Volfgangas Vagneris – vokiečių operos režisierius, Bairoito festivalio vadovas
Volfgangas Vagneris — garsus vokiečių operos režisierius ir 42 m. Bairoito festivalio vadovas, atnaujinęs pastatymus, pažabojęs nacistinę praeitį ir įvedęs simbolinius spektaklius.
Volfgangas Vagneris (Wolfgang Wagner, 1919 m. rugpjūčio 30 d. - 2010 m. kovo 21 d.) – vokiečių operos režisierius ir ilgametis festivalio vadovas. Jis buvo operos kompozitoriaus Richardo Wagnerio anūkas ir kompozitoriaus Franzo Liszto anūkas. Vagnerių šeima turėjo ypatingą ryšį su Bairoitu: čia Richardas Wagneris įkūrė festivalį savo operoms statyti, o Volfgangas tapo vienu svarbiausių šio paveldo saugotojų ir interpretuotojų XX a. antroje pusėje.
Karjera Bairoito festivalyje
Po Antrojo pasaulinio karo Volfgangas kartu su jaunesniu broliu Wielandu pradėjo atgaivinti Bairoito festivalį. Nuo 1951 metų jie ėmė kartu vadovauti festivalio pastatymams, o po Wielando mirties 1966 m. Volfgangas tęsė darbą kaip vienintelis režisierius ir administracijos vadovas iki 2008 m
Režisūrinis stilius ir pokyčiai
Volfgangas ir Wielandas įvedė radikalių pokyčių scenoje: jie atsisakė XIX a. realizmo ir monumentalių dekoracijų naudodami lakoniškesnius, simboliškesnius sprendimus. Vagneris skatino minimalistinę estetiką, kur svarbiausią vaidmenį atlikdavo šviesa, erdvė ir stilizuoti scenovaizdžiai, o ne detalios dekoracijos bei sunkūs kostiumai. Tokios inovacijos turėjo didelę įtaką vėlesnėms operos režisūros tendencijoms visame pasaulyje.
Kontroversijos ir paveldas
Volfgangas siekė atsikratyti nacistinės festivalio praeities, tačiau jo valdymas taip pat buvo apsuptas ginčų. Kritikai kėlė klausimus dėl festivalio politinės istorijos, Vagnerių šeimos vaidmens ir valdymo skaidrumo. Jo sprendimai dažnai sulaukdavo tiek pagyrų už modernizaciją, tiek kritikos už konservatyvų požiūrį į repertuarą ar šeimos interesų prioritetą. Nepaisant to, jo indėlis į operos meną – ypač Bairoito scenos interpretacijų formavimas ir modernių režisūrinių sprendimų sklaida – paliko ryškų pėdsaką.
Mirtis ir reikšmė
Volfgangas Vagneris mirė 2010 m. kovo 21 d. Jo vadovavimo dešimtmečiai Bairoito festivaliui ženklino perėjimą nuo XIX a. monumentalių tradicijų prie XX a. vidurio ir vėlesnių dešimtmečių režisūrinių eksperimentų. Jo paveldas išlieka sudėtingas: jis vertinamas tiek už drąsius scenografinius sprendimus ir festivalio atgaivinimą po karo, tiek kritikuojamas dėl šeiminės kontrolės ir neišspręstų istorinės atsakomybės klausimų.
Volfgango Vagnerio veikla – tai svarbi operos istorijos dalis, kuri tęsiama ir analizuojama iki šiol: jo sprendimai formavo ne tik Bairoito, bet ir platesnį operos meno supratimą XX a. antroje pusėje.


Wolfgangas Wagneris
Gyvenimas
Vagneris gimė Bairoite. Jo motina Vinifreda Vagner (gimusi Williams-Klindworth) buvo anglė. Ji ištekėjo už Richardo Wagnerio sūnaus Zygfrydo, kuris buvo daug vyresnis už ją. Nors Zygfridas buvo gėjus, jie turėjo du sūnus (Vielandą ir Volfgangą) ir dvi dukteris.
1930 m. mirus Zygfrydui, festivaliui vadovauti ėmėsi Vinifreda. Ji draugavo su Adolfu Hitleriu, kuris dažnai lankydavosi spektakliuose. Hitleris tapo šeimos draugu. Vaikai jį vadino "dėde Adolfu" arba "dėde Vilku" (jo pravardė). Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Wielandui nereikėjo kariauti kariuomenėje, nes Hitleris pasakė, kad jis per daug svarbus vokiečių kultūrai. Tačiau Volfgangui teko kariauti, Lenkijoje jis buvo sužeistas, bet pasveiko. Jis pradėjo statyti operas Berlyne. Hitleriui jis patiko, bet į nacių partiją taip ir neįstojo.
Per karą nukentėjo daugybė Bairoito pastatų, bet ne teatras. Amerikiečiai jį naudojo religinėms apeigoms. Po karo Vinifredai nebuvo leista vadovauti operos teatrui dėl jos nacistinės praeities, tačiau direktoriumi tapo Wielandas, o Wolfgangas rūpinosi pinigais. Abu broliai 1951 m. vėl pradėjo rengti festivalį. Jie vėl subūrė orkestrą ir pakvietė diriguoti Hansą Knappertsbuschą ir Herbertą von Karajaną. Jie sąmoningai vengė naudoti daug dekoracijų ir pasitelkė simbolines idėjas, ypač apšvietimą.
Kai 1966 m. Wielandas mirė, Wolfgangas tapo vieninteliu direktoriumi. Jis tęsė modernias brolio idėjas ir naudojo labai paprastas inscenizacijos technikas. Ypač svarbus buvo 1976 m. operos režisieriaus Patrice'o Chéreau pastatytas Wagnerio "Žiedų ciklas". Daugeliui jis patiko, kiti jam nepritarė. 1983 m. Peterio Hallo (Peter Hall), diriguojant Georgui Solti (Georg Solti), pastatytas "Žiedų ciklas" buvo skirtas Richardo Wagnerio 100-osioms gimimo metinėms. Dėl šio pastatymo žmonės taip pat ginčijosi. Nuo to laiko festivalyje apsilankė daug garsių žmonių, tarp jų Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Vokietijos prezidentas Horstas Köhleris. 1982 m. Grace Bumbry buvo pirmoji juodaodė, dainavusi festivalyje (ji dainavo Veneros partiją operoje "Tanhoizeris". Kai kurie žiūrovai manė, kad tai šokiruoja, tačiau ji dainavo taip gražiai, kad visi 30 minučių plojo. Jai teko išklausyti 42 užuolaidų skambučius.
Volfgangas vedė du kartus. Pirmoji jo žmona buvo Ellen Drexel. Iš šios santuokos jis susilaukė dviejų vaikų. Jis su jais ginčijosi. Sūnui nepatiko šeimos praeities ryšiai su naciais, o duktė Eva ginčijosi dėl festivalio kontrolės. Vėliau Volfgangas vedė Gudrun Mack, su kuria susilaukė dukters Katharinos. Dabar festivaliui vadovauja Eva ir Katharina.
Volfgangas mirė 2010 m. Bajorute, sulaukęs 90 metų.
Ieškoti