Vėžio skyrius
Vėžio palata - pusiau autobiografinis rusų rašytojo Aleksandro Solženicyno romanas. Pirmą kartą jis buvo išleistas 1967 m., o 1968 m. uždraustas Sovietų Sąjungoje.
Romane pasakojama apie nedidelę grupę vėžiu sergančių pacientų, gyvenančių Uzbekistane 1955 m. Tai buvo postalininė Sovietų Sąjunga. Romane nagrinėjama moralinė atsakomybė tų, kurie stovėjo šalia, kai jų bendrapiliečiai buvo suimami, siunčiami į darbo stovyklas, tremiami arba jiems buvo įvykdyta mirties bausmė.
Didysis Stalino valymas, kurio metu buvo neteisingai nužudyti milijonai žmonių, buvo politinių represijų kampanija Sovietų Sąjungoje. Ją 1936-1939 m. organizavo Josifas Stalinas. Jos metu buvo vykdomas didelio masto komunistų partijos ir vyriausybės pareigūnų bei Raudonosios armijos vadovybės valymas ir represijos prieš valstiečius. Buvo vykdomas plataus masto policijos sekimas, įtarinėjami "sabotažininkai", kalinami ir savavališkai vykdomos egzekucijos. Rusijos istoriografijoje intensyviausio valymo laikotarpis 1937-1938 m. vadinamas Ježovščina (rus. Ежовщина; pažodžiui - Ježovo režimas) pagal sovietų slaptosios policijos, NKVD, vadovo Nikolajaus Ježovo pavardę.
Vienas iš pacientų prieš aštuoniolika metų išdavė vyrą, kad gautų visą butą, kuriame jie kartu gyveno. Jis baiminasi, kad dabar laisvėje esantis vyras gali siekti keršto. Kiti supranta, kad dėl savo pasyvumo, nesugebėjimo pasipriešinti jie yra tokie pat kalti kaip ir visi kiti. "Tau neteko daug meluoti, ar supranti?" Šulubinas sako pagrindiniam veikėjui Olegui Kostoglotovui, patekusiam į lagerį. "Tau bent jau nereikėjo taip žemai nusileisti - turėtum tai įvertinti! Jūs, žmonės, buvote suimti, o mus varė į susirinkimus, kad jus "demaskuotume". Jie vykdė mirties bausmes tokiems žmonėms kaip jūs, bet mus privertė atsistoti ir pritarti nuosprendžiams... Ir ne tik plojo, jie privertė mus reikalauti sušaudymo, reikalauti!"
Romano pabaigoje Kostoglotovas, kuris, kaip ir Solženicynas, buvo priverstas emigruoti pagal 58-ąjį straipsnį, skirtą kontrrevoliucionieriams, supranta, kad jam ir Rusijai padaryta žala buvo per didelė. Dabar, kai Stalino nebėra, nebus jokio išgydymo, jokio normalaus gyvenimo. Išėjimo iš vėžio skyriaus dieną, romano pabaigoje, jis apsilanko zoologijos sode ir įžvelgia gyvūnuose pažįstamus žmones: "[T]eigdamas, kad Olegas stotų jų pusėn ir turėtų valdžią, jis vis tiek nenorėtų įsibrauti į narvus ir juos išlaisvinti... Netekę namų aplinkos, jie prarado racionalios laisvės idėją. Tai tik apsunkintų jų padėtį, staiga juos išlaisvinus".
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Apie ką rašoma romane "Vėžio palata"?
A: "Vėžio palata" yra pusiau autobiografinis rusų rašytojo Aleksandro Solženicyno romanas. Jame pasakojama apie nedidelę grupę vėžiu sergančių ligonių Uzbekistane 1955 m. ir nagrinėjama moralinė atsakomybė tų, kurie stovėjo šalia, kai jų bendrapiliečiai buvo suimami, siunčiami į darbo stovyklas, tremiami arba jiems buvo įvykdyta mirties bausmė per Stalino Didįjį valymą.
K.: Kada pirmą kartą buvo išleista knyga "Vėžio palata"?
A: Romanas pirmą kartą išleistas 1967 m.
K: Ką apėmė Stalino didysis valymas?
A: Per Stalino Didįjį valymą buvo vykdomas plataus masto komunistų partijos ir vyriausybės pareigūnų bei Raudonosios armijos vadovybės valymas, taip pat represijos prieš valstiečius. Buvo vykdomas plataus masto policijos sekimas, įtarinėjami "sabotažininkai", kalinami ir savavališkai vykdomos egzekucijos.
K: Ką romano pabaigoje suvokia Olegas Kostoglotovas?
A: Romano pabaigoje Olegas Kostoglotovas supranta, kad dabar, kai Stalinas pasitraukė, dėl visos žalos, padarytos jam ir Rusijai, nebus jokio išgijimo ar normalaus gyvenimo.
K: Kaip Šulubinas apibūdina tokius žmones kaip Olegas Kostoglotovas?
A: Šulubinas sako Olegui Kostoglotovui, kad jam nereikėjo daug meluoti, palyginti su kitais, kurie buvo suvaryti į susirinkimus, kad jį "demaskuotų", ir priversti reikalauti sušaudymo nuosprendžių tokiems žmonėms kaip jis.
Klausimas: Ką mato Olegas, kai baigiantis viešnagei vėžio skyriuje apsilanko zoologijos sode?
A: Kai baigiantis viešnagei vėžio skyriuje Olegas apsilanko zoologijos sode, jis pamato gyvūnus, kurie jam primena anksčiau pažįstamus žmones; jis supranta, kad jie prarado racionalią laisvės idėją, jei staiga buvo išlaisvinti iš narvų.
