2011 m. Norvegijos išpuoliai: Oslas ir Utoja – Anders Behring Breivik
2011 m. Norvegijos išpuoliai: Oslas ir Utoja – išsamus analitinis aprašymas apie Breiviko atakas, aukas, motyvus, pasekmes ir teisminį procesą.
2011 m. išpuoliai Norvegijoje - du išpuoliai Norvegijoje 2011 m. liepos 22 d. Pirmasis išpuolis buvo automobilio sprogdinimas prie vyriausybės pastatų Osle. Antrasis išpuolis - masinis šaudymas vasaros jaunimo stovykloje saloje į šiaurės vakarus nuo Oslo. Iš 77 žuvusiųjų 55 buvo paaugliai, dar 96 žmonės buvo sužeisti. Automobilyje padėta bomba taip pat išdaužė daugybę pastatų langų Oslo centre esančiame vyriausybiname kvartale.
Bomba sprogo netoli ministro pirmininko Jenso Stoltenbergo biuro 15.26 val. Per jį žuvo aštuoni žmonės ir dar keli buvo sužeisti. Antrasis išpuolis įvyko maždaug po 90 minučių Norvegijos darbo partijos (AP) jaunimo grupės (AUF) organizuotoje jaunimo stovykloje Utojos saloje Tyriffjordene, Buškerude. Policininku persirengęs šaulys atidengė ugnį į stovyklautojus ir nužudė 69 žmones.
Policija sulaikė kelis įtariamuosius, tačiau daugelis jų buvo paleisti. Abu išpuolius įvykdė 32 metų norvegas protestantas Andersas Behringas Breivikas. Vėliau jam buvo pateikti kaltinimai dėl abiejų išpuolių. Įrašai rodo, kad išpuolius jis planavo kelerius metus, kaip antiimigracinės ideologijos ir prieš daugiakultūriškumą nukreiptą aktą.
Europos Sąjunga, NATO ir viso pasaulio šalys išreiškė paramą Norvegijai ir pasmerkė išpuolius.
Išpuolių eiga ir taktinės aplinkybės
Pirmasis sprogimas – galinga bomba įkinkyto krovininio automobilio – nugriaudėjo vyriausybinio kvartalo centre 15:26. Sprogimas pridarė didelės materialinės žalos, sužeidė ir nužudė civilius asmenis bei paralyžiavo dalį miesto centro eismo ir komunikacijų. Maždaug po 90 minučių šaulys atvyko į Utojos salą, kur vyko AP jaunimo (AUF) stovykla. Persirengęs policininku, jis prisiartino prie stovyklautojų ir nušovė daug jaunų žmonių, kai šie buvo be gynybos galimybių. Daugelis aukų buvo paaugliai ir jauni suaugusieji.
Policijos atsakas ir sulaikymas: šaulys buvo sulaikytas gyvas Utojoje. Policijos veiksmų laikas ir organizavimas buvo plačiai aptartas ir vėliau kritikuotas; tyrimai parodė trūkumus reagavimo koordinacijoje ir išteklių paskirstyme, o incidentas paskatino peržiūrėti reagavimo procedūras ekstremalioms situacijoms Norvegijoje.
Perpetratas, motyvai ir vieši dokumentai
Abu išpuolius įvykdė Andersas Behringas Breivikas, gimęs 1979 m. Breivikas skelbėsi veikiantis remdamasis ekstremalia dešiniąja, antiimigracine ir priešdaugiakultūrine ideologija. Prieš išpuolius jis internete paskelbė ilgą manifestą, kuriame dėstė savo pažiūras ir pateikė savo planą. Tyrimai parodė, kad jis iš anksto planavo veiksmus ir rinko ginklus bei medžiagas sprogimui bei masinei žudynėms.
Buvo atliktos psichiatrinės ekspertizės, kurių išvados iš pradžių skyrėsi: vienos – nurodė psichikos sutrikimus, kitos – racionalų planavimą. Teismas, vertindamas visą medžiagą, pripažino ją teisiškai atsakingu už savo veiksmus.
Teisinis procesas ir bausmė
- Breivikas buvo teisiamas už teroro aktus ir masines žudynes.
- Teisme nustatyta, kad veiksmai buvo tyčiniai, kruopščiai suplanuoti ir turėjo politinį motyvą.
- Jis buvo nuteistas ilgam laiko tarpui pagal Norvegijos baudžiamąją teisę – jam skirta griežčiausia priežiūros (preventinio sulaikymo) forma, leidžianti pratęsti laisvės atėmimą po pradinio termino, kad būtų apsaugota visuomenė.
Pasekmės, visuomenės reagavimas ir atminimas
Išpuoliai sukėlė gilų sukrėtimą Norvegijoje ir už jos ribų. Viešas gyvenimas trumpam sustojo: buvo paskelbta nacionalinė gedulo diena, vėliavos nuleistos ant pusės stiebo, o visuomenėje vyko plataus masto empatinės ir vienybės akcijos. Politikai ir visuomenės atstovai pabrėžė, kad nepriklausomai nuo tragedijos būtina išsaugoti demokratines vertybes ir atvirą visuomenę.
Ilgalaikės pasekmės apima:
- policijos reagavimo ir civilinės saugos procedūrų peržiūrą ir tobulinimą;
- daugiau dėmesio kovai su radikalizacija ir ekstremizmu, įskaitant prevencines programas;
- psichologinės pagalbos bei ilgalaikės reabilitacijos paslaugų plėtrą aukų šeimoms ir išgyvenusiems liudininkams;
- memorialų bei atminimo renginių kūrimą, kad būtų pagerbtos aukos ir išsaugotas įvykio atminimas visuomenės kolektyvinėje atmintyje.
Tarptautinė reakcija
Europos Sąjunga, NATO ir daugelis pasaulio valstybių nedelsiant pasmerkė išpuolius ir išreiškė solidarumą su Norvegija. Daug šalių pasiūlė praktinę pagalbą tyrimams ir teisingumo vykdymui, taip pat moralinę paramą aukų artimiesiems.
Atmintis ir dokumentavimas
Po tragedijos Norvegijoje buvo pradėti iniciatyvos darbai, skirtos įamžinti aukų atminimą, dokumentuoti įvykius ir skleisti informaciją apie radikalizmo pavojus. Išgyvenusieji, liudininkai ir visuomeninės organizacijos toliau dalijasi savo patirtimi, organizuoja paramos grupes ir švietėjiškas veiklas, siekdami atkurti pasitikėjimą saugumu bei sustiprinti bendruomeninį solidarumą.
Šis įvykis liko vienu žiauriausių Norvegijos istorijoje ir ilgai veiks visuomenės diskusijas apie saugumą, ekstremizmą ir demokratijos apsaugą.
Sprogdinimas Osle
2011 m. liepos 22 d. 15.26 val. (CEST) netoli Norvegijos ministro pirmininko biuro (H-blokka) ir kelių kitų vyriausybinių pastatų, pavyzdžiui, Naftos ir energetikos ministerijos (R4) ir Finansų ministerijos, nugriaudėjo galingas sprogimas. (Žr. žemėlapį)
Po sprogimo netoliese esanti gatvė buvo pilna stiklo ir nuolaužų. Šalia vieno iš nukentėjusių pastatų buvo pastebėtos automobilio nuolaužos. Prie Naftos ministerijos degant gaisrui matėsi milžiniškas baltų dūmų debesis. Sprogimas buvo girdimas mažiausiai už septynių kilometrų.
Po sprogimo policija išvalė teritoriją ir ieškojo daugiau sprogstamųjų įtaisų. Policija paprašė žmonių palikti Oslo centrą.
Nukentėjusieji
Žinoma, kad per sprogimą žuvo aštuoni žmonės, penkiolika buvo sužeisti, iš jų vienuolika - sunkiai. Oslo universitetinės ligoninės gydytojas sakė, kad ligoninės personalas gydo galvos, krūtinės ir pilvo sužalojimus.
Ministras Pirmininkas Jensas Stoltenbergas per sprogimą nenukentėjo. Norvegijos finansų ministras Sigbjornas Johnsenas tuo metu atostogavo Danijoje.
Kadangi liepa Norvegijoje yra pagrindinis atostogų metas, o išpuoliai buvo įvykdyti savaitgalį, toje vietovėje nebuvo tiek daug žmonių, kaip įprastai, todėl galėjo būti išgelbėta daug gyvybių.
Poveikis transportui
Visi keliai į Oslo centrą buvo uždaryti, nes policija išvežė žmones iš rajono ir įspėjo Oslo gyventojus nesiartinti prie miesto centro. Jiems taip pat buvo liepta apriboti naudojimąsi mobiliaisiais telefonais, nes baiminamasi dėl galimo dar vieno teroristinio išpuolio. Buvo sustabdytas viešasis transportas į miestą ir iš jo. Policija tikrino automobilius kelyje į Oslo oro uostą, kuris liko atidarytas, nes policija atliko kratas automobiliuose įvykio vietoje.
Gardermoen geležinkelio linija, jungianti Lillestrøm ir Oslo oro uostą, buvo uždaryta po to, kai netoli bėgių buvo rastas įtartinas paketas. Tas pats nutiko ir televizijos TV 2 biurams, kurie buvo evakuoti po to, kai prie pastato buvo rastas įtartinas paketas.
Sprogimo vietos žemėlapis. Raudonas pastatas: Vyriausybės pastatas. Oranžinė zona: Oranžinė zona: sunaikinto automobilio vieta. Mėlynas pastatas: Mėlyna: Naftos ministerijos pastatas.
Norvegijos ministro pirmininko biuras su išdaužytais langais netrukus po sprogimo.
Norvegijos naftos ir energetikos ministerija netrukus po ekspoliacijos
Utiojos fotografavimas
Praėjus maždaug 90 minučių po sprogimo Osle, maždaug už 40 km į šiaurės vakarus nuo Oslo į keltą įlipo policijos uniformą vilkintis šaulys, kaip manoma, Andersas Behringas Breivikas. Keltas plaukė į Utojos salą Tyrifjordeno ežere. Saloje vyko kasmetinė Darbo partijos Darbo jaunimo lygos (AUF) jaunimo vasaros stovykla. Atsidūręs saloje šaulys pradėjo šaudyti į daugiausia paauglius stovyklautojus, kol galiausiai buvo sučiuptas.
Šaulys buvo apsirengęs kaip policijos pareigūnas ir sakė, kad atvyko įprastam patikrinimui po sprogimo Osle. Prieš pradėdamas šaudyti iš ginklų, jis davė ženklą ir paprašė žmonių susirinkti aplink jį, nužudydamas ir sužeisdamas daug žmonių. Pirmiausia jis šaudė į saloje esančius žmones, o vėliau ėmė šaudyti į žmones, kurie bandė pabėgti plaukdami per ežerą. Policija pranešė, kad dauguma aukų buvo maždaug 15-16 metų jaunuoliai. Pranešama, kad saloje buvę žmonės slėpėsi tualetuose arba krūmynuose ir bendravo tekstinėmis žinutėmis, kad neišduotų šauliui savo buvimo vietos.
Teigiama, kad šaudymas truko 90 minučių. Policijai apie šaudymą pranešta 17:27, o 18:27 šaulys buvo sulaikytas. Kai policija atvyko į įvykio vietą, jai teko susidurti su išgyvenusiais žmonėmis, kurie maldavo pareigūnų išmesti ginklus. Jie baiminosi, kad uniformuoti vyrai vėl pradės į juos šaudyti.
2011 m. liepos 23 d. apie 03.50 val. (CEST) nacionalinės policijos komisaras Øysteinas Mælandas manė, kad žuvusiųjų skaičius Utojos saloje yra "mažiausiai 80" ir kad jų skaičius dar didės. Žuvo šešiasdešimt devyni žmonės.
Nusikaltimo vykdytojas
Užpuolikas yra Andersas Behringas Breivikas. Jis buvo suimtas Utojos saloje dėl šaudynių ir taip pat siejamas su sprogdinimais Osle. Jis buvo apkaltintas ir nuteistas už abiejų išpuolių įvykdymą. Jis yra kalėjime.
Politinės pažiūros
Laikinai einantis šalies policijos vadovo pareigas Sveinungas Sponheimas sakė, kad įtariamo šaudžiusio asmens įrašai internete "leidžia manyti, kad jis turi tam tikrų politinių dešiniųjų pažiūrų ir yra nusiteikęs prieš musulmonus, tačiau dar neaišku, ar tai buvo motyvas įvykdyti šį veiksmą". Policija A. Breiviką apibūdino kaip dešiniųjų pažiūrų ekstremistą. Breivikas save apibūdino kaip konservatyvų nacionalistą. Naujienų šaltiniai jį apibūdino kaip krikščionį fundamentalistą. Pranešama, kad jis parašė daug pranešimų interneto svetainėje "document.no", kurią "Aftenposten" apibūdino kaip "islamą kritikuojančią ir Izraeliui palankią". Jis dalyvaudavo su interneto svetaine susietos organizacijos "Documents venner" ("Dokumento draugai") susirinkimuose. Kadaise jis taip pat buvo dešiniosios Pažangos partijos (FrP) ir jos jaunimo sparno FpU narys. FpU lyderis Ove Vanebo sakė, kad Breivikas aktyviai veikė 2000-ųjų pradžioje, bet paliko partiją, nes jo pažiūros tapo kraštutinės.
Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad A. Breivikas internete skelbė komentarus, kuriuose teigė, jog žavisi Vinstonu Čerčiliu ir Maksu Manusu, taip pat Nyderlandų politiku Geertu Vildersu. Breivikas sakė, kad G. Wilderso partija "Už laisvę" yra "vienintelė tikra konservatorių partija". Breivikas yra sakęs, kad yra "už gėjus ir Izraelį". Socialiniame tinkle "Twitter" jis perfrazavo utilitarizmo filosofą Džoną Stiuartą Milį (John Stuart Mill): "Vienas žmogus su įsitikinimais yra lygus 100 000 žmonių, kurie turi tik interesus, jėgai". Norvegijos radijo ir televizijos korporacija (NRK) pranešė, kad išpuolių dieną A. Breivikas paskelbė 1516 puslapių manifestą, kuriame išdėstė savo antimultikultūrinę ir dešiniųjų kovotojų ideologiją.
Įsitikinimai, kad buvo kitas (-i) nusikaltėlis (-ai)
Keletas jaunimo stovykloje buvusių liudininkų mano (2011 m. liepos 23 d. duomenimis), kad šaudė ne vienas asmuo. Policija gavo antrojo šaulio apibūdinimą ir šiuo metu tikrina šią informaciją. Dėl neaiškumų, susijusių su šių liudininkų apibūdinimais, ir chaotiško įvykių pobūdžio policija atsargumo sumetimais dar nepateikė oficialaus komentaro šiuo klausimu. Laikinai einantis policijos viršininko pareigas Sveinungas Sponheimas sakė, kad "šiuo metu labai sunku pasakyti, ar jis veikė vienas, ar veikė kaip didesnio tinklo dalis".
Reakcijos
Vidaus
Kitą rytą po išpuolių surengtoje spaudos konferencijoje ministras pirmininkas Jensas Stoltenbergas išpuolį pavadino "nacionaline tragedija" ir didžiausiu žiaurumu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. J. Stoltenbergas teigė, kad išpuolis nepakenks Norvegijos demokratijai, ir sakė, kad tinkamas atsakas į smurtą yra "daugiau demokratijos, daugiau atvirumo, bet ne naivumo".
Darbininkų jaunimo lygos atstovas Eskilas Pedersenas pažadėjo "grįžti į Utiją" ir paragino Norvegiją tęsti atvirumo ir tolerancijos tradicijas.
Karalius Haraldas pareiškė užuojautą aukoms ir jų šeimoms bei paragino laikytis vienybės.
Sveinas Østerudas (Svein Østerud), profesorius emeritas, sakė, kad prieš analizuodami tautos traumą, turime pripažinti, jog Breivikas ir [kai kurie] kiti teroristai yra jaunuoliai, kurie, eidami per mokymo įstaigas, pasiklydo... ir tuo pat metu (ir kasdien) buvo verčiami laikytis mokyklos, tėvų ir socialinės žiniasklaidos nustatytų normų.
Tarptautinis
Europos Sąjunga, NATO, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, vyriausybės ir vadovai iš viso pasaulio pasmerkė išpuolį, pareiškė užuojautą ir solidarumą su Norvegija.
Kitą dieną po išpuolių prie Oslo katedros padėtos gėlės
Paminklai
Utiojos memorialo vieta vadinama ["kirtaviete"] "Lysninga"; jos dalis yra ["žiedas"] "Ringen" - "plieninis žiedas, [kuris] kabo tarp medžių, ir čia išgraviruoti daugumos 69 žuvusiųjų vardai ir amžius"; "jis yra aukščiausiame salos taške"; jis buvo atidengtas 2015 m. vasarą. Hegnhusetas buvo iškilmingai atidarytas 2016 m.
2016 m. liepos 22 d. Osle atidengtas laikinas nacionalinis paminklas.
Kiekvienoje savivaldybėje stovi po vieną monolitą.
Norvegijoje 53 [vietose] stovi anonimiškai finansuotos Nico Widerbergo statulos.
Vienas monolitas buvo pastatytas Utsiktene - pakelės poilsiavietėje, iš kurios atsiveria vaizdas į Utiją; jis yra E16 kelyje Nes in Hole (savivaldybė).
Nacionalinis memorialas Hole savivaldybėje
2017 m. birželį vyriausybė nusprendė, kad vienas iš nacionalinių memorialų turėtų būti pastatytas Utøya-kaia, Hole savivaldybėje; memorialas nebus [meno kūrinys ar] meninės išraiškos. KORO (ne), agentūra prie Kultūros ministerijos, formaliai nebebus susijusi su procesu dėl memorialo Hole.
Populiariojoje kultūroje
2017 m. Janas Kjærstadas (en) išleido romaną "Berge" apie 1999 m. Norvegijoje įvykdytus išpuolius ir trigubą žmogžudystę (en).
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo atsakingas už 2011 m. išpuolius Norvegijoje?
A: Už 2011 m. išpuolius Norvegijoje atsakingas 32 metų norvegas protestantas Andersas Behringas Breivikas.
K: Kiek žmonių žuvo per išpuolius?
Per 2011 m. išpuolius Norvegijoje iš viso žuvo 77 žmonės.
K: Kokio tipo išpuolis įvyko pirmiausia?
A: Pirmasis išpuolis buvo automobilio sprogdinimas prie vyriausybės pastatų Osle.
K: Kada įvyko antrasis išpuolis?
A: Antrasis išpuolis įvyko maždaug po 90 minučių Norvegijos darbo partijos (AP) jaunimo grupės (AUF) organizuotoje jaunimo stovykloje.
K: Kiek paauglių žuvo per išpuolius?
A: Per 2011 m. Norvegijoje įvykdytus išpuolius žuvo 55 paaugliai.
K: Kas paskatino Andersą Behringą Breiviką įvykdyti šiuos aktus?
A: Andersas Behringas Breivikas šiuos aktus įvykdė vedamas antiimigracinės ideologijos ir pasisakydamas prieš daugiakultūriškumą.
K: Kaip į šiuos išpuolius reagavo kitos šalys?
Atsakymas: Europos Sąjunga, NATO ir viso pasaulio šalys išreiškė paramą Norvegijai ir pasmerkė išpuolius.
Ieškoti