Alice Stokes Paul (1885 m. sausio 11 d. – 1977 m. liepos 9 d.) buvo žymi amerikiečių sufražistė, feministė ir aktyvistė, kuri tapo viena svarbiausių XX a. moterų teisių lyderių JAV. Kartu su Lucy Burns ir kitomis aktyvistėmis ji organizavo radikalesnę kovos už moterų rinkimų teisę taktika nei tuo metu vyraujanti Nacionalinė Amerikos moterų sufražisčių asociacija (NAWSA). Dėl jų pastangų 1920 m. buvo priimta JAV Konstitucijosdevynioliktoji pataisa.

Ankstyvoji veikla ir taktikos

Paul su Lucy Burns susipažino Londone, kur abi prisijungė prie britų sufražisčių veiklos ir buvo areštuotos protestų metu. Grįžusi į JAV, Alice Paul laikėsi nuomonės, kad sėkmei reikia nuolatinio spaudimo Kongresui ir prezidentui — todėl ją ir jos rėmėjas aktyviausiai atstovavo viešiems protestams ir žygdarbiams, pavyzdžiui, nuolatiniam piketavimui prie Baltųjų rūmų (angl. “Silent Sentinels”) 1917–1919 m.

Dėl šių protestų Paul ir kitos aktyvistės buvo areštuotos, kalintos ir patyrė grubų elgesį: kalinimo sąlygos buvo sunkios, o kai kurios moterys, įskaitant Paul, pradėjo bado akcijas ir buvo prievarta maitintos. Šios patirtys išryškino visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį moterų teisių judėjimui ir prisidėjo prie politinio spaudimo įstatymų leidėjams.

Nacionalinė moterų partija ir tolesnis darbas

Alice Paul buvo viena iš Nacionalinės moterų partijos (National Woman's Party) įkūrėjų ir ilgametė jos lyderė. Organizacija siekė ne tik rinkimų teisės, bet ir platesnių lygiateisiškumo nuostatų – politinių, ekonominių ir teisinių. Po to, kai buvo pasiekta rinkimų teisė, Paul neatšaukė ambicijų: ji sutelkė dėmesį į platesnį teisinių lygybių užtikrinimą.

Lygių teisių pataisa (ERA)

1923 m. Alice Paul pirmoji pateikė Konstitucijos lygių teisių pataisą (Equal Rights Amendment), kuria buvo siekiama įtvirtinti lygias teises be diskriminacijos dėl lyties. Ji visais įmanomais būdais lobavo už šios pataisos priėmimą dešimtmečiais. Daugiau nei pusę amžiaus ERA buvo svarbi teisinė ir politinė tema: Senatas ir Atstovų rūmai 1972 m. patvirtino pataisą ir pateikė ją ratifikuoti valstijų įstatymų leidėjams.

Norint, kad pataisa taptų Konstitucijos dalimi, privalėjo ją ratifikuoti 38 valstijos. Iki nustatyto pradinių terminų pabaigos (ir po vėlesnių pratęsimų) reikalingas skaičius nebuvo pasiektas — 1977 m. buvo ratifikavusios tik 35 valstijos. Pastaraisiais dešimtmečiais dalis valstijų priėmė panašias lygiateisiškumo nuostatas savo valstijų konstitucijose, o ERA klausimas ir toliau išlieka politiniu ir teisminiu ginču: 2017–2020 m. kelios valstijos dar kartą patvirtino ERA ratifikaciją, tačiau yra teisinis ginčas dėl terminų ir galimų ankstesnių atsaukimų.

Pvz. elgesio su aktyvistėmis ir palikimas

Alice Paul patyrė fizinį ir psichologinį spaudimą dėl savo veiklos: ją areštavo, kankino sąlygomis kalėjimuose ir prievartavo maitinti, kai ji vėlavo bado akcijas — tai sulaukė plačios kritikos ir paskatino visuomenės simpatijas sufražistėms. Tačiau Paul liko nenusileidžianti ir iki gyvenimo pabaigos aktyviai gynė lyčių lygybę.

Ji mirė 1977 m., palikdama reikšmingą pėdsaką JAV moterų teisių istorijoje. Jos metodai — vieši protestai, tiesioginė akcija ir nuolatinis lobavimas — pakeitė politinį aktyvumą ir įkvėpė vėlesnes feministines bangas. Alice Paul prisimenama kaip viena pagrindinių asmenybių, kurios indėlis padėjo užtikrinti moterims rinkimų teisę ir pradėjo ilgametę kovą už teisinį lygybės garantavimą.