Zhuyin
Zhuyin Fuhao, dažnai sutrumpintai vadinama zhuyin ir paprastai vadinama bopomofo, yra garsų rašymo būdas kinų kalba. Kinų kalboje "bo", "po", "mo" ir "fo" yra pirmieji keturi sutartiniai turimi skiemenys. Dėl to šie keturi skiemenys kartu buvo naudojami daugeliui skirtingų fonetinių sistemų įvardyti. Kinų kalbos vartotojams, kurie pirmą kartą susipažino su Zhuyin sistema, "bopomofo" reiškia zhuyin fuhao.
Zhuyin rašmenys tipografiniuose šriftuose vaizduojami taip, tarsi būtų piešiami rašalo teptuku (kaip ir įprastiniame šrifte). Jie užkoduoti Unicode bopomofo bloke, U+3105 ... U+312D.
Istorija
Po paskutinio Kinijos imperatoriaus nuvertimo per Sinhai revoliuciją 1911 m. naujoji Kinijos vyriausybė sukūrė "Zhuyin", kad padėtų paprastiems žmonėms lengviau skaityti. Tačiau Kinijos komunistų partija, įskaitant ir patį Mao Dzedongą, norėjo visiškai uždrausti kiniškų rašmenų rašymą ir pakeisti juos lotyniška abėcėle. Kai 1949 m. Liaudies išlaisvinimo armija nugalėjo Kuomintangą (Kinijos Respublikos įkūrėjų partiją) ir išsiuntė juos į tremtį Taivane, žemyninėje Kinijoje "Zhuyin" buvo nustota naudoti, nes LKP buvo suinteresuota naudoti lotynišką abėcėlę kinų kalbai fonetiškai užrašyti. Tačiau Taivane "Zhuyin" vis dar plačiai vartojama, nes ja rašoma kinų kalba kompiuterių ir telefonų klaviatūrose.
Funkcijos
"Zhuyin" buvo sukurtas taip, kad tiksliai atspindėtų mandarinų kinų kalbos garsus. Simboliai suskirstyti į dvi kategorijas: pradinius (pirmieji skiemens garsai) ir baigiamuosius (pagrindinis balsius, prieš pagrindinį balsius esantys sklandieji sąskambiai ([y/i; IPA:/j/] ir [w/u; IPA:/w/]) ir visi po jų einantys garsai). Yra 4 toniniai ženklai, žymintys 5 mandarinų kalbos tonus.
