Michael Praetorius — vokiečių kompozitorius ir muzikos teoretikas (1571–1621)
Michael Praetorius (1571–1621) — įtakingas vokiečių kompozitorius ir muzikos teoretikas; žinomas už protestantų giesmes, vargoninę kūrybą ir renesanso–baroko skambesį.
Michaelis Pretorijus (gimė 1571 m. vasario 15 d. Kreuzburge prie Verros (Creuzburg an der Werra), netoli Eizenacho?; mirė 1621 m. vasario 15 d. Volfenbiutelyje (Wolfenbüttel)) – vokiečių kompozitorius, vargonininkas ir muzikos teoretikas. Jis buvo vienas svarbiausių savo laikmečio kūrėjų ir muzikos teoretikų, parašęs daug įvairios sakralinės ir instrumentinės muzikos. Daug jo kūrinių pagrįsta protestantų bažnyčios giesmėmis ir parapinės muzikos tradicija.
Biografinė apžvalga
Nesame visiškai tikri dėl jo gimimo datos ir tikslios vietos; Praetoriui teko gyventi dinamiškuoju religinės įtampos laikotarpiu Vokietijoje. Jo tėvas buvo griežtas liuteronas ir dėl savo įsitikinimų ne kartą neteko darbo, todėl šeimos gyvenimas buvo permainingas. Jaunystėje Pretorijus mokėsi Lateinschule („lotyniškoje mokykloje“) Torgau mieste, kur muzikos pamokas jam vedė Michaelis Voigtas. Vėliau jis studijavo Frankfurto prie Oderio universitete, kur baigė teologijos studijas.
Po studijų Pretorijus įsidarbino Brunsviko–Volfenbiutelio hercogo kapeloje kaip vargonininkas ir kompozitorius; netrukus jis užsitarnavo gerą reputaciją ir atlyginimą. 1603 m. jis vedė ir susilaukė dviejų sūnų. Nors daug metų praleido Volfenbiutelyje, jis taip pat dirbo ir bendravo su kitų miestų muzikantais: Drezdene susipažino su Heinrichu Schützu, o Magdeburge – su Samueliu Scheidtu. Sveikatos problemos kamavo paskutiniais gyvenimo metais; miręs jis paliko testamentinę paramą vargšams.
Svarbiausi kūriniai ir leidiniai
Pretorijaus kūryba apima įvairias formas – nuo tiesioginių giesmių ir chorinių apdorojimų iki sudėtingesnių polifoninių drobių ir instrumentinių rinkinių. Iš svarbiausių leidinių verta paminėti:
- Musae Sioniae (serija, išleista apie 1605–1610 m.) – didelės apimties giesmių ir chorinių sumanymų rinkinys, skirtas protestantų bažnytinei muzikai.
- Terpsichore (1612) – instrumentinė šokių kolekcija, kurioje yra daugiau nei 300 šokių melodijų ir aranžuotų temų; svarbus šaltinis renesanso/ankstyvojo baroko šokių repertuarui ir instrumentinei praktikai.
- Syntagma Musicum – didžiulis muzikos teorijos ir atlikimo praktikų traktatas (išleidimo darbai vyko per 1610–1620 m. dešimtmetį). Šis veikalas suteikia vertingos informacijos apie to meto instrumentus, instrumentaciją, notaciją ir atlikimo suvestines; leidinyje yra ir detalios instrumento aprašų iliustracijos, kurios tapo svarbiu šaltiniu istorinių instrumentų rekonstrukcijai.
Stilius ir reikšmė
Pretorijaus muzika pasižymi įvairumu: ji apima paprastus giesmių akompanuotus variantus, sudėtingas polifonines kantatas, chorališkas harmonizacijas bei instrumentinius ansamblius. Jis derino tradicinę vokalinę liuteronišką muziką su naujais itališkais įtakos elementais – ritminiu gyvumu, instrumentacijos naujovėmis ir kontrastais tarp skirtingų balsų ar grupių (koncertuojantis stilius).
Syntagma Musicum ir kiti jo teoretiniai darbai yra itin svarbūs atlikimo praktikai: jie suteikia istorinius duomenis apie vargonų statybą ir registraciją, pučiamuosius ir styginius instrumentus (cornett, sakbut/sackbut, violos, fleitos/rekorderiai ir kt.), taip pat apie ansamblinį bei bažnytinį repertuarą. Dėl to Praetorių laikoma vienu svarbiausių šaltinių tyrinėjant XVII a. pradžios vokiečių muziką ir instrumentinę kultūrą.
Asmeninis gyvenimas ir palikimas
Pretorijus buvo katalikiškos kilmės pavardės lotynizavimo tradicijos pavyzdys: jis naudojo formą „Praetorius/Pretorijus“, kuri buvo įprasta to meto mokslininkams ir menininkams. Nors jo gyvenimo dokumentų nėra gausu, palikimas yra reikšmingas: daug jo giesmių ir instrumentinių kūrinių vis dar atlieka ankstyvosios muzikos ansambliai. Jo traktatai naudojami moksliniuose tyrimuose ir instrumentų rekonstrukcijose, o muzika – religinėse apeigose bei koncertuose, ypač atliekant ankstyvąją barokinę muziką.
Pretorijaus indėlis į protestantų bažnytinę muziką, instrumentinę literatūrą ir muzikos teoriją daro jį vienu svarbiausių vokiečių muzikos kultūros veikėjų XVII a. pradžioje.
Mykolas Pretorijus.
Jo muzika
Pretorijus parašė labai daug muzikos. Didžioji jos dalis prarasta. Jis parašė prancūziškų šokių rinkinį Terpsichore nedidelei instrumentų grupei. Tai labai linksmi kūriniai, kurie šiandien yra labai populiarūs. Daug jo muzikos sukurta pagal protestantiškas giesmes, parašytas liuteronų bažnyčios pamaldoms. Jis mėgo rašyti muziką, kurioje dvi giedotojų ar instrumentalistų grupės kaitaliojasi (paeiliui gieda / groja). Jo muzika chorui, kurioje yra daug motetų, rodo, kad jis buvo vienas geriausių savo laikmečio kompozitorių. Jis mėgo rašyti muziką dviem, trims ar keturiems chorams (visi giedojo skirtingas partijas). Melodija būdavo viršutinėje dalyje, kad susirinkusieji galėtų prisijungti.
Jo teorija veikia
Pretorijus parašė knygą apie muzikos teoriją "Syntagma Musicum". Pirmoje dalyje rašoma apie religinę muziką. Ji mums šiandien labai įdomi, nes daug pasakoja apie tai, kaip Martynas Liuteris norėjo pakeisti muziką bažnytinėse pamaldose. Antroje dalyje jis aprašė savo laikų muzikos instrumentus. Trečiojoje dalyje kalbama apie muzikos formas: čia buvo aptarti tokie dalykai kaip muzikos notacija (muzikos užrašymo būdas), transpozicija (muzika), solmizacija ir kaip rašyti dideliems chorams. Ketvirtąją dalį, kurioje norėjo aptarti muzikos komponavimo techniką, jis ketino parašyti, bet mirė nespėjęs jos parašyti.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Maiklas Pretorijus?
A: Michael Praetorius buvo vokiečių kompozitorius, vargonininkas ir muzikos teoretikas. Jis buvo vienas svarbiausių savo laikų kompozitorių, parašęs daug įvairių muzikos kūrinių. Daug jo muzikos sukurta pagal protestantų bažnyčios giesmes.
Klausimas: Kas žinoma apie jo gimimo datą?
A: Dėl jo gimimo datos nesame visiškai tikri, bet manoma, kad jis gimė 1571 m. vasario 15 d.
K: Kokį išsilavinimą įgijo Pretorijus?
A: Praetorius mokėsi Torgau mieste esančioje Lateinschule ("Lotynų mokykloje"), kur muzikos pamokas jam vedė Michaelis Voigtas. Vėliau jis mokėsi Frankfurto prie Oderio universitete, kur baigė teologijos studijas.
Klausimas: Kokį darbą pradėjo dirbti po universiteto?
A: Po universiteto Praetorius įsidarbino Brunsviko-Volfenbiutelio hercogo vargonininku ir netrukus gavo gerą atlyginimą.
K: Ar jis vedė ir turėjo vaikų?
A: Taip, Praetorius vedė 1603 m. ir susilaukė dviejų sūnų.
K.: Kur dar jis dirbo, be Volfenbiutelio?
A: Be Wolfenbüttelio, Praetorius taip pat daug dirbo Drezdene, kur susipažino su Heinrichu Schützu, ir Magdeburge, kur susipažino su Samueliu Scheidtu.
Klausimas: Kodėl šiuo laikotarpiu jo sveikata galėjo būti prasta?
A: Jo sveikata galėjo būti prasta dėl to, kad daugelį metų dirbo taip sunkiai, nedarydamas pertraukų ar atostogų poilsiui ar atsipalaidavimui.
Ieškoti