Karlas Popperis
Seras Karlas Popperis CH FRS FBA (1902 m. liepos 28 d. - 1994 m. rugsėjo 17 d.) - austrų ir britų filosofas, Londono ekonomikos mokyklos profesorius.
Jis laikomas vienu įtakingiausių XX a. mokslo filosofų. Jis taip pat rašė socialinės ir politinės filosofijos klausimais, ypač apie totalitarinių idėjų ir politikos blogį. Popperis žinomas dėl empirinio falsifikavimo idėjos.
Gyvenimas
Karlas Popperis gimė 1902 m. Vienoje (tuometinėje Austrijoje-Vengrijoje) žydų kilmės viduriniosios klasės tėvams, kurie abu atsivertė į krikščionybę. Popperis buvo auklėjamas liuteroniškai ir mokėsi Vienos universitete. Jo tėvo asmeninėje bibliotekoje buvo 12 000-14 000 tomų.
1919 m. jis susidomėjo marksizmu. Jis įstojo į Socialistinių mokyklų moksleivių asociaciją, taip pat tapo Austrijos socialdemokratų partijos, kuri tuo metu buvo visiškai priėmusi marksizmo ideologiją, nariu. Netrukus jis nustojo tikėti marksizmu ir visą likusį gyvenimą buvo socialinio liberalizmo šalininkas.
Falsifikacija
Popperis, užaugęs Vienoje, gerai žinojo apie Vienos ratą. Ši loginio pozityvizmo mokykla, kuriai vadovavo Moritzas Schlickas, apibrėžė žinias (ypač mokslo žinias) kaip teiginius, kuriuos galima patikrinti. Popperis manė, kad tai visiškai klaidinga. Jo manymu, mokslas augo netiesiogiai, falsifikuojant klaidingas idėjas. Šią mintį jis išsamiai išdėstė daugybėje knygų, iš kurių garsiausia yra "Mokslinių atradimų logika". Nuo to laiko visa mokslo filosofija turėjo spręsti šį klausimą, kriterijų. Sąvoka "kriterijus" reiškia: kas daro teoriją tikrai mokslišką, o ne paprasčiausią sveiką protą ar nuomonę?
Atvira visuomenė
Popperio darbai politinės filosofijos srityje taip pat labai svarbūs. Marksas teigė žinąs istorinį procesą, kurio metu visuomenės evoliucionavo iš vienos būsenos į kitą, kol pasiekė galutinę būseną. Toks mąstymo būdas vadinamas istorizmu. Popperis teigė, kad žmonijos žinių augimas iš dalies lemia žmonijos istorijos raidą. Kadangi "jokia visuomenė negali nuspėti savo būsimų žinių būsenų", vadinasi, joks mokslas negali nuspėti žmonijos istorijos.
Didieji Popperio darbai, kuriais jis gynė liberalią visuomenę, buvo "Atvira visuomenė ir jos priešai" bei "Istorizmo skurdas". Jo sąjungininkai šioje kovoje buvo Friedrichas Hayekas, Ludwigas von Misesas ir Miltonas Friedmanas.
Tolerancijos paradoksas
Nors Popperis buvo tolerancijos šalininkas, jis manė, kad netolerancija neturėtų būti toleruojama. Jei tolerancija leistų netolerancijai visiškai pasveikti, kiltų grėsmė pačiai tolerancijai. Knygoje Atvira visuomenė ir jos priešai: Jis teigė, kad:
"Neribota tolerancija turi lemti tolerancijos išnykimą. Jei neribotą toleranciją taikysime net tiems, kurie yra netolerantiški, jei nebūsime pasirengę ginti tolerantiškos visuomenės nuo netolerantiškų žmonių puolimo, tuomet tolerantiški žmonės bus sunaikinti, o kartu su jais ir tolerancija".
Susiję puslapiai
- Liberalizmas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo seras Karlas Popperis?
A: Seras Karlas Popperis buvo austrų ir britų filosofas, Londono ekonomikos mokyklos profesorius. Jis laikomas vienu įtakingiausių XX a. mokslo filosofų.
K: Apie ką jis rašė?
A: Jis rašė apie socialinę ir politinę filosofiją, ypač daug dėmesio skirdamas totalitarinių idėjų ir politikos blogiui.
K: Kuo jis yra žinomas?
A: Jis žinomas dėl savo empirinio falsifikavimo idėjos.
K: Kada jis gimė?
A: Jis gimė 1902 m. liepos 28 d.
K: Kada jis mirė?
A: Mirė 1994 m. rugsėjo 17 d.
K: Kur jis dėstė?
A: Dėstė Londono ekonomikos mokykloje.
K: Kokio tipo filosofas jis buvo?
A: Jis buvo mokslo filosofas, taip pat socialinis ir politinis filosofas.
