Theresa Mary, Lady May (gimusi 1956 m. spalio 1 d.) yra britų politikė, kuri 2016–2019 m. buvo Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė. Ji yra antra moteris, užėmusi šias pareigas po Margaret Thatcher. May vadovavo konservatorių vyriausybei sudėtingu laikotarpiu, kai pagrindine valdymo tema tapo Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos („Brexit“).
Ankstyvas gyvenimas ir išsilavinimas
Theresa May gimė Eastbourne, Sasekse, tačiau užaugo Oksfordšyre. Ji studijavo geografiją Oksfordo universitete (St Hilda's College) ir prieš pradedant politinę karjerą dirbo finansų sektoriuje ir tyrimų srityje. Jos asmeninis gyvenimas — santuoka su Philipu May ir šeima — dažnai minimas kaip ramstis sunkiais politiniais laikotarpiais.
Politikos karjera iki premjerės
May yra Bendruomenių Rūmų parlamento narė, atstovaujanti Maidenheado rinkimų apygardai nuo 1997 m. Ji užėmė kelias pareigas partijoje ir vyriausybėje, o 2010–2016 m. – vidaus reikalų ministrė. Kaip vidaus reikalų ministrei jai teko spręsti temas nuo saugumo ir kovos su terorizmu iki imigracijos politikos; šio laikotarpio sprendimai vėliau sulaukė ir pagyrų, ir kritikos (pvz., diskusijos dėl „hostile environment“ politikos ir su ja susijusių klaidų, žinomų kaip „Windrush“ skandalas).
Kelias į premjerės postą ir pirmieji sprendimai
Po referendumo 2016 m., kuriame JK balsavo už išstojimą iš ES, premjeras Deividas Kameronas atsistatydino. Theresa May laimėjo konservatorių partijos lyderių rinkimus ir tapo premjere 2016 m. viduryje. Jos paskiriamoji programa apėmė stabilumo ir pasitikėjimo atkūrimo pažadus, tačiau greitai pagrindine vyriausybės užduotimi tapo Brexit derybos su ES.
Ministrės pirmininkės laikotarpis ir „Brexit“ derybos
T. May siekė susitarti su ES dėl išeities sutarties („Withdrawal Agreement“) ir ateities santykių su Bendrija. Jos vyriausybė pristatė kelis planus, tarp jų vadinamąjį „Chequers“ planą, tačiau vidaus politikoje susidarė didžiulė įtampa tarp įvairių konservatorių frakcijų, o kai kurios aukštos pareigūnų pasitraukė dėl nesutarimų dėl derybų strategijos.
2017 m. ji paskelbė netikėtą rinkimų datą, tikėdamasi padidinti mandatą deryboms su ES; rinkimuose konservatoriai prarado aiškią daugumą ir teko sudaryti susitarimą dėl parlamentarinių balsavimo mechanizmų su Šiaurės Airijos Demokratine Unionistų partija (DUP), kad būtų užtikrintas valdymas.
Jos išvedimo iš ES susitarimas kelis kartus buvo atmestas Bendruomenių Rūmuose, o tai lėmė politinę krizę, parlamento balsavimų seriją ir prašymus pratęsti išeities datą. Derybų eigoje May susidūrė su spaudimu tiek iš užsienio, tiek iš vidaus konservatorių partijos narių.
Partijos nepasitikėjimas ir parlamento balsavimai
2018 m. gruodžio 12 d. 48 konservatorių parlamento nariai 1922 m. komiteto pirmininkui serui Grahamui Brady įteikė nepasitikėjimo laiškus ir taip inicijavo balsavimą dėl nepasitikėjimo partijos lyderystei. Nepaisant to, T. May išliko partijos vadove po balsavimo, kuriame ji laimėjo 200 balsų prieš 117. Tačiau šis balsavimas atskleidė stiprias partijos vidines protesto nuotaikas ir suskaldymą dėl Brexit.
2019 m. sausio 15 d., po to kai jos pasiūlytas "Brexit" susitarimas buvo atmestas rezultatu 432 prieš 202, opozicijos lyderis Jeremy Corbyn pateikė pasiūlymą dėl nepasitikėjimo jos ministerija. Šis pasiūlymas žlugo Bendruomenių Rūmuose – 325 balsavo prieš nepasitikėjimą, o 306 už. Vis dėlto kartotiniai jos susitarimo pralaimėjimai parlamente smarkiai silpnino jos pozicijas ir spartino sprendimų priėmimą dėl atsistatydinimo.
Atsistatydinimas ir valdymo pabaiga
2019 m. kovo mėn. T. May pareiškė, kad atsistatydins iš ministrės pirmininkės pareigų, jei parlamentas patvirtins jos Brexit susitarimą, kad antrajame derybų etape būtų paskirtas naujas vadovas. Tačiau parlamento kelios kertinės balsavimų serijos rodė, jog susitarimo patvirtinimas gali užtrukti arba būti neįmanomas.
2019 m. gegužės 24 d. ji paskelbė, kad jos atsistatydinimas iš partijos lyderės pareigų įsigalios birželio 7 d.; premjero poste ji liko iki tol, kol partija išsirinko naują lyderį. Galiausiai ją pakeitė Borisas Johnsonas, kuris tapo partijos lyderiu ir vėliau – ministru pirmininku.
Poveikis ir palikimas
Theresa May valdžia paliko mišrą paveldą: ją prisimena kaip politikę, kuri stengėsi užtikrinti tvarką ir stabilumą sudėtingais „Brexit“ laikais, tačiau kurios mandatą ir populiarumą sumenkino nuolatiniai nesutarimai dėl išstojimo iš ES ir vidaus partijos fragmentacija. Jos laikotarpis taip pat atkreipė dėmesį į imigracijos, saugumo ir žmogaus teisių klausimus Jungtinėje Karalystėje.
Nors jos premjerystė baigėsi politiniu pralaimėjimu dideliuose balsavimuose dėl išeities susitarimo, Theresa May išlieka reikšminga figūra britų politikoje – tiek dėl to, kad vadovavo šaliai sudėtingu periodu, tiek dėl to, kad buvo antroji moteris premjerė.
