Jeanne d'Albret
Žana d'Albret (1528 m. sausio 7 d. - 1572 m. birželio 9 d.), dar žinoma kaip Žana III d'Albret arba Žana III, 1555-1572 m. buvo Navaros karalystės karalienė.
Antroje santuokoje su Vendomo hercogu Antuanu de Burbonu gimė jos sūnus Henrikas Burbonas. Henrikas tapo Navaros karaliumi Henriku III ir Prancūzijos karaliumi Henriku IV, pirmuoju Prancūzijos karaliumi Burbonu. Po šios santuokos ji tapo Vandomo hercogiene.
Žana buvo pripažinta Prancūzijos hugenotų judėjimo dvasinė ir politinė lyderė, viena svarbiausių Prancūzijos religinių karų figūrų.
Pirmoji santuoka
Būdama mergaitė, ji turėjo nepaprastai tvirtą charakterį. Tėvai norėjo, kad ji ištekėtų už Vilhelmo "Turtingojo", Julicho-Kleveso-Bergo kunigaikščio. Jis buvo ketvirtosios Anglijos karaliaus Henriko VIII žmonos Anos Klivės brolis. Tuo metu jai buvo 12 ar 13 metų, tuo metu tai buvo gana įprasta mergaitės santuokai.
Ji atsisakė, ir motina liepė ją nuplakti. Mušimas buvo labai griežtas, bet mergaitė ir toliau priešinosi santuokai. Galiausiai Prancūzijos konsteblis nuvedė ją prie altoriaus ir prieš jos valią ištekino.
Matyt, ji ir toliau priešinosi, nes galiausiai santuoka buvo anuliuota dėl nesantuokos.
Antroji santuoka
Antroji jos santuoka taip pat buvo politinė. Jos tikslas buvo suvienyti pietų ir šiaurės Prancūzijos teritorijas. Tačiau šį kartą buvo įsipainiojusi ir meilė. Vienas amžininkas rašė, kad "ji neturėjo jokio malonumo ar užsiėmimo, išskyrus kalbėjimą apie [savo vyrą] arba rašymą jam. Ji tai daro ir draugijoje, ir privačiai... vandenys negali užgesinti jos meilės liepsnos".
Pora susilaukė penkių vaikų, iš kurių du sulaukė pilnametystės.
Navaros karalienė
1555 m. gegužės 25 d. mirė Henrikas II Navaros, o Žana ir jos vyras tapo bendrais Navaros valdovais. 1555 m. rugpjūčio 18 d. Pau mieste Žana ir Antanas buvo karūnuoti per bendrą ceremoniją pagal Romos katalikų bažnyčios apeigas.
Žanos vyras mirė 1562 m. lapkričio 17 d., todėl paskutinius dešimt savo gyvenimo metų ji buvo vienintelė Navaros valdovė.
Jeanne d'Albret portretas, sukurtas Francois Clouet mokyklos dailininko, XVI a. II ketvirtis
Religija
Žanos gyvenimo laikotarpiu religija Prancūzijoje buvo kovos laukas tarp Katalikų bažnyčios ir hugenotų protestantų kalvinizmo.
Religijos srityje Žanai įtaką darė motina, ji buvo linkusi į religinę reformą, humanistinį mąstymą ir asmeninę laisvę. 1560 m. Kalėdų dieną Žana atsivertė į kalvinizmą. Dėl šio atsivertimo ji tapo aukščiausio rango protestante Prancūzijoje.
Jos karalystėje įsigalėjus kalvinizmui, kunigai ir vienuolės buvo išvaryti, katalikų bažnyčios sunaikintos, o katalikiškos apeigos uždraustos. Ji užsakė išversti Naująjį Testamentą į baskų ir bernų kalbas, kad būtų naudingas jos pavaldiniams.
Ji buvo apibūdinama kaip "mažo ūgio, trapi, bet tiesi". Ji buvo labai protinga, bet griežta ir teisuoliška. Hugenotų kronikininkas Agrippa d' Aubigné apibūdino Žaną kaip "pakankamai galingo proto, kad galėtų vadovauti aukščiausiems reikalams".
Be religinių reformų, Žana stengėsi pertvarkyti savo karalystę ir vykdė ilgalaikes savo valdų ekonomikos ir teismų sistemos reformas.
Jeanne mirė Paryžiuje nuo karštinės (tikriausiai infekcinės ligos) būdama 44 metų.
