Bruksizmas — dantų griežimas: simptomai, priežastys ir gydymas

Sužinokite apie bruksizmą — miego ir budrumo formų simptomus, priežastis bei gydymą: kaip atpažinti dantų griežimą, mažinti skausmą ir apsaugoti dantis.

Bruksizmas – tai per dažnas dantų griežimas arba žandikaulių suspaudimas. Tai nėra įprastas dantų naudojimas, pavyzdžiui, valgymas ar kalbėjimas. Bruksizmas pasitaiko dažnai – apytikriai 8–31 % žmonių, tačiau tik dalis jų žino apie šią būklę, nes ypač miego metu vykstantis griežimas gali būti nepastebėtas. Bruksizmas gali sukelti dantų nusidėvėjimą, padidinti jų jautrumą, sukelti galvos ir žandikaulio skausmus bei pažeisti dantų restauracijas (vainikėlius, plombas). Kartais pažeidimai pastebimi tik pas odontologą.

Tipai ir kaip atskirti

Yra dvi pagrindinės bruksizmo rūšys:

• Miego bruksizmas – pasireiškia miegant, dažnai apie tai praneša miego partneris arba nustatoma per odontologinį patikrinimą.
• Budrusis (dieninis) bruksizmas – vyksta būnant pabudus, dažnai susijęs su streso ar susikaupimo metu sustiprėjančiu sąkandžio laikymu ar dantų griežimu.

Miego bruksizmo simptomai dažnai būna stipresni pabudus: žmonės gali jausti žandikaulio ar galvos skausmą ryte, žandikaulio nuovargį ar dantų jautrumą. Budrusis bruksizmas paprastai pastebimas dienos metu, o moterys gali juo sirgti dažniau nei vyrai; miego bruksizmas vyrams ir moterims pasitaiko panašiai dažnai.

Simptomai

Simptomai gali būti įvairūs ir skirtingo laipsnio:

• dantų griežimas arba girgždėjimas (gali girdėti miego partneris);
• dantų nusidėvėjimas, lygios ar sutrumpėjusios dantų viršūnės;
• padidėjęs dantų jautrumas (karštam/šaltam);
• galvos skausmai, ypač ryte;
• žandikaulio raumenų skausmas, nuovargis, spengimas ausyse;
• ribotas žandikaulio atsidarymas, paspaudimai ar blokavimo pojūtis tempiant žandikaulį;
• dantų restauracijų (plombų, vainikėlių) pažeidimai ar iškritimai.

Priežastys

Bruksizmo priežastys gali būti daugybės ir dažnai keli veiksniai veikia kartu. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:

• psichologinis stresas, nerimas, įtampa;
• kai kurie miego sutrikimai (pvz., miego apnėja);
• vaistai ir medžiagos – kai kurių antidepresantų vartojimas gali susijungti su bruksizmu, taip pat alkoholio ir kofeino vartojimas gali jį sustiprinti;
• neurologinės būklės (retai) – pvz., kai kurios judesių kontrolės ligos;
• antrojo sąkandžio problemos ir netaisyklingas dantų sąkandis gali prisidėti, bet dažniausiai nėra vienintelė priežastis;
• įpročiai, susiję su susikaupimu ar koncentracija (pvz., laikyti dantis sudėjus vieną ant kito, griežti skulptūriškai).

Komplikacijos

• ilgo laikotarpio dantų nusidėvėjimas ir struktūriniai pažeidimai;
• TMJ (laikomojo–žandikaulio sąnario) sutrikimai – skausmas, paspaudimai, ribotas judesys;
• lėtiniai galvos ir kaklo skausmai;
• miego sutrikimai ir miego partnerio naktinis diskomfortas.

Kaip nustatoma?

Diagnozę dažniausiai nustato odontologas pagal dantų nusidėvėjimą, žandikaulio raumenų padidėjimą ar uždegimą, taip pat apklausus pacientą apie simptomus ir miego partnerio pastebėjimus. Esant įtarimui dėl miego bruksizmo, gali būti rekomenduojama konsultacija su miego specialistu ir, retai, polisomnografija (miego tyrimas).

Gydymas

Taikomi keli gydymo būdai, tačiau nė vienas jų nėra stebuklingas vienu žingsniu – dažnai reikia kelių priemonių derinio:

• Dantų apsaugos (naktinės kapos, „bite guard“) – minkštesnės arba kietesnės kapos dėvimos naktį gali apsaugoti dantis nuo tolimesnio nusidėvėjimo ir sumažinti raumenų įtampą.
• Temperatūros ir fizinė terapija – šiltos kompresijos, masažas, žandikaulio raumenų tempimo pratimai arba kineziterapija gali sumažinti skausmą ir raumenų įtampą.
• Elgesio terapija ir streso valdymas – kognityvinė elgesio terapija, relaxacijos metodai, kvėpavimo pratimai ir streso mažinimo technikos padeda ypač budriam bruksizmui.
• Lėtinio skausmo ir raumenų įtampos gydymas – kai kuriais atvejais parenkami trumpalaikiai vaistai (pvz., skausmą mažinantys ar raumenis atpalaiduojantys vaistai) – jų veiksmingumas ir saugumas turi būti vertinami individualiai.
• Botulino toksino (Botox) injekcijos – taikomos sunkiems atvejams, kai kitos priemonės nepadeda; jos gali sumažinti raumenų jėgą ir griežimą, tačiau poveikis yra laikinas.
• Dantų atstatymas – pažeidimus (vainikėlius, plombas) reikia atkurti, o kai kuriais atvejais koreguoti sąkandį, jeigu tai prisideda prie simptomų.

Reikia pabrėžti, kad kai kurios medikamentinės priemonės gali būti naudingos trumpalaikiai, bet ilgalaikės naudos įrodymai riboti, o kai kurie vaistai gali netgi pabloginti bruksizmą – sprendimus priima gydytojas.

Prevencija ir savipagalba

• valdyti stresą (meditacija, fizinis aktyvumas, miego higiena);
• riboti alkoholio, kofeino ir tabako vartojimą, ypač prieš miegą;
• atsisakyti kramtymo gumos ir sveikintinų įpročių, kurie skatina nuolatinį sąkandį;
• naudoti naktinę kapą, jei ją paskyrė odontologas;
• reguliarūs odontologo vizitai – ankstyvai pastebimos problemos gydomos lengviau.

Kada kreiptis į specialistą?

Kreipkitės į odontologą arba gydytoją, jeigu:

• jaučiate nuolatinį žandikaulio, galvos ar veido skausmą;
• pastebite dantų nusidėvėjimą ar pažeidimus;
• žandikaulis stringa arba sunku atidaryti burną;
• miego partneris nurodo garsų dantų griežimą naktį;
• simptomai trikdo kasdienį gyvenimą ar miegą.

Bruksizmas dažnai valdomas tinkamu gydymo ir elgesio pokyčių deriniu. Ankstyvas problemos atpažinimas ir gydymas padeda sumažinti komplikacijas ir išsaugoti dantų sveikatą.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra bruksizmas?

K: Kaip dažnai pasitaiko bruksizmas?

K: Kokios yra neigiamos bruksizmo pasekmės?

K: Kas gali nežinoti, kad serga bruksizmu?

K: Kokie yra du bruksizmo tipai?

K: Kokios yra skirtingos budrumo ir miego bruksizmo priežastys?

K: Koks yra bruksizmo gydymo veiksmingumas?

Paieška pagal raidę