George'as Fitzgeraldas Smootas III (gimė 1945 m. vasario 20 d.) – amerikiečių astrofizikos ir kosmologijos profesorius, plačiai žinomas už darbo su kosminės mikrobanginės fono spinduliuotės (CMB) tyrimais. Smootas tapo visuotinai žinomas dėl savo indėlio į kosmologinių stebėjimų sritį ir už viešinimą apie mokslą plačiajai auditorijai.

2006 m. jis pelnė Nobelio fizikos premiją kartu su Johnu C. Matheriu už darbą, atliktą dirbant su kosminiu fono tyrinėtojo palydovu (COBE). Šis projektas leido tiksliai nustatyti kosminės mikrobanginės fono spinduliuotės juodosios kūno (blackbody) spektrą ir aptikti jos smulkias anizotropijas – nedidelius temperatūros skirtumus, kurie yra didžiųjų struktūrų visatoje pradmenys. Originaliame tekste pažymėta, kad tai suteikė galimybę išmatuoti juodąsias skyles ir kosminę spinduliuotę daug tiksliau, nei buvo įmanoma anksčiau. Vis dėlto verta pabrėžti, kad COBE nebuvo skirtas tiesioginiams juodųjų skylių stebėjimams – jo pagrindinis indėlis buvo kosminės spinduliuotės spektrinis juodosios kūno patvirtinimas ir anizotropijų aptikimas, kurie suteikė svarbių įrodymų didžiojo sprogimo teorijai. Nobelio premijos komitetas pažymėjo: "COBE projektas taip pat gali būti laikomas kosmologijos, kaip tiksliojo mokslo, pradžia".

Profesorius Smootas dirba Kalifornijos universiteto Berklyje Fizikos departamente ir yra prisidėjęs prie kelių kosminių ir balioninių eksperimentų, skirtų CMB anizotropijoms tirti. Be Nobelio premijos, jis yra gavęs ir kitus apdovanojimus; 2003 m. jam buvo įteiktas Einšteino medalis už reikšmingus indėlius į kosmologiją.

Pasiekimų ir veiklos santrauka:

  • Veda mokslinius tyrimus kosmologijos ir kosminės spinduliuotės srityse, daug dėmesio skiriant CMB anizotropijoms.
  • Bendradarbiavo su COBE projektu, kurio rezultatai pakeitė supratimą apie Visatos kilmę ir struktūrų susidarymą.
  • Aktyvus mokslo populiarintojas – yra parašęs populiariosios mokslo literatūros knygų ir skaito viešas paskaitas plačiajai auditorijai.

Smooto darbai turėjo ilgalaikį poveikį šiuolaikinei kosmologijai: COBE duomenys tapo pagrindu vėlesniems CMB tyrimams (pvz., WMAP ir Planck misijoms), kurie dar tiksliau įvertino Visatos parametrus ir struktūrų formavimosi procesus. Jo indėlis prisidėjo prie supratimo apie Visatos amžių, sudėtį ir pradines tankio svyravimų savybes.