telefonų klaviatūrose.



Funkcijos

"Zhuyin" buvo sukurtas taip, kad tiksliai atspindėtų mandarinų kinų kalbos garsus. Simboliai suskirstyti į dvi kategorijas: pradinius (pirmieji skiemens garsai) ir baigiamuosius (pagrindinis balsius, prieš pagrindinį balsius esantys sklandieji sąskambiai ([y/i; IPA:/j/] ir [w/u; IPA:/w/]) ir visi po jų einantys garsai). Yra 4 toniniai ženklai, žymintys 5 mandarinų kalbos tonus.




AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3