Žana d'Albret (1528 m. sausio 7 d. – 1572 m. birželio 9 d.), dar žinoma kaip Žana III d'Albret arba Žana III, 1555–1572 m. buvo Navaros karalystės karalienė. Gimė kilmingoje d'Albret šeimoje – ji buvo valdovo Henriko II d'Albret ir jo žmonos Marguerite d'Angoulême (Pranciškaus I sesers) dukra. Išsilavinusi ir politškai aktyvi jau nuo jaunystės, Žana perėmė sostą po tėvo mirties 1555 m. ir stengėsi išsaugoti Navaros nepriklausomybę bei institucijas.
Šeima ir santuoka
1548 m. Žana ištekėjo už Vendomo hercogo Antuano de Burbonu (Antuanu de Burbonu). Iš šios santuokos gimė sūnus Henrikas Burbonas (g. 1553 m.), kuris po motinos mirties perėmė Navaros sostą ir vėliau tapo Prancūzijos karaliumi Henriku IV — pirmuoju Prancūzijos karaliumi iš Burbonu dinastijos. Kaip motina, Žana turėjo didelę įtaką Henriko auklėjimui ir politiniams sprendimams, ypač religiniais klausimais.
Religinė ir politinė veikla
Žana d'Albret yra viena ryškiausių protestantų (hugenotų) figūrų XVI a. Prancūzijoje. Ji priėmė kalvinistinę tikėjimo formą ir savo karalystėje vykdė reformatorišką politiką: remė evangelikų bažnytinę organizaciją, skatino konsistorijų kūrimą, apribojo katalikiškos bažnyčios įtaką ir inicijavo administracines bei finansines reformas. Dėl šios pozicijos ji buvo pripažinta Prancūzijos hugenotų judėjimo dvasine ir politine lyderė ir tapo viena svarbiausių Prancūzijos religinių karų figūrų.
Konfliktai ir diplomatiniai veiksmai
Nors Žana siekė išlaikyti Navaros nepriklausomybę, jos politika ne kartą sukėlė įtampą su Prancūzijos karūna ir katalikiškaisžidiniais. Ji palaikė sąjungą su hugenotų vadovais ir dalyvavo politinėse derybose bei aljansų formavime. Tuo pačiu ji siekė apsaugoti savo sosto ir paveldėjimo teises bei užtikrinti, kad Navara išliktų palankesnė protestantizmui.
Mirtis ir paveldas
Žana d'Albret mirė 1572 m. birželio 9 d. (labai netrukus prieš Šv. Barboros nakties įvykius Prancūzijoje). Jos mirus, sostas perėjo sūnui Henrikui, kurio politinė ir religinė kryptis buvo formuojama tiek motinos principų, tiek sudėtingų karališkosios Prancūzijos aplinkybių. Žana paliko paveldą kaip ryški, principinga ir politinę viziją turinti valdovė: jos sprendimai stipriai paveikė hugenotų padėtį, Navaros vidaus gyvenimą ir vėlesnius Prancūzijos religinius bei dinastinius procesus.
Kultūrinė ir istorinė reikšmė
Istorikai ir kultūros tyrinėtojai Žaną laiko svarbia moterimi-valdove, kuri aktyviai įsikišo į religinius ir politinius savo laikmečio procesus. Ji buvo ne tik valstybės vadovė, bet ir religinių pokyčių iniciatorė bei stipri hugenotų simbolinė figūra. Jos gyvenimas ir sprendimai turėjo ilgalaikį poveikį – tiek jos sūnaus Henriko IV karaliavimui, tiek platesnei Prancūzijos istorijai.
