Chondroforai (Porpitidae) – apibrėžimas ir pavyzdžiai: Porpita, Velella

Chondroforai (Porpitidae): sužinokite apie plaukiojančias hidroidų kolonijas, jų apibrėžimą, ekologiją ir garsiausius atstovus – Porpita ir Velella.

Chondroforai arba porpitidai yra nedidelė ir neįprasta hidrozoanų grupė. Jie priklauso Porpitidae šeimai. Šie gyvūnai nėra vieniši organizmai, bet kolonijos — daugelio specializuotų polipų (zooidų) susitelkimas, veikiantis kaip vienas „plūduriuojantis organizmas“.

Visos jos gyvena atviro vandenyno paviršiuje ir yra mėsėdžių, laisvai plūduriuojančių hidroidų kolonijos. Jų gyvenimo būdas planktone panašus į pelaginių medūzų gyvenimo būdą. Dauguma porpitidų randami paviršiuje, kur jie medžioja planktoną ir smulkų bestuburį zooplanktoną.

Chondroforai atrodo kaip vienas organizmas, tačiau tai yra polipų kooperatyvai. Kiekvienas kolonijos narys yra specializuotas — vieni rūpinasi maistu, kiti gintimi, dar kiti dauginimusi.

Geriausiai pažįstami Porpitidae šeimos atstovai yra mėlynoji kregždė (Porpita porpita) ir prie vėjo besisukiojanti jūreivė (Velella velella). Abi rūšys yra gerai žinomos dėl savo plūduriuojančių „plūdūrų“ ir dažnų krantinių išmetimų po stiprių vėjų.

Morfologija ir atpažinimas

Porpitidai išsiskiria specialia plūduriuojančia struktūra, kuri palaiko koloniją ant vandens paviršiaus. Pagrindiniai bruožai:

• Plūduras (float) — Porpita turi plokščią, skersmenį primenantį plūdūrą, dažnai su ryškia mėlyna spalva centre; Velella turi plokščią, plūduriuojantį „čiuptuvą“ su vertikalia burės formos plėvele (vėliavėle), leidžiančia plaukti vėjo kryptimi.
• Specializuoti zooidai — kolonijoje yra maitinimo (gastrozooidai), gynybos (dactylozooidai) ir dauginimosi (gonozooidai) vienetai.
• Čiuptuvai ir nematocistai — smulkūs čiuptuvai su geltonais arba skaidriais smailiais, turintys nematocistus – geliančius ląstelių įrankius, padedančius sugauti grobį.

Gyvenimo būdas ir mityba

Porpitidai plūduriuoja vandenyno paviršiuje ir maitinasi smulkiu zooplanktonu, tokiais kaip vėžiagyviai, žuvų lervos ir kiti smulkūs bestuburiai. Maistas yra pagautas čiuptuvais ir perduodamas virškinimo zooidams. Dėl plūduriavimo būdo jie priklauso nuo vėjo ir srovių — jų pasiskirstymas ir krantiniai išmetimai dažnai susiję su meteorologinėmis sąlygomis.

Reprodukcija ir gyvenimo ciklas

Kaip ir dauguma hidrozoanų, porpitidų gyvenimo cikle būdinga polipinė kolonija, kuri gali gaminti mažas medūzoidines struktūras arba lytines ląsteles. Gonozooidai išskiria gametas arba mažas lervas, kurios vėliau vystosi į naujas kolonijas. Daug informacijos apie smulkias porpitidų reprodukcijos detales vis dar renkama — jų pelaginis gyvenimas apsunkina stebėjimus.

Platinimas ir masiniai išmetimai

Porpitidai sutinkami pasaulio vandenynuose, ypač šiltuose ir subtropiniuose regionuose, bet juos galima rasti ir šiuolaikiniuose pakrantės juostos regionuose. Dažnai po stipresnių antžeminių vėjų ar srovių susidaro masiniai išmetimai į krantą — ypatingai Velella velella atveju. Plaukiojančios „vėliavėlės“ sėkmingai plaukia vėjo pagalba, todėl jų atradimas paplūdimiuose yra sezoninis ir priklauso nuo vėjo krypties.

Eologinė reikšmė ir plėšrūs ryšiai

Porpitidai yra svarbūs paviršinio vandenyno ekosistemos dalyviai: jie reguliuoja zooplanktono populiacijas ir patys yra maistu keletui plėšrūnų. Jų plūdurai suteikia mikrological aplinką kitiems smulkesniems organizmams ar parazitinėms rūšims. Kai kuriuos porpitidų atstovus ėda specializuotos žuvys, jūros vėžiai ir kai kurios ruonių ar jūrų vėžlių rūšys.

Poveikis žmonėms ir saugumas

Porpitidų įgėlimai žmonėms paprastai yra švelnesni nei, pavyzdžiui, Physalia physalis (Portugalijos laivo vėliava). Daugeliu atvejų jie sukelia lengvą odos sudirginimą, paraudimą ar dilgčiojimą. Jei žmonės susiduria su primityviais įgėlimais, rekomenduojama:

• Nuplauti paveiktą vietą jūros vandeniu (ne gėlu vandeniu).
• Nenusitepti ir nerubti žaizdos, nes tai gali paskatinti nematocistų išsiliejimą.
• Pašalinti prilipusias čiuptuvų liekanas naudojant pirštines ar lazdą.
• Jei skausmas stiprus arba pasireiškia alerginė reakcija — kreiptis į medikus.

Skirtumai tarp Porpita ir Velella

• Porpita porpita — paprastai turi apvalų, plokščią diską kaip plūduriuojančią platformą; dažnai pastebima ryškiai mėlyna centrinė sritis.
• Velella velella — turi mažą vertikalią „vėliavėlę“ (burę), kuri kyšo virš vandens plūduro ir leidžia jiems „plaukti“ pagal vėjo kryptį; dėl to Velella dažnai būna masinių išmetimų prie krantų.

Apibendrinant, Chondroforai (Porpitidae) yra įdomi pelaginė kolonijų grupė, gerai pritaikyta paviršiaus gyvenimui ir turinti svarbų vaidmenį vandenyno planktone. Nors dažnai pasirodo masiškai krantose, jie paprastai nėra pavojingi žmonėms, tačiau derėtų būti atsargiems ir elgtis pagal paprastas pirmosios pagalbos taisykles po kontakto su jų čiuptuvais.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra chondroforai?

K: Kur gyvena chondroforai?

K: Kokia yra chondroforų mityba?

K: Ar chondroforai yra pavieniai organizmai?

Klausimas: Kuris yra labiausiai pažįstamas Porpitidae šeimos narys?

K: Koks yra chondroforų gyvenimo būdas planktone?

K: Ar chondroforai priklauso nuo kokios nors konkrečios buveinės?

Paieška pagal raidę