Viljamas Astberis
Williamas Thomas Astbury FRS (Bill Astbury, 1898 m. vasario 25 d. Longtone - 1961 m. birželio 4 d. Lydse) - anglų fizikas ir molekulinis biologas.
Astberis atliko pirmuosius biologinių molekulių rentgeno spindulių difrakcijos tyrimus. Jo darbas su keratinu padėjo Linusui Paulingui atrasti alfa spiralę. Be to, 1937 m. jis ištyrė DNR struktūrą ir žengė pirmąjį žingsnį nustatant jos struktūrą.
Kelias į DNR
1937 m. Torbjornas Kaspersonas (Torbjörn Caspersson) iš Švedijos atsiuntė jam gerai paruoštų veršelių užkrūčio liaukos DNR pavyzdžių. Tai, kad DNR išryškėjo difrakcijos modelis, rodė, kad ji turi taisyklingą struktūrą. Astberis pranešė, kad DNR struktūra kartojasi kas 2,7 nanometro, o bazės išsidėsčiusios plokščiai, viena šalia kitos, 0,34 nanometro atstumu viena nuo kitos. 1938 m. Cold Spring Harbor simpoziume Astberis atkreipė dėmesį, kad 0,34 nanometro atstumas yra toks pat, kaip ir tarp aminorūgščių polipeptidinėse grandinėse. Iš tikrųjų atstumas tarp DNR B formos bazių yra 0,332 nm.
1946 m. Kembridže vykusiame simpoziume Astberis skaitė pranešimą, kuriame teigė: "Vienas didžiausių mūsų laikų biologinių pasiekimų yra suvokimas, kad bene svarbiausia sąveika yra baltymų ir nukleino rūgščių sąveika". Jis taip pat sakė, kad atstumai tarp nukleotidų ir tarp aminorūgščių baltymuose "nėra aritmetinis atsitiktinumas".
Astberiui nepavyko nustatyti teisingos DNR struktūros, remiantis jo duomenimis. Tačiau 1952 m. Linusas Paulingas, remdamasis nepakankamais Astberio duomenimis, pasiūlė DNR struktūrą, kuri taip pat buvo neteisinga. Nepaisant to, Astberio darbas paskatino Maurice'ą Wilkinsą, Raymondą Goslingą ir Rosalindą Franklin iš Londono Kings koledžo. Jų rentgeno spindulių kristalografijos rezultatais 1953 m. pasinaudojo Fransis Krikas ir Džeimsas D. Vatsonas, nustatydami DNR struktūrą.
