2011 m. Ramiojo vandenyno taifūnų sezonas — tai metinis meteorologinis laikotarpis, kuriame vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje susiformavo ir vystėsi atogrąžų ciklonai. Oficialiai sezonas galiojo visus 2011 m., tačiau dauguma tropinių ciklonų susiformuodavo ir veikdavo per tradicinius aktyvumo mėnesius — nuo gegužės iki lapkričio, su aktyviausiu periodu dažniausiai liepą–spalį. Šio straipsnio taikymo sritis apsiriboja Ramiojo vandenyno baseinu šiaurėje nuo pusiaujo, tarp 100° rytinės ilgumos ir 180° ilgumos.

Sezono apibrėžimas ir pagrindinės savybės

Šiaurės vakarų Ramiojo vandenyno baseinas yra pasaulyje intensyviausiai veikiamas tropinių ciklonų regionų. Per metus šiame baseine vidutiniškai susiformuoja apie 27 tropinės kilmės audros. Taifūnai šioje dalyje gali greitai stiprėti dėl šiltų vandenų ir palankių atmosferos sąlygų, o jų trajektorijos dažnai lemia didelius padarinius Filipinuose, Japonijoje, Taivane, Kinijoje, Korėjoje ir Pietryčių Azijos pakrantėse.

Pavadinimų suteikimo ir klasifikacijos sistema

Šiame baseine veikia kelios agentūros, kurių kiekviena taiko savo taisykles tropinių ciklonų stebėjimui ir pavadinimų suteikimui. Dėl to tas pats ciklonas kartais gali turėti kelis vardus vienu metu.

  • Japonijos meteorologijos agentūra (JMA) tropinį cikloną oficialiai laiko tokia sistemos kategorija, kai jos 10 minučių vidutinis nuolatinis vėjo greitis bet kurioje baseino vietoje pasiekia arba viršija maždaug 65 km/h (40 mph). JMA yra tarptautiniu mastu pripažįstama centrinė agentūra šiam baseinui ir pateikia oficialias audrų pavadinimų ir stiprumo ataskaitas.
  • Filipinų atmosferos, geofizinių ir astronominių paslaugų administracija (PAGASA) suteikia pavadinimus atogrąžų ciklonams, kurie susiformavo arba persikėlė į jų atsakomybės sritį, nustatytą tarp 115° ir 135° rytinės ilgumos bei tarp 5° ir 25° šiaurės platumos. PAGASA priskiria pavadinimą net ir tuo atveju, jei ta pats ciklonas jau buvo pavadintas JMA — todėl vienas sistemos vardas tarptautiniuose pranešimuose ir kitas — vietiniuose Filipinų pranešimuose.
  • Jungtinių Valstijų Jungtinis taifūnų perspėjimo centras (JTWC) stebi regiono sistemas ir tropinėms depresijoms priskiria numerį su priesaga „W“ (pvz., 01W, 02W). JTWC naudoja 1 minutės vidutinį vėjo greitį, todėl jo vertinimai gali skirtis nuo JMA, kuri remiasi 10 minučių vidurkiais.

Skirtumai tarpingente klasifikacijose

Svarbu atkreipti dėmesį į kelis techninius skirtumus:

  • Vėjo greičio matavimo intervalas: JMA naudoja 10 minučių vidurkį, JTWC — 1 minutės vidurkį. Dėl to tas pats ciklonas gali būti įvardijamas skirtingo stiprumo kategorijomis skirtingų agentūrų ataskaitose.
  • Pavadinimų ir teritorijų sutapimas: PAGASA suteikia vietinius pavadinimus savo atsakomybės zonoje, todėl gyventojams pateikiama informacija vietine kalba ir pagal nacionalinius perspėjimus, net jei tarptautiniai pranešimai naudoja kitą vardą.
  • Numeracija ir archyvavimas: JTWC numeruoja ir archyvuoja sistemas su „W“ priesaga, kas padeda sekti kiekvieno sezono pradžią ir eiliškumą globaliu mastu.

Poveikis ir rizikos

Šiaurės vakarų Ramiojo vandenyno taifūnai kelia daug pavojų: stiprūs vėjai, smarkūs liūtys, potvyniai, bangavimas ir žemės nuošliaužos. Dėl didelio gyventojų tankumo ir infrastruktūros išsidėstymo pakrančių zonose, net vidutinio stiprumo taifūnai gali sukelti didelius nuostolius. Vietinės ir tarptautinės meteorologinės tarnybos koordinuoja perspėjimus, remdamiesi savo stebėjimais ir prognozėmis.

Išvados

2011 metų sezonas — kaip ir kiti šio baseino sezonai — buvo valdomas kelių agentūrų stebėjimo, klasifikavimo ir pavadinimų suteikimo sistemų. Dėl skirtingų metodikų ir atsakomybės teritorijų vienas ir tas pats tropinis ciklonas galėjo būti įvardytas skirtingai: tarptautiniu pavadinimu pagal JMA, vietiniu — pagal PAGASA, o JTWC sistemoms suteikdavo numerį su „W“ priesaga. Tokia sistema leidžia tiek tarptautinę harmonizaciją, tiek vietinį informacijos pritaikymą gyventojų saugumui užtikrinti.