Deanas Gooderhamas Ačesonas (Dean Gooderham Acheson, tariama /ˈætʃɪsən/; 1893 m. balandžio 11 d. - 1971 m. spalio 12 d.) - JAV valstybės veikėjas ir teisininkas. Jis buvo Demokratų partijos narys.
Ankstyvas gyvenimas ir išsilavinimas
Ačesonas gimė 1893 m. balandžio 11 d. ir užaugo šeimoje, kurioje buvo pabrėžiamas akademinis pasirengimas ir pilietinė atsakomybė. Jis mokėsi prestižinėje Groton mokykloje, vėliau baigė Yale universiteto bakalauro studijas (BA), o teisės išsilavinimą įgijo Harvardo teisės mokykloje (LLB). Studijų metais jis buvo pažangus studentas, o vėliau užsiėmė teisės praktika ir dirbo advokatūroje Vašingtone.
Karjera viešajame gyvenime
Ačesonas įgijo svarbų vaidmenį JAV užsienio politikos formavime po Antrojo pasaulinio karo. Jis ėjo aukštas pareigas Valstybės departamente ir tapo žinomas kaip vienas iš pagrindinių pokario užsienio politikos architektų. 1947–1949 m. Ačesonas dirbo Valstybės departamento pavaduotoju (Under Secretary of State), o 1949–1953 m. — JAV valstybės sekretoriumi (Secretary of State) prezidento Harry S. Truman administracijos laikotarpiu.
Pagrindiniai nuopelnai ir vaidmuo tarptautinėje politikoje
- Ačesonas aktyviai rėmė pokario Europos atstatymą ir ekonominę paramą, kuri vėliau susijungė su Marshall plano idėja.
- Jis buvo vienas iš tų, kurie prisidėjo prie Sąjungininkų koncepcijų vystymo, pabrėžiančių sovietinės ekspansijos ribojimo (containment) politikos būtinybę.
- Ačesonas taip pat dalyvavo diskusijose ir sprendimuose, vedusiuose prie šaltojo karo institucijų kūrimo, įskaitant transatlantines saugumo sistemas ir ilgalaikę sąjunginę politiką, kurios dalis tapo NATO.
- Per Korėjos karą jis dalyvavo sprendimuose, susijusiuose su JAV reakcija į Šiaurės Korėjos invaziją, ir bendros karo strategijos formavime.
Po pareigų ir raštai
Baigęs tarnybą Valstybės departamente, Ačesonas dirbo teisės praktikoje, konsultavo tarptautinius ir vidaus politinius reikalus, skaitė paskaitas ir rašė prisiminimus. Jo prisiminimų knyga Present at the Creation: My Years in the State Department (išleista 1969 m.) tapo reikšmingu šaltiniu apie pokario diplomatiją ir užsienio politikos sprendimus; už šią knygą Ačesonas 1970 m. pelnė Pulitzerio premiją istorijos srityje.
Asmeninis gyvenimas ir mirtis
Ačesonas buvo pažįstamas kaip intelektualus, principingas ir dažnai ryžtingas valstybės tarnautojas. Po ilgos karjeros viešajame ir privačiame sektoriuje jis mirė 1971 m. spalio 12 d. Palikimas — tiek jo tarnyba Valstybės departamente, tiek raštai — dar ilgai buvo cituojami ir analizuojami skirtingų kartų diplomatinėje bei istorijos literatūroje.