Karlas Popperis – austrų ir britų filosofas, falsifikacijos idėjos autorius
Karlas Popperis — įtakingas XX a. austrų‑brito filosofas, mokslo falsifikacijos idėjos autorius; analizė apie empiriją, politinę filosofiją ir totalitarizmo kritiką.
Seras Karlas Popperis CH FRS FBA (1902 m. liepos 28 d. - 1994 m. rugsėjo 17 d.) - austrų ir britų filosofas, Londono ekonomikos mokyklos profesorius.
Jis laikomas vienu įtakingiausių XX a. mokslo filosofų. Jis taip pat rašė socialinės ir politinės filosofijos klausimais, ypač apie totalitarinių idėjų ir politikos blogį. Popperis žinomas dėl empirinio falsifikavimo idėjos.
Gyvenimas ir karjera
Karlas Popperis gimė Vienoje (tuomet Austrijos–Vengrijos imperijoje). Studijavo Vienos universitete, domėjosi matematika, fizika ir filosofija. Dėl politinių permainų ir augančio nacizmo Popperis emigravo — jis praleido dalį laiko Naujojoje Zelandijoje, o vėliau persikėlė į Didžiąją Britaniją, kur ilgą laiką dėstė Londono ekonomikos mokyklos fakultete. Gyvenimo metu jis sulaukė įvairių apdovanojimų ir garbės titulų (tarp jų Seras, CH, FRS, FBA).
Mokslo filosofija: falsifikacija ir kritinis racionalizmas
Popperio centrinė idėja mokslo filosofijoje yra falsifikavimo (falsifikacijos) principas. Jis teigė, kad mokslinė teorija negali būti galutinai patvirtinta per daug patikimų stebėjimų — jos mokslinė reikšmė priklauso nuo to, ar ji gali būti paneigta (falsifikuota) empiriniu patikrinimu. Svarbiausi punktai:
- Falsifikabilumas: teorija yra moksliška, jei egzistuoja galimi empirinių duomenų atvejai, kurie ją paneigtų.
- Netiesioginis patvirtinimas: daug tvirtų patikrinimų negali „įrodyti“ teorijos tiesos, tačiau vienas patikimas prieštaravimas gali ją atmesti.
- Drąsios hipotezės ir bandymai jas paneigti: Popperis skatino formuluoti ryškias, rizikingas hipotezes ir aktyviai bandyti jas paneigti — tik taip mokslas progresuoja.
- Kritinis racionalizmas: filosofinė pozicija, kuri pabrėžia nuolatinį teorijų kritinį tikrinimą, atmetimą ir tobulinimą vietoje absoliutaus tikėjimo autoritetais ar indukcine „patikra“.
Politikos ir visuomenės filosofija
Be mokslo filosofijos, Popperis yra gerai žinomas dėl savo politinių veikalų. Svarbiausias — The Open Society and Its Enemies (lietuviškai dažnai verčiamas kaip „Atvira visuomenė ir jos priešai“), kuriame jis kritikuoja totalitarinius ir istoricistinius požiūrius, interpretuojančius istoriją kaip neišvengiamą procesą, kuruoja autoritarinius režimus. Pagrindinės idėjos:
- atsargus požiūris į grandiozines utopijas ir istorinį determinizmą;
- paraginimas remti atvirą visuomenę, kurioje skatinama kritika, laisvė ir institucijų priežiūra;
- skirtis tarp „utopinės“ (radikalios, staigios visuomenės pertvarkos) ir „dalinės“ (piecemeal) socialinės inžinerijos, kurią Popperis laikė saugesne ir labiau atsakinga.
Pagrindiniai veikalai
- Logik der Forschung (1934) — vėliau išleistas angl. kaip The Logic of Scientific Discovery — Popperio pagrindinis darbas mokslo teorijos srityje;
- The Open Society and Its Enemies (1945) — politinės filosofijos kritika prieš totalitarizmą;
- Conjectures and Refutations (1963) — esė apie mokslo pažangą, hipotezes ir kritinį testavimą.
Paveikta sritis ir kritika
Popperio idėjos stipriai paveikė mokslo filosofiją, metodologiją, politikos teoriją ir švietimą. Tačiau jo požiūriai sulaukė ir kritikos: kai kurie filosofai (pvz., Thomas Kuhn, Paul Feyerabend, Imre Lakatos) nurodė ribas falsifikavimo taisyklei, pabrėždami mokslinių teorijų istorijos sudėtingumą, paradigmas ir metodologines nuostatas. Nepaisant to, Popperio akcentas į kritišką mąstymą ir atvirumą diskusijai išlieka plačiai pripažintas.
Paveldas
Karlas Popperis paliko reikšmingą intelektinį palikimą: jis suformulavo aiškias taisykles apie mokslinio metodo ribas, skatino demokratinę, atvirą visuomenę ir kritinį mąstymą. Jo darbai tebėra studijuojami filosofijos, mokslo studijų, politikos teorijos ir švietimo programose visame pasaulyje.
Gyvenimas
Karlas Popperis gimė 1902 m. Vienoje (tuometinėje Austrijoje-Vengrijoje) žydų kilmės viduriniosios klasės tėvams, kurie abu atsivertė į krikščionybę. Popperis buvo auklėjamas liuteroniškai ir mokėsi Vienos universitete. Jo tėvo asmeninėje bibliotekoje buvo 12 000-14 000 tomų.
1919 m. jis susidomėjo marksizmu. Jis įstojo į Socialistinių mokyklų moksleivių asociaciją, taip pat tapo Austrijos socialdemokratų partijos, kuri tuo metu buvo visiškai priėmusi marksizmo ideologiją, nariu. Netrukus jis nustojo tikėti marksizmu ir visą likusį gyvenimą buvo socialinio liberalizmo šalininkas.
Falsifikacija
Popperis, užaugęs Vienoje, gerai žinojo apie Vienos ratą. Ši loginio pozityvizmo mokykla, kuriai vadovavo Moritzas Schlickas, apibrėžė žinias (ypač mokslo žinias) kaip teiginius, kuriuos galima patikrinti. Popperis manė, kad tai visiškai klaidinga. Jo manymu, mokslas augo netiesiogiai, falsifikuojant klaidingas idėjas. Šią mintį jis išsamiai išdėstė daugybėje knygų, iš kurių garsiausia yra "Mokslinių atradimų logika". Nuo to laiko visa mokslo filosofija turėjo spręsti šį klausimą, kriterijų. Sąvoka "kriterijus" reiškia: kas daro teoriją tikrai mokslišką, o ne paprasčiausią sveiką protą ar nuomonę?
Atvira visuomenė
Popperio darbai politinės filosofijos srityje taip pat labai svarbūs. Marksas teigė žinąs istorinį procesą, kurio metu visuomenės evoliucionavo iš vienos būsenos į kitą, kol pasiekė galutinę būseną. Toks mąstymo būdas vadinamas istorizmu. Popperis teigė, kad žmonijos žinių augimas iš dalies lemia žmonijos istorijos raidą. Kadangi "jokia visuomenė negali nuspėti savo būsimų žinių būsenų", vadinasi, joks mokslas negali nuspėti žmonijos istorijos.
Didieji Popperio darbai, kuriais jis gynė liberalią visuomenę, buvo "Atvira visuomenė ir jos priešai" bei "Istorizmo skurdas". Jo sąjungininkai šioje kovoje buvo Friedrichas Hayekas, Ludwigas von Misesas ir Miltonas Friedmanas.
Tolerancijos paradoksas
Nors Popperis buvo tolerancijos šalininkas, jis manė, kad netolerancija neturėtų būti toleruojama. Jei tolerancija leistų netolerancijai visiškai pasveikti, kiltų grėsmė pačiai tolerancijai. Knygoje Atvira visuomenė ir jos priešai: Jis teigė, kad:
"Neribota tolerancija turi lemti tolerancijos išnykimą. Jei neribotą toleranciją taikysime net tiems, kurie yra netolerantiški, jei nebūsime pasirengę ginti tolerantiškos visuomenės nuo netolerantiškų žmonių puolimo, tuomet tolerantiški žmonės bus sunaikinti, o kartu su jais ir tolerancija".
Susiję puslapiai
- Liberalizmas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo seras Karlas Popperis?
A: Seras Karlas Popperis buvo austrų ir britų filosofas, Londono ekonomikos mokyklos profesorius. Jis laikomas vienu įtakingiausių XX a. mokslo filosofų.
K: Apie ką jis rašė?
A: Jis rašė apie socialinę ir politinę filosofiją, ypač daug dėmesio skirdamas totalitarinių idėjų ir politikos blogiui.
K: Kuo jis yra žinomas?
A: Jis žinomas dėl savo empirinio falsifikavimo idėjos.
K: Kada jis gimė?
A: Jis gimė 1902 m. liepos 28 d.
K: Kada jis mirė?
A: Mirė 1994 m. rugsėjo 17 d.
K: Kur jis dėstė?
A: Dėstė Londono ekonomikos mokykloje.
K: Kokio tipo filosofas jis buvo?
A: Jis buvo mokslo filosofas, taip pat socialinis ir politinis filosofas.
Ieškoti