Didonė (Elisa) — Kartaginos įkūrėja ir mitinė karalienė
Didonė (Elisa) — Kartaginos legendinė įkūrėja ir mitinė karalienė: sužinok jos istoriją, mitus, ryšį su Vergilijaus "Eneida" ir senovės garbinimu.
Senovės graikų ir romėnų rašytojai teigė, kad Didonė buvo Kartaginos įkūrėja ir pirmoji karalienė. Kartagina stovėjo vietoje, kuri šiandien yra Tunise (Tunisas), ir tradiciškai siejama su IX a. pr. m. e. (maždaug prieš 3000 metų). Kai kurios detalės apie jos gyvenimą gali turėti istorinių šaknų, kitos — yra mitai ir literatūrinės interpretacijos. Ji plačiausiai žinoma iš romėnų poeto Vergilijaus "Eneidos" pasakojimo, o įvairiuose šaltiniuose jos vardas pasirodo kaip Alisa arba Elisa. Senovės Kartaginoje ji taip pat buvo garbinama kaip deivė arba kulto figūra.
Legendos apie kilmę ir Kartaginos įkūrimą
Pagrindinė legenda, kurią vėliau perteikė graikų ir romėnų autoriai, teigia, kad Didonė (Elisa, Alisa) buvo fenikiečių kilmės princesė, pabėgusi iš savo gimtosios šalies (pagal kai kurias versijas — iš Tiro). Ji turėjo vyrą arba meilužį vardu Sychaeus (šaltiniuose minima kaip vergilijinė tradicija), kurį nužudė jos brolis Pygmalion (arba kitas giminaitis), siekdamas užvaldyti jo turtą. Po šių įvykių Didonė išplaukė ir įkūrė naują miestą Šiaurės Afrikoje. Pagal vieną žinomą pasakojimą, naudodama gudrybę — nubausdama odą kaip ribą (kitaip tariant, per sunkaus odos juostelę) — ji įsigijo nedidelį sklypą kalvos viršuje, ant kurio iškilo Kartagina (lot. Carthago; punų Qart-ḥadašt — „Naujas miestas“).
Didonė Eneidoje ir jos santykis su Eneju
Vergilijus "Eneidoje" pateikia vieną iš garsiausių Didonės versijų: čia ji pasirodo kaip tragiška figūra, kuri įsimyli pabėgusį Trojos didvyrį Eneją. Kai Enejas palieka ją vykdyti savo likimo — įkurti Romos protėvius — Didonė nepakelia palikimo ir nusižudo. Ši literatūrinė versija sustiprino Didonės vaizdą kaip aistringos, bet ir politinės tragedijos simbolio: jos meilė ir asmeninė drama tampa didesnio istorinio likimo fonu.
Kultas ir dievystės elementai
Senovės Kartaginoje Didonė dažnai susilieja su vietinėmis dievybėmis arba herojų kultais. Kai kurie šaltiniai sieja ją su dievybe Tanit arba Kitomis vietinėmis moteriškomis figūromis; tokiu būdu ji buvo garbinama kaip miesto įkūrėja ir globėja. Archeologiniai radiniai Kartaginoje atskleidžia sudėtingą religinį gyvenimą, tačiau tiesioginių materialinių įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių Didonės kultą kaip istorinės asmenybės kultą, yra mažiau ir dažnai interpretacijos remiasi rašytiniais šaltiniais.
Istorinis vertinimas ir archeologija
Istorikai mano, kad Didonės figura gali būti sumodeliuota iš kelių realių ir mitinių moterų bei įvykių, susijusių su fenikiečių kolonizacija Viduržemio jūros vakaruose. Archeologiniai tyrimai rodo fenikiečių apsigyvenimą Tuniso regione jau nuo IX–VIII a. pr. m. e., tad datavimas į IX a. pr. m. e. yra įmanomas, nors tiesioginių įrodymų apie vieną konkrečią asmenybę trūksta. Dėl to Didonė dažnai laikoma pusiau istorinė, pusiau legendinė figūra — simboliu fenikiečių įtakos ir Kartaginos ištakų.
Paveldas ir įtaka vėlesnei kultūrai
Didonės istorija turėjo didelę įtaką vėlesnei literatūrai, muzikai, tapybai ir teatro kūriniams. Vergilijaus vaizdinys sustiprino jos tragišką legendą, kuri tapo populiari Viduramžių ir moderniosios Europos kultūroje. Opera, poezija ir dailė dažnai griebiasi Didonės temos kaip meilės, išdavystės ir politinės atsakomybės simbolio.
- Pagrindinės Didonės savybės: įkūrėja, karalienė, tragiška meilės auka.
- Vardai: Didonė, Alisa, Elisa (skirtingi šaltiniai ir kalbiniai variantai).
- Šaltiniai: graikų ir romėnų raštai (ypač Vergilijaus "Eneida"), vietiniai punų mitai ir vėlesnės istorinės interpretacijos.
- Istoriškumas: ginčytinas — tam tikri aspektai sutampa su archeologiniais duomenimis apie fenikiečių kolonizaciją, bet nėra galutinio įrodymo apie vieną asmenį.
Apibendrinant, Didonė (Elisa) yra svarbi tiek kaip mitinė įkūrėja ir karalienė, tiek kaip kultūrinis simbolis, kuriam literatūra ir menas suteikė tragiško bei daugiaprasmiško mito atspalvių.
Vokiečių dailininko Heinricho Friedricho Fügerio "Didonės mirtis
Ankstyvosios istorijos apie jos gyvenimą
Seniausią pasakojimą apie Didonę parašė Timajas. Jis buvo senovės graikų istorikas, gyvenęs III a. pr. m. e. Šimtu metų vėliau apie ją rašė romėnų istorikas Pompėjus Trogas. Jo pasakojimas apie ją yra dingęs, tačiau vėlesnis romėnų istorikas Justinas parašė Troguso pasakojimo santrauką. Timėjo ir Trogėjo pasakojimuose Didonė buvo Tyro (miesto, esančio šalyje, kuri dabar vadinama Libanu) karaliaus duktė. Ji buvo ištekėjusi už Ačerbo, kuris buvo Herkulio šventikas. Kai Didonės brolis Pigmalionas nužudė Akerbą, Didonė pabėgo. Ji pasiėmė su savimi dalį savo žmonių. Iš pradžių jie išvyko į Kiprą, o paskui - į šiaurinę Afrikos pakrantę, dabar vadinamą Tunisu.
Atvykusi į Afriką, Didonė paklausė berberų valdovo, vardu Iarbas, ar galėtų nusipirkti žemės, kad jos žmonės galėtų įkurti miestą. Jis pasakė, kad ji gali nusipirkti tiek žemės, kiek gali uždengti negyvo jaučio oda. Ji liepė savo žmonėms odą supjaustyti labai plonomis juostelėmis. Jie išklojo visas juosteles, kad pažymėtų ribas. Taip jie gavo labai didelį žemės sklypą. Didonė ir jos žmonės toje žemėje pastatė miestą. Miestas buvo pavadintas Kartagina, o Didonė tapo pirmąja jo karaliene. Kartagina išaugo ir tapo labai turtingu miestu. Daug berberų taip pat persikėlė ten gyventi.
Pamatęs, koks turtingas miestas yra Kartagina, Iarbas norėjo vesti Didonę. Jis jai pasakė, kad jei ji už jo neateis, jis pradės karą su Kartagina. Didonė nenorėjo ištekėti už Iarbo. Ji vis dar mylėjo savo vyrą Akerbą (Sichėją). Prieš vestuves su Iarbusu ji sukūrė didelę ugnį. Ji pasakė jam, kad ugnis yra ceremonija, skirta pagerbti Ačerbą. Ji sakė, kad kai ceremonija baigsis, Iarbas bus jos naujasis vyras. Vietoj to ji užlipo ant laužo, kuriame degė ugnis. Tada ji nusižudė kardu. Po jos mirties Kartaginos gyventojai garbino ją kaip deivę. Kartagina 600 metų išliko labai turtingas ir galingas miestas. Jį 146 m. pr. m. e. sugriovė Roma.
Didonė perka žemę Kartaginai
Enėjas ir Didonė Pierre-Narcisse Guérin paveiksle
Enėjas ir Didonė
Šiandien Didonė labiausiai žinoma dėl istorijos, kuri apie ją pasakojama Vergilijaus "Eneidos" 3 ir 4 knygose. Vergilijaus pasakojimas apie ankstyvąjį Didonės gyvenimą labai panašus į Timėjo ir Trogėjo pasakojimus. Tačiau jo pasakojimas apie tai, kaip ji mirė, labai skiriasi. Vergilijaus pasakojime Enėjas, senovės Trojos miesto princas, pralaimėjęs karą su graikais (Trojos karą), išvyksta į Kartaginą. Enėjas ir Didonė įsimyli vienas kitą. Enėjas nusprendžia pasilikti Kartaginoje su Didone. Tačiau dievas Jupiteris pasiunčia Merkurijų pasakyti Enėjui, kad jis turi palikti Kartaginą ir vykti į Italiją. Enėjas nenori važiuoti, bet žino, kad privalo padaryti tai, ko prašo Jupiteris. Jis ir jo vyrai išplaukia iš Kartaginos. Didonė labai liūdi ir labai pyksta. Ji sukuria didelę ugnį, kad sudegintų visus Enėjui priklausiusius daiktus. Tada ji užlipa į ugnies viršūnę ir nusižudo kardu, kurį davė Enėjui, kai šis pirmą kartą atvyko į Kartaginą.
Dauguma žmonių teigia, kad Vergilijus pirmasis sukūrė istoriją apie Enėją ir Didonę. Kiti mano, kad šią idėją jis pasisavino iš ilgos Gnėjaus Naevijaus poemos "Bellum Poenicum" ("Pūnų karai"). Didžioji dalis G. Naevijaus poemos yra prarasta, todėl sunku tiksliai pasakyti.
Nuo Vergilijaus laikų apie jo istoriją apie Enėją ir Didonę parašyta daugybė pjesių ir operų. 1583 m. Christopheris Marlowe'as apie juos parašė pjesę. Ji vadinosi "Kartaginos karalienė Didonė". Henris Purcelis 1688 m. apie juos sukūrė operą "Didonė ir Enėjas".
Italų poetas Pietro Metastasio taip pat panaudojo Vergilijaus istoriją libretui (operos siužetui ir žodžiams). Ji vadinosi "Didone abbandonata". Pirmąją operą, kurioje panaudotas Metastasio libretas, 1724 m. sukūrė Domenikas Sarro (Domenico Sarro). Per ateinančius 100 metų šį libretą panaudojo daugiau kaip 40 kitų kompozitorių operų.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Dido?
A: Didonė buvo Kartaginos, miesto dabartiniame Tunise, įkūrėja ir pirmoji karalienė.
K: Kada gyveno Didonė?
A: Didonė gyveno IX a. pr. m. e., maždaug prieš 3000 metų.
Klausimas: Ar visos Didonės gyvenimo dalys yra tiesa?
Atsakymas: Ne, kai kurios Didonės gyvenimo dalys yra mitai, o kitos gali būti tikros.
K: Kaip geriausiai žinoma Didonė?
A: Didonė geriausiai žinoma iš pasakojimo apie ją romėnų poeto Vergilijaus "Eneidoje".
K: Kokiais kitais vardais buvo vadinama Didonė?
A: Kai kuriuose raštuose apie ją ji vadinama Alisa arba Elisa.
K: Ar Didonė buvo garbinama kaip deivė?
A: Taip, senovės Kartaginoje Didonė buvo garbinama kaip deivė.
K: Kur yra Kartagina?
A: Kartagina buvo įsikūrusi šalyje, kuri dabar vadinama Tunisu.
Ieškoti