1990 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatas - futbolo sporto renginys, vykęs 1990 m. birželio 8 d. - liepos 8 d. Italijoje. Jame dalyvavo 24 komandos iš daugelio šalių. Vokietija laimėjo trofėjų, finale įveikusi Argentiną. Turnyras pasižymėjo mažu įvarčių skaičiumi, intensyvia fizine kova ir keliais įsimintinais sensacijų bei dramų momentais.

Turnyro formatas ir dalyviai

Turnyre dalyvavo 24 komandos, suskirstytos į 6 grupes po 4 komandas. Po grupių etapo į 16 stipriausių pateko po dvi geriausios kiekvienos grupės ekipos bei keturios geriausios trečiąsias vietas užėmusios komandos. Vėliau vyko iš eliminavimo (nokautinio) etapo rungtynės iki čempiono paaiškinimo.

Svarbiausi rezultatai ir čempionai

Finalas: Vokietija — Argentina 1:0 (baudinis smūgis Andreo Brehme 85 min.). Vokietijos rinktinė iškovojo savo trečiąjį pasaulio čempionų titulą.

Trečia vieta: Italija — Anglija 2:1.

Pagrindiniai žaidėjai ir momentai

  • Salvatore Schillaci (Italija) — turnyro rezultatyviausias žaidėjas (6 įvarčiai) ir vienas ryškiausių atradimų.
  • Andreas Brehme — realizavo lemiamą baudinį finale.
  • Paul Gascoigne — tapo vienu atmintinų turnyro simbolių dėl emocingų akimirkų po geltonos kortelės pusfinalyje; jo ašaros prieš baudinių seriją tapo kultiniu vaizdu.
  • Kamerūnas (Cameroon) — turnyro sensacija: laimėjo atidarymo rungtynes prieš Argentinos rinktinę ir pasiekė ketvirtfinalį, kur pralaimėjo Anglijai pratesime.

Statistika ir ypatumai

  • Rungtynių skaičius: 52.
  • Iš viso įmušta 115 įvarčių — mažesnis nei įprastai, vidurkis apie 2,21 įvarčio per rungtynes.
  • Iškelta 16 raudonųjų kortelių — vienas rekordinių skaičių pasaulio čempionatų istorijoje, turnyras buvo vertinamas kaip fiziškas ir kartais ginčytinas dėl teisėjavimo ir kietosios kovos.
  • Abi pusfinalio poros sprendėsi baudinių serijose: Vokietija nugalėjo Angliją baudinių serijoje, o Argentina įveikė Italiją baudinių serijoje.
  • Atidarymo sensacija: Kamerūnas 1:0 įveikė Argentinos rinktinę.

Istorinė reikšmė ir palikimas

1990 m. pasaulio čempionatas dažnai prisimenamas dėl gynybinio futbolo, mažo įvarčių skaičiaus ir intensyvių, kartais ginčytinų rungtynių. Tai buvo paskutinis pasaulio čempionatas, kuriame už pergalę grupių etape buvo skiriami 2 taškai — nuo 1994 m. FIFA pakeitė taisyklę į 3 taškus už pergalę. Turnyras taip pat pakėlė keletą žaidėjų į tarptautinį pripažinimą (pvz., Schillaci) ir paliko ryškių vaizdinių futbolo gerbėjų atmintyje (pvz., Gascoigne emocijos, Kamerūno pasirodymas).

Pastabos

Italija kaip rengėja užtikrino rungtynes įvairiuose stadionuose visoje šalyje, o finalas įvyko Romos Stadio Olimpico. Turnyras pritraukė didžiulį žiūrovų dėmesį tiek stadione, tiek per televiziją visame pasaulyje.