Bajus
"Bey" (osmanų turkų kalba: بك "Beik", albanų kalba: bej, bosnių kalba: beg, arabų kalba: بيه "Beyeh", persų kalba: بیگ "Beyg" arba بگ "Beg") - tradiciškai turkiškas vado titulas, skirtas Osmanų imperijos įvairaus dydžio sričių vadovams ar valdovams. Atitinkamas moterų titulas buvo Begum.
Šiais laikais šis žodis vis dar oficialiai vartojamas kaip socialinis vyrų titulas. Jis minimas po vardo ir paprastai vartojamas su vardais, o ne su pavardėmis.
Šis žodis į anglų kalbą pateko iš turkų kalbos žodžio bey, kuris kilęs iš senovės tiurkų kalbos žodžio beg, kurio forma bäg minima jau Orchono užrašuose (VIII a. po Kr.) ir paprastai verčiama kaip "genties vadas". Dėl tikrosios žodžio kilmės vis dar ginčijamasi, nors dažniausiai sutariama, kad tai buvo skolinys iš senosios tiurkų kalbos. Šis tiurkų kalbos žodis paprastai laikomas skoliniu iš iranėnų kalbos. Tačiau vokiečių tiurkologas Gerhardas Doerferis (Gerhard Doerfer) vertino, kad kilmė iš iranėnų kalbos yra paviršutiniškai patraukli, bet gana neaiški, ir nurodė galimybę, kad šis žodis gali būti tikrai tiurkiškas.
Muhammadas VI. al-Habibas, 1922-29 m., Tuniso bejus, Paryžiuje
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra "Bey"?
A: "Bey" - tai tradicinis turkiškas titulas, suteikiamas vyriausiems bejlikų valdovams arba įvairaus dydžio Osmanų imperijos sričių vadovams ir (arba) valdovams.
K: Koks buvo lygiavertis moterų titulas?
A.: Moterims buvo suteikiamas lygiavertis titulas - "Begum".
K: Ar "Bey" vis dar vartojamas šiandien?
A: Taip, "Bey" vis dar vartojamas kaip oficialus vyrų socialinis titulas.
K: Kaip "Bey" vartojamas su vardais?
A: "Bey" rašomas po vardo ir nevartojamas su pavardėmis.
K: Kokia yra žodžio "Bey" kilmė?
A: Dėl tikrosios žodžio "Bey" kilmės vis dar ginčijamasi, tačiau dažniausiai sutariama, kad tai buvo skolinys iš senosios tiurkų kalbos.
K: Iš kur kilęs žodis "Bey"?
A: Žodis "Bey" į anglų kalbą pateko iš turkų kalbos žodžio "bey", kuris kilęs iš senovės tiurkų kalbos žodžio "beg".
K: Kokia yra žodžio "beg" reikšmė senąja tiurkų kalba?
A: Senąja tiurkų kalba "beg" paprastai verčiamas kaip "genties vadas" ir minimas jau Orchono užrašuose (VIII a. po Kr.).
