Alto Adidžės departamentas (it. Dipartimento dell'Alto Adige, pranc. Département du Haut-Adige) buvo Napoleono Italijos karalystės departamentas. Pavadintas pagal per jį tekančios Adidžės upės (Etsch) vardą. Departamento sostinė buvo Trento.

Departamento teritorija nesutapo su dabartinės Italijos Alto Adidžės provincijos teritorija. Dalis teritorijos yra ta pati, pavyzdžiui, Bolzano miestas, tačiau didžioji dalis likusios teritorijos dabar yra Trento provincijos dalis. Šios dvi provincijos sudaro regioną Trentino-Alto Adidžė / Pietų Tirolį.

Istorinė raida ir administracija

Departamentas egzistavo Napoleono epochos metu, kai Italijos teritorijos buvo reorganizuotos pagal Prancūzijos ir Napoleono įtaką. Jis susiformavo iš teritorijų, kurios iki tol priklausė Austrijai ir Vietos valdžios vienetams. Administracinę valdžią paprastai vykdė prefektas (ital. prefetto), paskirtas Karalystės centrinių institucijų, o vietinė teisė ir administracija buvo pertvarkyta pagal Napoleono modelį — centralizuota administracija, vieningas mokesčių ir teisės tvarkymas.

Geografija ir demografinė sudėtis

Alto Adidžės departamentas apėmė Adidžės slėnį ir aplinkines kalnų vietoves — teritorija dengė tiek dabartinį Bolzano sritį, tiek dalis dabartinės Trento provincijos. Regionas buvo mišrus kalbiškai ir kultūriškai: kalbėjo tiek vokiečių (ypač aukštesniuose Tirolio slėniuose), tiek italų kalbomis (daugiausia Trentino srityje). Dauguma gyventojų buvo katalikai, o daugelyje vietovių išliko stipri vietinių parapijų ir bendruomenių reikšmė.

Reformos ir poveikis

Nepaisant trumpo gyvavimo laikotarpio, Napoleono administracija įvedė keletą reikšmingų pokyčių, kurie turėjo ilgalaikį poveikį:

  • teisės ir administracijos modernizavimas pagal prancūzišką modelį (vieningesnė biurokratija, teisinės procedūros);
  • mokesčių ir žemės nuosavybės tvarkymo pertvarkymai, kai kur pradėti kadastrai ir registracijos darbai;
  • karinė prievolė ir mobilizacija, kuri kai kur sukėlė vietinį nepasitenkinimą;
  • ekonominės ir komunikacijų iniciatyvos — kelių, pašto bei administracinių centrų stiprinimas.
Šios nuostatos prisidėjo prie sanitarinių, teisinių ir viešojo administravimo pokyčių, nors kai kurie pakeitimai buvo pradėti ir tik vėliau toliau plėtojami kitų valdymų.

Paskutinė likimas ir paveldas

Po Napoleono nuopuolio ir Vienos kongreso (1814–1815 m.) dauguma šių teritorijų buvo grąžintos Austrijai ir integruotos į Tirolio kronvalstybę. Ilgainiui, po Pirmojo pasaulinio karo, dauguma Trentino–Alto Adidžės regiono teritorijų 1919 m. atiteko Italijai, formuojant dabartinę Trentino‑Alto Adidžė / Pietų Tirolio regione esančią administracinę struktūrą. Tačiau Napoleono laikų departamentas kaip administracinis vienetas išliko tik istoriniame kontekste.

Reikšmė šiandien

Nors Alto Adidžės departamentas neegzistuoja šiandien, jo palikimas matomas administracinėse reformose ir kai kuriose teritorijų ribose. Dabartinis regionas sudarytas iš dviejų autonominių provincijų — Trento ir Alto Adidžė / Südtirol — kurių ribos ir autonomijos laipsnis susiformavo per XIX–XX a. istorinius procesus. Vietos daugiakalbystė, kultūrinės įvairovės išsaugojimas ir įvairūs teisiniai bei žemės tvarkymo paveldai dalinai siejami su Napoleono laikais pradėtomis reformomis.