Seras Karlas Popperis CH FRS FBA (1902 m. liepos 28 d. - 1994 m. rugsėjo 17 d.) - austrų ir britų filosofas, Londono ekonomikos mokyklos profesorius.

Jis laikomas vienu įtakingiausių XX a. mokslo filosofų. Jis taip pat rašė socialinės ir politinės filosofijos klausimais, ypač apie totalitarinių idėjų ir politikos blogį. Popperis žinomas dėl empirinio falsifikavimo idėjos.

Gyvenimas ir karjera

Karlas Popperis gimė Vienoje (tuomet Austrijos–Vengrijos imperijoje). Studijavo Vienos universitete, domėjosi matematika, fizika ir filosofija. Dėl politinių permainų ir augančio nacizmo Popperis emigravo — jis praleido dalį laiko Naujojoje Zelandijoje, o vėliau persikėlė į Didžiąją Britaniją, kur ilgą laiką dėstė Londono ekonomikos mokyklos fakultete. Gyvenimo metu jis sulaukė įvairių apdovanojimų ir garbės titulų (tarp jų Seras, CH, FRS, FBA).

Mokslo filosofija: falsifikacija ir kritinis racionalizmas

Popperio centrinė idėja mokslo filosofijoje yra falsifikavimo (falsifikacijos) principas. Jis teigė, kad mokslinė teorija negali būti galutinai patvirtinta per daug patikimų stebėjimų — jos mokslinė reikšmė priklauso nuo to, ar ji gali būti paneigta (falsifikuota) empiriniu patikrinimu. Svarbiausi punktai:

  • Falsifikabilumas: teorija yra moksliška, jei egzistuoja galimi empirinių duomenų atvejai, kurie ją paneigtų.
  • Netiesioginis patvirtinimas: daug tvirtų patikrinimų negali „įrodyti“ teorijos tiesos, tačiau vienas patikimas prieštaravimas gali ją atmesti.
  • Drąsios hipotezės ir bandymai jas paneigti: Popperis skatino formuluoti ryškias, rizikingas hipotezes ir aktyviai bandyti jas paneigti — tik taip mokslas progresuoja.
  • Kritinis racionalizmas: filosofinė pozicija, kuri pabrėžia nuolatinį teorijų kritinį tikrinimą, atmetimą ir tobulinimą vietoje absoliutaus tikėjimo autoritetais ar indukcine „patikra“.

Politikos ir visuomenės filosofija

Be mokslo filosofijos, Popperis yra gerai žinomas dėl savo politinių veikalų. Svarbiausias — The Open Society and Its Enemies (lietuviškai dažnai verčiamas kaip „Atvira visuomenė ir jos priešai“), kuriame jis kritikuoja totalitarinius ir istoricistinius požiūrius, interpretuojančius istoriją kaip neišvengiamą procesą, kuruoja autoritarinius režimus. Pagrindinės idėjos:

  • atsargus požiūris į grandiozines utopijas ir istorinį determinizmą;
  • paraginimas remti atvirą visuomenę, kurioje skatinama kritika, laisvė ir institucijų priežiūra;
  • skirtis tarp „utopinės“ (radikalios, staigios visuomenės pertvarkos) ir „dalinės“ (piecemeal) socialinės inžinerijos, kurią Popperis laikė saugesne ir labiau atsakinga.

Pagrindiniai veikalai

  • Logik der Forschung (1934) — vėliau išleistas angl. kaip The Logic of Scientific Discovery — Popperio pagrindinis darbas mokslo teorijos srityje;
  • The Open Society and Its Enemies (1945) — politinės filosofijos kritika prieš totalitarizmą;
  • Conjectures and Refutations (1963) — esė apie mokslo pažangą, hipotezes ir kritinį testavimą.

Paveikta sritis ir kritika

Popperio idėjos stipriai paveikė mokslo filosofiją, metodologiją, politikos teoriją ir švietimą. Tačiau jo požiūriai sulaukė ir kritikos: kai kurie filosofai (pvz., Thomas Kuhn, Paul Feyerabend, Imre Lakatos) nurodė ribas falsifikavimo taisyklei, pabrėždami mokslinių teorijų istorijos sudėtingumą, paradigmas ir metodologines nuostatas. Nepaisant to, Popperio akcentas į kritišką mąstymą ir atvirumą diskusijai išlieka plačiai pripažintas.

Paveldas

Karlas Popperis paliko reikšmingą intelektinį palikimą: jis suformulavo aiškias taisykles apie mokslinio metodo ribas, skatino demokratinę, atvirą visuomenę ir kritinį mąstymą. Jo darbai tebėra studijuojami filosofijos, mokslo studijų, politikos teorijos ir švietimo programose visame pasaulyje.