Theresa May — JK ministrė pirmininkė (2016–2019) ir Brexito derybininkė
Theresa May — JK ministrė pirmininkė (2016–2019) ir pagrindinė Brexito derybininkė: jos vadovavimas, derybos, politiniai iššūkiai ir palikimas Jungtinėje Karalystėje.
Theresa Mary, Lady May (gimusi 1956 m. spalio 1 d.) yra britų politikė, kuri 2016–2019 m. buvo Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė. Ji yra antra moteris, užėmusi šias pareigas po Margaret Thatcher. May vadovavo konservatorių vyriausybei sudėtingu laikotarpiu, kai pagrindine valdymo tema tapo Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos („Brexit“).
Ankstyvas gyvenimas ir išsilavinimas
Theresa May gimė Eastbourne, Sasekse, tačiau užaugo Oksfordšyre. Ji studijavo geografiją Oksfordo universitete (St Hilda's College) ir prieš pradedant politinę karjerą dirbo finansų sektoriuje ir tyrimų srityje. Jos asmeninis gyvenimas — santuoka su Philipu May ir šeima — dažnai minimas kaip ramstis sunkiais politiniais laikotarpiais.
Politikos karjera iki premjerės
May yra Bendruomenių Rūmų parlamento narė, atstovaujanti Maidenheado rinkimų apygardai nuo 1997 m. Ji užėmė kelias pareigas partijoje ir vyriausybėje, o 2010–2016 m. – vidaus reikalų ministrė. Kaip vidaus reikalų ministrei jai teko spręsti temas nuo saugumo ir kovos su terorizmu iki imigracijos politikos; šio laikotarpio sprendimai vėliau sulaukė ir pagyrų, ir kritikos (pvz., diskusijos dėl „hostile environment“ politikos ir su ja susijusių klaidų, žinomų kaip „Windrush“ skandalas).
Kelias į premjerės postą ir pirmieji sprendimai
Po referendumo 2016 m., kuriame JK balsavo už išstojimą iš ES, premjeras Deividas Kameronas atsistatydino. Theresa May laimėjo konservatorių partijos lyderių rinkimus ir tapo premjere 2016 m. viduryje. Jos paskiriamoji programa apėmė stabilumo ir pasitikėjimo atkūrimo pažadus, tačiau greitai pagrindine vyriausybės užduotimi tapo Brexit derybos su ES.
Ministrės pirmininkės laikotarpis ir „Brexit“ derybos
T. May siekė susitarti su ES dėl išeities sutarties („Withdrawal Agreement“) ir ateities santykių su Bendrija. Jos vyriausybė pristatė kelis planus, tarp jų vadinamąjį „Chequers“ planą, tačiau vidaus politikoje susidarė didžiulė įtampa tarp įvairių konservatorių frakcijų, o kai kurios aukštos pareigūnų pasitraukė dėl nesutarimų dėl derybų strategijos.
2017 m. ji paskelbė netikėtą rinkimų datą, tikėdamasi padidinti mandatą deryboms su ES; rinkimuose konservatoriai prarado aiškią daugumą ir teko sudaryti susitarimą dėl parlamentarinių balsavimo mechanizmų su Šiaurės Airijos Demokratine Unionistų partija (DUP), kad būtų užtikrintas valdymas.
Jos išvedimo iš ES susitarimas kelis kartus buvo atmestas Bendruomenių Rūmuose, o tai lėmė politinę krizę, parlamento balsavimų seriją ir prašymus pratęsti išeities datą. Derybų eigoje May susidūrė su spaudimu tiek iš užsienio, tiek iš vidaus konservatorių partijos narių.
Partijos nepasitikėjimas ir parlamento balsavimai
2018 m. gruodžio 12 d. 48 konservatorių parlamento nariai 1922 m. komiteto pirmininkui serui Grahamui Brady įteikė nepasitikėjimo laiškus ir taip inicijavo balsavimą dėl nepasitikėjimo partijos lyderystei. Nepaisant to, T. May išliko partijos vadove po balsavimo, kuriame ji laimėjo 200 balsų prieš 117. Tačiau šis balsavimas atskleidė stiprias partijos vidines protesto nuotaikas ir suskaldymą dėl Brexit.
2019 m. sausio 15 d., po to kai jos pasiūlytas "Brexit" susitarimas buvo atmestas rezultatu 432 prieš 202, opozicijos lyderis Jeremy Corbyn pateikė pasiūlymą dėl nepasitikėjimo jos ministerija. Šis pasiūlymas žlugo Bendruomenių Rūmuose – 325 balsavo prieš nepasitikėjimą, o 306 už. Vis dėlto kartotiniai jos susitarimo pralaimėjimai parlamente smarkiai silpnino jos pozicijas ir spartino sprendimų priėmimą dėl atsistatydinimo.
Atsistatydinimas ir valdymo pabaiga
2019 m. kovo mėn. T. May pareiškė, kad atsistatydins iš ministrės pirmininkės pareigų, jei parlamentas patvirtins jos Brexit susitarimą, kad antrajame derybų etape būtų paskirtas naujas vadovas. Tačiau parlamento kelios kertinės balsavimų serijos rodė, jog susitarimo patvirtinimas gali užtrukti arba būti neįmanomas.
2019 m. gegužės 24 d. ji paskelbė, kad jos atsistatydinimas iš partijos lyderės pareigų įsigalios birželio 7 d.; premjero poste ji liko iki tol, kol partija išsirinko naują lyderį. Galiausiai ją pakeitė Borisas Johnsonas, kuris tapo partijos lyderiu ir vėliau – ministru pirmininku.
Poveikis ir palikimas
Theresa May valdžia paliko mišrą paveldą: ją prisimena kaip politikę, kuri stengėsi užtikrinti tvarką ir stabilumą sudėtingais „Brexit“ laikais, tačiau kurios mandatą ir populiarumą sumenkino nuolatiniai nesutarimai dėl išstojimo iš ES ir vidaus partijos fragmentacija. Jos laikotarpis taip pat atkreipė dėmesį į imigracijos, saugumo ir žmogaus teisių klausimus Jungtinėje Karalystėje.
Nors jos premjerystė baigėsi politiniu pralaimėjimu dideliuose balsavimuose dėl išeities susitarimo, Theresa May išlieka reikšminga figūra britų politikoje – tiek dėl to, kad vadovavo šaliai sudėtingu periodu, tiek dėl to, kad buvo antroji moteris premjerė.
Theresa May susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje, 2016 m. rugsėjo mėn.
Ankstyvasis gyvenimas
May gimė 1956 m. spalio 1 d. gimdymo namuose Upperton Road 9, Eastbourne, Sasekse. May yra vienintelis Zaidee Mary (gimusios Barnes; 1928-1982) ir Huberto Brasier (1917-1981) vaikas. Jos tėvas buvo Anglikonų bažnyčios dvasininkas. May mokėsi Oksfordšyro pradinėse ir valstybinėse gimnazijose, 1977 m. baigė Oksfordo universitetą.
Ankstyvoji karjera
1977-1983 m. May dirbo Anglijos banke, o 1985-1997 m. - finansų konsultantu ir vyresniuoju patarėju tarptautiniais klausimais Mokėjimų kliringo paslaugų asociacijoje. Šiuo laikotarpiu mirė Mėjos tėvai: tėvas mirė 1981 m. automobilio avarijoje, o motina - po metų nuo išsėtinės sklerozės. 1986-1994 m. May buvo Londono Mertono rajono tarybos narė. 1988-1990 m. ji buvo švietimo skyriaus pirmininkė, 1992-1994 m. - frakcijos vadovo pavaduotoja ir būsto skyriaus atstovė spaudai.
Ankstyvoji politinė veikla
Konservatorių partijos parlamento nare ji pirmą kartą tapo per 1997 m. visuotinius rinkimus, o 1999 m. buvo išrinkta į šešėlinį ministrų kabinetą. Šešėliniame kabinete ji užėmė keletą pareigų, įskaitant Konservatorių partijos pirmininkės (2002 m. liepos mėn. - 2003 m. lapkričio mėn.) ir šešėlinės Bendruomenių rūmų lyderės (2005 m. gruodžio mėn. - 2009 m. sausio mėn.) pareigas.
Vidaus reikalų ministras (2010-2016 m.)
2010 m. gegužės 12 d. ji tapo vidaus reikalų sekretore ir moterų ir lygybės ministre.
2010 m. gruodžio mėn. May pareiškė, kad vandens patrankų panaudojimas žemyninės Britanijos policijos pajėgose yra operatyvinis sprendimas, kuriam "iki šiol priešinosi vyresnieji policijos pareigūnai". Ji atmetė jų naudojimą po 2011 m. vasarą kilusių plataus masto riaušių. 2010 m. T. May pažadėjo sumažinti grynosios migracijos lygį iki mažiau nei 100 000. 2015 m. vasario mėn. laikraštis "The Independent" pranešė: "Nacionalinės statistikos biuras (ONS) paskelbė, kad per 12 mėnesių iki 2014 m. rugsėjo mėn. į Jungtinę Karalystę atvyko 298 000 grynųjų migrantų, t. y. 210 000 daugiau nei ankstesniais metais."
2011 m. spalio 4 d. vykusioje Konservatorių partijos konferencijoje, teigdama, kad reikia iš dalies pakeisti Žmogaus teisių aktą, T. May pateikė pavyzdį apie užsienio pilietį, kuriam teismai leido pasilikti Jungtinėje Karalystėje, "nes - ir aš to neišgalvoju - jis turėjo naminį katiną".
2012 m. gegužę ji pareiškė, kad pritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms. Ji įrašė kampanijos "Out4Marriage" vaizdo įrašą.
2013 m. liepos mėn. gegužė nusprendė uždrausti stimuliuojančią medžiagą khatą, nesilaikydama Neteisingo narkotikų vartojimo patariamosios tarybos (ACMD) rekomendacijų. Taryba teigė, kad "nepakanka įrodymų", jog jis sukelia sveikatos problemų.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas (nuo 2016 m.)
2016 m. Konservatorių partijos lyderio rinkimai
May buvo kandidatė artėjančiuose Konservatorių partijos vadovo rinkimuose. May save apibūdino kaip kandidatę, kuri suvienys partiją po "skaldančio" referendumo ("Brexit"). 2016 m. liepos 5 d. vykusį pirmąjį balsavimą ji laimėjo didele persvara, surinkusi 50 % balsų. Liepos 7 d. T. May laimėjo 199 parlamento narių balsus, susidūrusi su Konservatorių partijos narių balsavimu varžybose su Andrea Leadsom.
Liepos 11 d. Leadsom pasitraukus iš konkurso, May buvo paskirta partijos lydere, taigi ir ministre pirmininke, ir šias pareigas ji pradėjo eiti 2016 m. liepos 13 d.
Ankstyvosios dienos
2016 m. liepos 13 d. karalienei paskyrus M. May tapo antrąja Jungtinės Karalystės ministre pirmininke moterimi po Margaret Thatcher. Ji yra pirmoji moteris ministrė pirmininkė XXI amžiuje.
2016 m. liepos 12 d. T. May žiniasklaidai sakė, kad jai "didelė garbė ir nuolankumas" būti partijos lydere ir tapti ministre pirmininke. Atsakydami į kai kuriuos raginimus surengti visuotinius rinkimus (apie kuriuos pranešė naujienų žiniasklaida), kad būtų patvirtintas jos mandatas, "poniai May artimi šaltiniai", pasak BBC, sakė, kad tokių rinkimų nebus.
Didelis klausimas, kurį May teko spręsti premjeravimo laikotarpiu, yra "Brexit" po to, kai Didžioji Britanija nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos. May vadovavo deryboms su Europos Sąjunga, kad būtų suplanuota, kaip įvyks išsiskyrimas.
May taip pat sprendė karo Irake ir Sirijoje klausimus. Ji panaudojo Didžiosios Britanijos kariuomenę kovai su ISIS abiejose šalyse. Britų kariai dalyvavo Mosulo mūšyje, padėdami Irako kariuomenei ir kurdų pajėgoms.
Bendrieji rinkimai, 2017 m.
2017 m. balandžio 18 d. Theresa May nustebino žmones, sakydama, kad nori birželio 8 d. surengti pirmalaikius visuotinius rinkimus. Kitą dieną Bendruomenių Rūmai nubalsavo už tai, kad birželio mėn. būtų surengti visuotiniai rinkimai.
Kampanijos pradžioje konservatoriai smarkiai pirmavo apklausose. Kampanijai tęsiantis, Darbo partija sulaukė daugiau paramos ir ėmė kilti apklausose. Rinkimų dieną konservatoriams sekėsi prasčiau, nei tikėtasi, ir T. May prarado daugumą Bendruomenių Rūmuose.
Balsavimas dėl nepasitikėjimo
2018 m. gruodžio 12 d. 1922 m. komiteto pirmininkas gavo pakankamai oficialių laiškų su prašymais, kad būtų galima surengti tai, ką kai kurios Vestminsterio sistemos šalys vadina lyderystės išsiliejimu, kuris nedelsiant buvo numatytas kitos dienos vakare. Daugelis sako, kad taip nutiko dėl "Brexit" susitarimo ir dėl to, kaip T. May elgiasi su šiuo susitarimu. Prieš balsavimą T. May vėliau tą pačią dieną pareiškė, kad ji neves savo partijos į kitus visuotinius rinkimus. May ir toliau būtų laimėjusi balsavimą dėl pasitikėjimo.
"Brexit" pralaimėjimas
2019 m. sausio 15 d. Bendruomenių Rūmuose 203 balsų dauguma Theresos May vyriausybė pralaimėjo balsavimą dėl jos susitarimo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Tai didžiausia dauguma, kada nors buvusi prieš Jungtinės Karalystės vyriausybę.
Atsistatydinimas
2019 m. gegužės 24 d. T. May paskelbė, kad nuo birželio 7 d. atsistatydins iš Konservatorių partijos lyderės pareigų ir kad ji liks Ministrė Pirmininkė, kol bus išrinktas ją pakeisiantis asmuo.
Per 2019 m. visuotinius rinkimus ji buvo perrinkta Maidenhedo rinkimų apygardoje.
May su prezidentu Donaldu Trumpu Vašingtone, 2017 m. sausio mėn.
May praneša apie savo atsistatydinimą prie Dauningo gatvės 10, 2019 m. gegužė
Asmeninis gyvenimas
1980 m. rugsėjo 6 d. ji ištekėjo už Philipo Johno May. Ji neturi vaikų.
2013 m. jai buvo diagnozuotas 1 tipo diabetas.
May yra Anglikonų bažnyčios narė ir sekmadienį reguliariai dalyvauja pamaldose bažnyčioje.
Apdovanojimai
Stiliai
- Ponia Theresa Brasier (1956-1980)
- Philip May (1980-1997 m.)
- Theresa May, parlamento narė (1997-2003 m.)
- Gerbiama parlamento narė Theresa May (nuo 2003 m. iki dabar)
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Theresa May?
A: Theresa May - britų politikė, 2016-2019 m. Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė.
K: Kur ji gimė?
A: Ji gimė Eastbourne, Sasekse.
K: Kokias pareigas ji užėmė Davido Camerono vyriausybėje?
A: Ji buvo vidaus reikalų ministrė Davido Camerono vyriausybėje.
K.: Kada 48 konservatorių parlamento nariai pateikė nepasitikėjimo laiškus serui Grahamui Brady?
A: 2018 m. gruodžio 12 d. 48 konservatorių parlamento nariai 1922 m. komiteto pirmininkui serui Grahamui Brady įteikė nepasitikėjimo laiškus.
K: Kiek balsų Bendruomenių Rūmuose pritrūko jos pasiūlymui dėl "Brexit"?
A: Jos pasiūlymas dėl "Brexit" Bendruomenių Rūmuose žlugo 432 balsais prieš 202.
K: Kada ji paskelbė, kad jos atsistatydinimas iš partijos lyderės pareigų įsigalios?
A: 2019 m. gegužės 24 d. ji paskelbė, kad jos atsistatydinimas iš partijos lyderės pareigų įsigalios birželio 7 d.
K: Kas ją pakeitė ministro pirmininko poste?
A: Ją pakeitė Borisas Johnsonas.
Ieškoti