Didonė ir Enėjas
Didonė ir Enėjas (/ˈdaɪdoʊ/ "Dy-doh and eh-Nee-us") - trijų veiksmų anglų opera. Siužetą ir žodžius parašė Nahumas Tate'as. Muziką parašė Henris Purcelis. Opera tikriausiai buvo parašyta apie 1684-1685 m. Didonė yra vienintelė tikra Purcello opera. Galbūt ji buvo sukurta pagal Johno Blow "Venerą ir Adonį". Blow kūrinys buvo parašytas ir pastatytas maždaug tuo pačiu metu. Pavyzdžiu galėjo būti ir Marc-Antoine'o Charpentier mažosios prancūzų operos. Prancūzų muzika buvo vertinama Anglijos dvare.
Opera buvo skirta rodyti dvare. Tačiau dėl Karolio II mirties ji galėjo būti atidėta. Pirmasis spektaklis įvyko 1689 m. Čelsio mergaičių mokykloje, kuriai vadovavo Josias Priest (dvaro šokių mokytojas). Didonėje sumaniai derinama tragedija ir komedija. Įsimylėjėlių scenos yra įtemptos ir kupinos emocijų. Raganų scenos kupinos komiškų klyksmų ir išdaigų.
Operos siužetas paimtas iš Vergilijaus "Eneidos". Joje pasakojama apie tragišką Trojos karaliaus Enėjo meilę Kartaginos karalienei Didonei. Operos rankraštis buvo prarastas arba sunaikintas. Tyrimai ir atlikimas remiasi pirmosiomis spausdintomis kopijomis. Manoma, kad šiose ankstyvosiose kopijose trūksta dalies muzikos. Tą muziką naujai sukūrė šiuolaikiniai kompozitoriai Purcello stiliumi. Kartais į partitūrą įterpiama apie 1685 m. Purcello sukurta muzika, kad būtų kompensuotas originalios muzikos trūkumas. Didonė ir Enėjas yra geriausiai žinomas Purcello kūrinys.
Pagrindinė informacija
Filmo "Didonė ir Enėjas" žodžius ir istoriją (libretą) parašė Nahumas Tate'as. Muziką parašė Henry Purcellas. Operos sukūrimo data paprastai nurodoma 1689 m. Šia data buvo suabejota. Kūrinys artimesnis 1684-1685 m. Purcello sukurtai muzikai. Tikroji kompozicijos data tikriausiai patenka ne į 1689 m., o į XVI a. aštuntojo dešimtmečio vidurį. Dešimtmečio viduryje Josiaso Priesto Čelsio internatinėje mokykloje jaunoms damoms buvo atlikta Džono Blou "Venera ir Adonis". Ši nedidelė opera galbūt buvo Purcello kūrinio modelis.
Opera tikriausiai buvo skirta vaidinti dvare. Gali būti, kad 1685 m. vasario mėn. mirus Karoliui II, spektaklis buvo atidėtas. Nėra įrodymų, kad tuo metu opera buvo atlikta dvare. Pirmą kartą opera buvo parodyta 1689 m. Priest'o Čelsio mergaičių mokykloje, o ne dvare. Tematika, mitologinis siužetas, gausūs šokiai, pastoralinė aplinka, formalus glaustumas - visa tai rodo, kad opera buvo skirta kilmingai publikai, o ne paprastiems žmonėms. Labiau tikėtina, kad šios trumpos operos formos patiko anglams. Jie pirmenybę teikė dainoms ir žodiniams dialogams.
Didonė galėjo būti sukurta pagal Marko-Antuano Šarpanjė (Marc-Antoine Charpentier) mažąsias prancūzų operas. Taip pat ji galėjo būti sukurta pagal Johno Blow "Venerą ir Adonį". Venera buvo sukurta ir pastatyta maždaug tuo pačiu metu kaip ir Didonė. Didonėje veiksmas vyksta arioziniais pasažais. Įvairioms scenoms įrėminti naudojami chorai ir šokiai. Įsimylėjėlių scenų emocijų intensyvumas kontrastuoja su raganų scenų groteskiškumu. Komedija ir tragedija Didonėje kruopščiai suderintos. Ši pusiausvyra atskleidžia Purcello dramatizmo jausmą.
Po 1705 m. opera išnyko iš scenos. Kartais buvo rengiami koncertiniai pasirodymai. 1895 m., minint dvi šimtąsias Purcello mirties metines, Karališkojo muzikos koledžo studentai atliko pirmąją šiuolaikinę operos versiją.
Vaidmenys
| Vaidmuo | Vokalo diapazonas | |
| Didonė (taip pat žinoma kaip Elisa), Kartaginos karalienė | sopranas arba aukštas mecosopranas | |
| Belinda, Didonės sesuo ir tarnaitė | lengvasis sopranas | |
| Antroji moteris, kita tarnaitė | sopranas arba mecosopranas | |
| Enėjas, Trojos princas | tenoras arba aukštas baritonas | |
| Burtininkė / burtininkė | mecosopranas, kontraltas, kontratenoras arba bosas | |
| Pirmoji ragana/užkalbėtoja | mecosopranas | |
| Antroji ragana / užkalbėtoja | mecosopranas | |
| Dvasia Merkurijaus pavidalu | sopranas arba kontratenoras | |
| Pirmasis jūreivis | tenoras | |
| Choras, SATB: visi nariai vienu ar kitu metu atstovauja dvariškiams, raganoms, kupidonams ir jūreiviams. | ||
Istorija
Operos siužetas paimtas iš romėnų poeto Vergilijaus "Eneidos". Vergilijus bandė sukurti romėnams nacionalinį epą, kaip Homeras graikams sukūrė "Iliadą" ir "Odisėją". Enėjas yra Trojos Veneros ir Anchiso sūnus. Jis pabėga iš savo namų po to, kai juos apiplėšia graikai. Jo laukia septynerių metų kelionė į Italiją. Likimas lėmė, kad jis įkurs naują tautą. Enėjas atvyksta į Kartaginą. Karalienė Didonė gedi savo mirusio vyro, kuriam prisiekė amžiną ištikimybę. Ji įsimylėjo Enėją, o jis ją.
1 veiksmas. Belinda bando pralinksminti Didonę. Belinda daro prielaidą, kad Didonei rūpi Enėjas, "Trojos svečias". Taip ir yra. Akivaizdu, kad Didonė yra jį įsimylėjusi. Enėjas yra įsimylėjęs ją. Choras ragina juos džiaugtis savo meile. "Triumfo šokis" užbaigia veiksmą.
2 veiksmas. 1 scena: burtininkės oloje raganos nusprendžia sugriauti Didonės laimę ir liepia Enėjui išplaukti į Italiją. Jos iššaukia audrą. Griaustiniui ir žaibams griaudžiant raganos atlieka "Furijų aido šokį". 2 scena: Enėjas, Didonė ir dvariškiai ieško prieglobsčio giraitėje. Audra stiprėja. Damos skuba tolyn. Raganų iškviesta dvasia pataria Enėjui palikti Kartaginą. Enėjas tiki, kad patarimas yra Jovėjos įsakymas. Jis nusprendžia plaukti. Jis svarsto, kaip jam pavyks nuraminti Didonę.
3 veiksmas. Jūreiviai šoka. Vienas jūreivis dainuoja geidulingą melodiją. Burtininkė ir raganos džiaugiasi matydamos, kad Enėjas ruošiasi išplaukti. Jos prisiekia padaryti jam dar daugiau žalos, kai jis kartą išplauks į jūrą. Raganos šoka. Įeina Didonė ir jos palyda. Po akimirkos įeina Enėjas. Didonė liepia Enėjui išvykti. Enėjas atsisako. Didonė vėl ragina jį išeiti. Jis pagaliau išeina. Didonė nusižudo.
Didonės savižudybė
Muzikiniai numeriai
Rankraščio originalo nėra. Tyrimai priklauso nuo pirmųjų spausdintų kopijų. Manoma, kad kai kurių dalių trūksta. Kartais į partitūrą įtraukiama 1680-ųjų viduryje Purcello sukurta muzika, kad būtų subalansuoti praradimai. Kartais trūkstama muzika sukuriama visiškai naujai Purcello stiliumi.
Apie tragišką operos baigtį beveik iš karto užsimenama Karalienės arijos akompanimente, skambančiame pirmajame veiksme. Žodžių "Aš vargstu, kol mano sielvartas pažįstamas" žemo boso moduliacija iš c-moll į g-moll nuspėja Didonės raudos 3 veiksme tonaciją. Purcelis naudoja žemąjį bosą ir kitais momentais: Jis taip pat gieda bosinį bosą dviem Didonės arijom (1 ir 2 veiksmas) ir arijoje "Oft she visits" (2 veiksmas). Šioje arijoje užsimenama apie tragišką Akteono mirtį, kai jį nužudo jo paties šunys. Žodis "žemė" rodo tai, kas po jos mirties apgaubs Didonę.
|
|
| ||||
| Problemų klausantis šio failo? Žr. medijos pagalbą. | |||||
- Uvertiūra
1 veiksmas.
- Pakratyti debesį - Belinda
- Belinda, aš esu prestižas - Dido
- Sielvartą didina slėpimas - Belinda
- Kai monarchai susivienija - Choras
- Iš kur tiek daug dorybės - Didonė
- Nebijokite pavojaus - Belinda, Antroji moteris
- Žiūrėkite, pasirodo jūsų karališkasis svečias - Belinda
- Kupidonas tik meta strėlę - Choras
- Jei ne mano - Enėjas
- Siek savo užkariavimo - Belinda
- Į kalvas ir slėnius - Choras
- Triumfuojantis šokis
2 veiksmas.
- Preliudas raganoms
- Harm's our delight - Choras
- Kartaginos karalienė - burtininkė
- Ho, ho, ho, ho! Ho, ho, ho, ho! - Choras
- Bet iki tol, kol mes tai atliksime - Dvi raganos
- Mūsų gilioje skliautinėje celėje - Choras
- Echo Furijų šokis
- Ritornelle
- Ačiū šiems vienišiems slėniams - Belinda
- Dažnai ji lankosi - Antroji moteris
- Štai ant mano sulenktos ieties - Enėjas
- Skubėk, skubėk į miestą - Belinda
- Pasilik, prince, ir išgirsk didįjį Jovaišos įsakymą - Dvasia
- Tuomet, kai mūsų žavesys išsiplėtė - Choras
- Giraitės šokis
3 veiksmas.
- Preliudas
- Come away - Choras
- Žiūrėti vėliavas - Sorceress
- Kitas mūsų pasiūlymas - "Sorceress
- Destrukcija - mūsų malonumas - Choras
- Raganų šokis
- Tavo patarimų visi ragino veltui - Didonė
- Didieji protai prieš save rengia sąmokslą - Choras
- Jie ranka, Belinda - Dido
- Kai mane paguldys į žemę - Dido
- Su krintančiais sparnais, Kupidonai, ateikite - Choras
Didonė sutinka Enėją - Wenceslaus Hollar
Mylėjimasis
Orkestras
- Smuikai
- Violos
- Violončelės
- Bosas
- Viol de gamba
- Flûtes à bec
- Bosinės fleitos à bec
- Fagotas
- Klavyras ir vargonai
- Teorijos
- Gitaros
Moteris, grojanti teorba
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Koks yra operos pavadinimas?
A: Operos pavadinimas yra "Didonė ir Enėjas".
K: Kas parašė "Didonės ir Enėjo" istoriją ir žodžius?
A: Nahumas Tate'as parašė "Didonės ir Enėjo" istoriją ir žodžius.
K: Kas sukūrė muziką operai "Didonė ir Enėjas"?
A: Muziką "Didonei ir Enėjui" sukūrė Henry Purcellas.
K: Kada buvo parašyta "Didonė ir Enėjas"?
A: Manoma, kad "Didonė ir Enėjas" buvo parašyta apie 1684-1685 m.
K: Koks kitas kūrinys galėjo būti "Didonės ir Enėjo" pavyzdys?
A: Džono Blou "Venera ir Adonis", taip pat Marko-Antuano Šarpanjė (Marc-Antoine Charpentier) mažosios prancūzų operos galėjo būti Didonės ir Enėjo modeliai.
K.: Kur iš pradžių buvo numatyta ją atlikti?
A: Iš pradžių ji buvo skirta vaidinti dvare.
K: Iš ko paimtas šios operos šaltinis?
A: Šios operos šaltinis yra Vergilijaus "Eneida", kurioje pasakojama apie tragišką Trojos princo Enėjo ir Kartaginos karalienės Didonės meilę.
