2011 m. išpuoliai Norvegijoje -

Sprogdinimas Osle

2011 m. liepos 22 d. 15.26 val. (CEST) netoli Norvegijos ministro pirmininko biuro (H-blokka) ir kelių kitų vyriausybinių pastatų, pavyzdžiui, Naftos ir energetikos ministerijos (R4) ir Finansų ministerijos, nugriaudėjo galingas sprogimas. (Žr. žemėlapį)

Po sprogimo netoliese esanti gatvė buvo pilna stiklo ir nuolaužų. Šalia vieno iš nukentėjusių pastatų buvo pastebėtos automobilio nuolaužos. Prie Naftos ministerijos degant gaisrui matėsi milžiniškas baltų dūmų debesis. Sprogimas buvo girdimas mažiausiai už septynių kilometrų.

Po sprogimo policija išvalė teritoriją ir ieškojo daugiau sprogstamųjų įtaisų. Policija paprašė žmonių palikti Oslo centrą.

Nukentėjusieji

Žinoma, kad per sprogimą žuvo aštuoni žmonės, penkiolika buvo sužeisti, iš jų vienuolika - sunkiai. Oslo universitetinės ligoninės gydytojas sakė, kad ligoninės personalas gydo galvos, krūtinės ir pilvo sužalojimus.

Ministras Pirmininkas Jensas Stoltenbergas per sprogimą nenukentėjo. Norvegijos finansų ministras Sigbjornas Johnsenas tuo metu atostogavo Danijoje.

Kadangi liepa Norvegijoje yra pagrindinis atostogų metas, o išpuoliai buvo įvykdyti savaitgalį, toje vietovėje nebuvo tiek daug žmonių, kaip įprastai, todėl galėjo būti išgelbėta daug gyvybių.

Poveikis transportui

Visi keliai į Oslo centrą buvo uždaryti, nes policija išvežė žmones iš rajono ir įspėjo Oslo gyventojus nesiartinti prie miesto centro. Jiems taip pat buvo liepta apriboti naudojimąsi mobiliaisiais telefonais, nes baiminamasi dėl galimo dar vieno teroristinio išpuolio. Buvo sustabdytas viešasis transportas į miestą ir iš jo. Policija tikrino automobilius kelyje į Oslo oro uostą, kuris liko atidarytas, nes policija atliko kratas automobiliuose įvykio vietoje.

Gardermoen geležinkelio linija, jungianti Lillestrøm ir Oslo oro uostą, buvo uždaryta po to, kai netoli bėgių buvo rastas įtartinas paketas. Tas pats nutiko ir televizijos TV 2 biurams, kurie buvo evakuoti po to, kai prie pastato buvo rastas įtartinas paketas.

Sprogimo vietos žemėlapis. Raudonas pastatas: Vyriausybės pastatas. Oranžinė zona: Oranžinė zona: sunaikinto automobilio vieta. Mėlynas pastatas: Mėlyna: Naftos ministerijos pastatas.


Norvegijos ministro pirmininko biuras su išdaužytais langais netrukus po sprogimo.


Norvegijos naftos ir energetikos ministerija netrukus po ekspoliacijos

Utiojos fotografavimas

Praėjus maždaug 90 minučių po sprogimo Osle, maždaug už 40 km į šiaurės vakarus nuo Oslo į keltą įlipo policijos uniformą vilkintis šaulys, kaip manoma, Andersas Behringas Breivikas. Keltas plaukė į Utojos salą Tyrifjordeno ežere. Saloje vyko kasmetinė Darbo partijos Darbo jaunimo lygos (AUF) jaunimo vasaros stovykla. Atsidūręs saloje šaulys pradėjo šaudyti į daugiausia paauglius stovyklautojus, kol galiausiai buvo sučiuptas.

Šaulys buvo apsirengęs kaip policijos pareigūnas ir sakė, kad atvyko įprastam patikrinimui po sprogimo Osle. Prieš pradėdamas šaudyti iš ginklų, jis davė ženklą ir paprašė žmonių susirinkti aplink jį, nužudydamas ir sužeisdamas daug žmonių. Pirmiausia jis šaudė į saloje esančius žmones, o vėliau ėmė šaudyti į žmones, kurie bandė pabėgti plaukdami per ežerą. Policija pranešė, kad dauguma aukų buvo maždaug 15-16 metų jaunuoliai. Pranešama, kad saloje buvę žmonės slėpėsi tualetuose arba krūmynuose ir bendravo tekstinėmis žinutėmis, kad neišduotų šauliui savo buvimo vietos.

Teigiama, kad šaudymas truko 90 minučių. Policijai apie šaudymą pranešta 17:27, o 18:27 šaulys buvo sulaikytas. Kai policija atvyko į įvykio vietą, jai teko susidurti su išgyvenusiais žmonėmis, kurie maldavo pareigūnų išmesti ginklus. Jie baiminosi, kad uniformuoti vyrai vėl pradės į juos šaudyti.

2011 m. liepos 23 d. apie 03.50 val. (CEST) nacionalinės policijos komisaras Øysteinas Mælandas manė, kad žuvusiųjų skaičius Utojos saloje yra "mažiausiai 80" ir kad jų skaičius dar didės. Žuvo šešiasdešimt devyni žmonės.

Nusikaltimo vykdytojas

Užpuolikas yra Andersas Behringas Breivikas. Jis buvo suimtas Utojos saloje dėl šaudynių ir taip pat siejamas su sprogdinimais Osle. Jis buvo apkaltintas ir nuteistas už abiejų išpuolių įvykdymą. Jis yra kalėjime.

Politinės pažiūros

Laikinai einantis šalies policijos vadovo pareigas Sveinungas Sponheimas sakė, kad įtariamo šaudžiusio asmens įrašai internete "leidžia manyti, kad jis turi tam tikrų politinių dešiniųjų pažiūrų ir yra nusiteikęs prieš musulmonus, tačiau dar neaišku, ar tai buvo motyvas įvykdyti šį veiksmą". Policija A. Breiviką apibūdino kaip dešiniųjų pažiūrų ekstremistą. Breivikas save apibūdino kaip konservatyvų nacionalistą. Naujienų šaltiniai jį apibūdino kaip krikščionį fundamentalistą. Pranešama, kad jis parašė daug pranešimų interneto svetainėje "document.no", kurią "Aftenposten" apibūdino kaip "islamą kritikuojančią ir Izraeliui palankią". Jis dalyvaudavo su interneto svetaine susietos organizacijos "Documents venner" ("Dokumento draugai") susirinkimuose. Kadaise jis taip pat buvo dešiniosios Pažangos partijos (FrP) ir jos jaunimo sparno FpU narys. FpU lyderis Ove Vanebo sakė, kad Breivikas aktyviai veikė 2000-ųjų pradžioje, bet paliko partiją, nes jo pažiūros tapo kraštutinės.

Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad A. Breivikas internete skelbė komentarus, kuriuose teigė, jog žavisi Vinstonu Čerčiliu ir Maksu Manusu, taip pat Nyderlandų politiku Geertu Vildersu. Breivikas sakė, kad G. Wilderso partija "Už laisvę" yra "vienintelė tikra konservatorių partija". Breivikas yra sakęs, kad yra "už gėjus ir Izraelį". Socialiniame tinkle "Twitter" jis perfrazavo utilitarizmo filosofą Džoną Stiuartą Milį (John Stuart Mill): "Vienas žmogus su įsitikinimais yra lygus 100 000 žmonių, kurie turi tik interesus, jėgai". Norvegijos radijo ir televizijos korporacija (NRK) pranešė, kad išpuolių dieną A. Breivikas paskelbė 1516 puslapių manifestą, kuriame išdėstė savo antimultikultūrinę ir dešiniųjų kovotojų ideologiją.

Įsitikinimai, kad buvo kitas (-i) nusikaltėlis (-ai)

Keletas jaunimo stovykloje buvusių liudininkų mano (2011 m. liepos 23 d. duomenimis), kad šaudė ne vienas asmuo. Policija gavo antrojo šaulio apibūdinimą ir šiuo metu tikrina šią informaciją. Dėl neaiškumų, susijusių su šių liudininkų apibūdinimais, ir chaotiško įvykių pobūdžio policija atsargumo sumetimais dar nepateikė oficialaus komentaro šiuo klausimu. Laikinai einantis policijos viršininko pareigas Sveinungas Sponheimas sakė, kad "šiuo metu labai sunku pasakyti, ar jis veikė vienas, ar veikė kaip didesnio tinklo dalis".

Reakcijos

Vidaus

Kitą rytą po išpuolių surengtoje spaudos konferencijoje ministras pirmininkas Jensas Stoltenbergas išpuolį pavadino "nacionaline tragedija" ir didžiausiu žiaurumu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. J. Stoltenbergas teigė, kad išpuolis nepakenks Norvegijos demokratijai, ir sakė, kad tinkamas atsakas į smurtą yra "daugiau demokratijos, daugiau atvirumo, bet ne naivumo".

Darbininkų jaunimo lygos atstovas Eskilas Pedersenas pažadėjo "grįžti į Utiją" ir paragino Norvegiją tęsti atvirumo ir tolerancijos tradicijas.

Karalius Haraldas pareiškė užuojautą aukoms ir jų šeimoms bei paragino laikytis vienybės.

Sveinas Østerudas (Svein Østerud), profesorius emeritas, sakė, kad prieš analizuodami tautos traumą, turime pripažinti, jog Breivikas ir [kai kurie] kiti teroristai yra jaunuoliai, kurie, eidami per mokymo įstaigas, pasiklydo... ir tuo pat metu (ir kasdien) buvo verčiami laikytis mokyklos, tėvų ir socialinės žiniasklaidos nustatytų normų.

Tarptautinis

Europos Sąjunga, NATO, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, vyriausybės ir vadovai iš viso pasaulio pasmerkė išpuolį, pareiškė užuojautą ir solidarumą su Norvegija.

Kitą dieną po išpuolių prie Oslo katedros padėtos gėlės

Paminklai

Utiojos memorialo vieta vadinama ["kirtaviete"] "Lysninga"; jos dalis yra ["žiedas"] "Ringen" - "plieninis žiedas, [kuris] kabo tarp medžių, ir čia išgraviruoti daugumos 69 žuvusiųjų vardai ir amžius"; "jis yra aukščiausiame salos taške"; jis buvo atidengtas 2015 m. vasarą. Hegnhusetas buvo iškilmingai atidarytas 2016 m.

2016 m. liepos 22 d. Osle atidengtas laikinas nacionalinis paminklas.

Kiekvienoje savivaldybėje stovi po vieną monolitą.

Norvegijoje 53 [vietose] stovi anonimiškai finansuotos Nico Widerbergo statulos.

Vienas monolitas buvo pastatytas Utsiktene - pakelės poilsiavietėje, iš kurios atsiveria vaizdas į Utiją; jis yra E16 kelyje Nes in Hole (savivaldybė).

Nacionalinis memorialas Hole savivaldybėje

2017 m. birželį vyriausybė nusprendė, kad vienas iš nacionalinių memorialų turėtų būti pastatytas Utøya-kaia, Hole savivaldybėje; memorialas nebus [meno kūrinys ar] meninės išraiškos. KORO (ne), agentūra prie Kultūros ministerijos, formaliai nebebus susijusi su procesu dėl memorialo Hole.

Populiariojoje kultūroje

2017 m. Janas Kjærstadas (en) išleido romaną "Berge" apie 1999 m. Norvegijoje įvykdytus išpuolius ir trigubą žmogžudystę (en).