Ferencas Fricsay — vengrų dirigentas ir įrašų meistras (1914–1963)
Ferencas Fricsay (1914–1963) — garsus vengrų dirigentas ir įrašų meistras; legendiniai Beethoveno, Mozarto ir Bartóko atlikimai, vertinami klasikinės muzikos gerbėjų.
Ferencas Fricsay (gimė 1914 m. rugpjūčio 9 d. Budapešte, mirė 1963 m. vasario 20 d. Bazelyje) (tariama "Ferr-'ens 'Frich-sye") - vengrų dirigentas. Nuo 1960 m. iki mirties jis buvo Austrijos pilietis.
Fricsay gimė 1914 m. Budapešte. Jo muzikos mokytojai buvo žymiausi Vengrijos kompozitoriai: Béla Bartók, Zoltán Kodály ir Ernst von Dohnányi. Jam buvo tik 15 metų, kai dirigavo savo pirmąjį koncertą, ir netrukus labai išgarsėjo. 1949 m. jis tapo tuomet naujai Vokietijoje įkurto RIAS simfoninio orkestro muzikos vadovu. Nuo 1954 m. dirigavo Hjustono simfoniniam orkestrui. Nuo šeštojo dešimtmečio daug laiko praleido Vokietijoje, diriguodamas Bavarijos valstybinei operai (1956-1958 m.), RIAS simfoniniam orkestrui, Berlyno vokiečių operai ir Berlyno filharmonijos orkestrui.
Fricsay pasižymėjo aiškia, tikslia ir energinga interpretacija: jo dirigavimo stilių apibūdindavo griežtas ritmas, skaidri tekstūra ir didelis dėmesys partitūrai. Jis garsėjo ne tik kaip simfoninės muzikos vadovas, bet ir kaip operos dirigentas, gebėjęs užtikrinti draminę tęstinumą bei orkestro spalvingumą scenoje. Ypač daug dėmesio jis skyrė XX a. muzikai ir savo mokytojo Bélos Bartóko kūriniams, tačiau jo repertuare taip pat dominuodavo klasikai – Mozarto ir Beethoveno kūriniai.
Nuo šeštojo dešimtmečio iki pat mirties jis intensyviai įrašinėjo su Deutsche Grammophon. Šie įrašai – dažnai šviesūs, dinamiški ir techniškai nepriekaištingi – prisidėjo prie jo tarptautinės šlovės. Vienas žymiausių leidinių yra 1958 m. įrašyta L. van Beethoveno 9-oji simfonija, kuri vėliau pasirodė kine (filme "A Clockwork Orange") ir padėjo išplėsti jo įrašų klausytojų ratą. Be to, daugelis muzikologų ir atlikėjų iki šiol laiko jo įrašus etaloniniais dėl aiškios artikuliacijos ir formos supratimo.
Fricsay sveikata nuolat trukdė intensyviai koncertinei veiklai: jis dažnai sirgo, o galutinė priežastis buvo sunkus sveikatos sutrikimas. Paskutinį savo koncertą Fricsay surengė 1961 m. gruodžio 7 d. Londone, kur dirigavo Londono filharmonijos orkestrui, atlikdamas Beethoveno 7-ąją simfoniją. Mirė nuo skrandžio vėžio 1963 m. vasario 20 d. Bazelyje (Šveicarija), sulaukęs 48 metų.
Palikimas: Fricsay vaidino svarbų vaidmenį pokario vokiečių ir tarptautinėje muzikos scenoje, prisidėdamas prie RIAS orkestro prestižo ir modernios interpretacijos tradicijų plėtros. Jo įrašai, ypač su vokaliniais bei simfoniniais kūriniais, išliko vertinami dėl raiškos ir dramaturgijos supratimo; daug muzikantų ir klausytojų iki šiol mano, kad jo įrašai yra vieni geriausių.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Ferencas Fricsay?
A: Ferencas Fricsay buvo vengrų dirigentas, 1960 m. tapęs Austrijos piliečiu.
K: Kokie garsūs kompozitoriai buvo jo muzikos mokytojai?
A: Jo muzikos mokytojai buvo Béla Bartók, Zoltán Kodály ir Ernst von Dohnányi - visi jie buvo žymūs vengrų kompozitoriai.
K: Kada jis surengė savo pirmąjį koncertą?
A: Pirmąjį koncertą jis surengė būdamas 15 metų.
K: Kur jis praleido daug laiko nuo 1950-ųjų?
A: Nuo 1950-ųjų Fricsay daug laiko praleido Vokietijoje, diriguodamas Bavarijos valstybinei operai (1956-1958 m.), RIAS simfoniniam orkestrui, Berlyno vokiečių operai ir Berlyno filharmonijos orkestrui.
Klausimas: Kurioje įrašų kompanijoje jis įrašinėjo nuo 1950-ųjų iki pat mirties?
A: Nuo 1950-ųjų iki pat mirties jis įrašinėjo "Deutsche Grammophon" įrašų kompanijoje.
K: Kuo jis žinomas kaip muzikinis interpretatorius?
A: Fricsay garsėja tuo, kad muzikaliai interpretavo Mozarto ir Beethoveno bei savo mokytojo Bélos Bartóko kūrinius.
K: Kiek jam buvo metų, kai jis mirė?
A; Mirė būdamas 48 metų dėl skrandžio vėžio 1963 m. vasario 20 d. Bazelyje, Šveicarijoje.
Ieškoti