Durando linija: Afganistano ir Pakistano siena – istorija ir ginčai

Durando linija: istorija, teisėtumas ir etniniai ginčai tarp Afganistano ir Pakistano — gilus žvilgsnis į sienos praeitį, politines pasekmes ir konfliktus.

Durando linija yra linija, nubrėžta 1893 m. kaip ribos susitarimas tarp Afganistano ir Britų Indijos siena. Ji kilo iš memorandumą pasirašiusio susitarimo tarp Britų Indijos atstovo Mortimero Durando ir Afganistano amiro Abdur Rahman Khan; vėliau šią liniją patvirtino ir Amiras Habibullah Khanas. Pavadinimas kilęs nuo Mortimero Durando (tuometinio kolonijinės Britų Indijos užsienio reikalų ministro) pavardės. Po Pirmojo pasaulinio karo ir Afganistano siekio didesnės nepriklausomybės, karalius Amanullah Khanas 1919 m. sudarytoje Anglo‑Afganistano sutartyje (Rawalpindi sutartyje) pripažino ankstesnius susitarimus, įskaitant ir tuos, kuriais buvo nustatomos sienos linijos.

Istorinis fonas

Originalus Durando memorandumas buvo sudarytas tuo metu, kai Afghanistano valdžia ir Britų imperija derindavo įtakos zonas Pietų Azijoje. Britai siekė suformuoti „buferinę zoną“ tarp savo Indijos kolonijos ir Rusijos imperijos interesų. Durando linija ne visada buvo laikoma klasikinė tarptautinė siena — dalis istorikų ir teisininkų pabrėžia, kad tai buvo administracinis susitarimas dėl įtakos ir kontrolės ribų, ypač kalnuotose ir genčių kontroliuojamose teritorijose, kur centrinė valdžia turėjo ribotą realią valdžią.

Teisinis statusas ir tarptautinė nuomonė

Po 1947 m., kai Didžioji Britanija pasitraukė iš Indijos ir susikūrė Pakistanas, britų‑pakistano sutarčių teisinę tąsą perėmė Pakistanas. Daugelis valstybių ir tarptautinių institucijų traktuoja Durando liniją kaip Pakistanui priklausančios vakarinės sienos ribą; Jungtinės Tautos ir dauguma pasaulio valstybių laikosi fakto, kad po dekolonizacijos sienų sukūrimo susitarimai paprastai perėmė naujos valstybės. Tačiau Afganistano vyriausybės po 1947 m. dažnai nenutraukė savo pretenzijų į dalį Pakistano teritorijų, teigdamos, kad Durando linija buvo priverstinis susitarimas ir neįtraukė visų Afganistano tautų nuomonės.

Etninės ir socialinės pasekmės

Durando linija kerta tradicines Afganistano genčių teritorijas ir politiškai skiria abiejose pusėse gyvenančius etninius puštūnus ir beludžius. Dėl to pasieniui būdingas stiprus kultūrinis ir šeimyninis ryšys, prekyba ir migracijos srautai — daugeliui vietinių gyventojų linija prieinama tik kaip administracinis trikdys. Dėl genčių autonomijos ir tradicinių kilmės ryšių pasienis ilgą laiką išliko pralaidus, kas turėjo įtakos tiek prekybai, tiek saugumo situacijai.

Šiuolaikinės problemos ir pasienio kontrolė

• Perlengvumas ir saugumas: per pastaruosius dešimtmečius pasienis tapo saugumo iššūkiu — per jį vyksta kovotojų judėjimas, kontrabanda ir pabėgėlių srautai. Dėl to abi šalys kartais uždaro perėjimus arba didina karinį ir policinį kontrolės lygį.
• Fizinės užtvaros: Pakistanas nuo XX a. pab. ėmėsi priemonių pasienio formalizavimui: statomi užtvarai, kontrolės punktai ir vartai, kurių tikslas – sumažinti nelegalią migraciją ir teroristinių grupuočių judėjimą. Šios priemonės sulaukė kritikos iš Afganistano pusės ir vietinių bendruomenių, kurios neteko laisvo judėjimo.
• Ekonomika ir socialinė įtaka: pasienio suvaržymai daro ryškią įtaką vietos ekonomikai — ribojami įprasti prekių mainai ir šeimyniniai ryšiai. Taip pat sukuria papildomą humanitarinį spaudimą pabėgėliams ir benamiams, ypač esant kariniams konfliktams regionuose.
• Perėjimo punktai: svarbiausi pasienio perėjimo punktai – Torkham, Chaman‑Spin Boldak, Ghulam Khan, ir kiti; jų uždarymai ar ribojimas turi tiesioginį poveikį prekybai ir žmonių judėjimui.

Politinis ginčas ir perspektyvos

Durando linijos ginčas išlieka jautrus ir daugiasluoksnis. Afganistano puštūnų lyderiai dažnai teigė, kad linijos likimas yra istoriškai ir politiškai svarbus klausimas, kurį turi spręsti Afganistano žmonės, o ne vien centralizuota vyriausybė. Tuo tarpu daugelis afganų, taip pat ir kai kurie puštūnai Pakistano pusėje, pripažįsta linijos egzistavimą kaip faktinę valstybinę ribą.

Tarptautiniu mastu dauguma valstybių pripažįsta Pakistaną su jo esamomis sienomis; tačiau regione ginčas gali uždegti nacionalistinius jausmus ir tarpusavio įtampą. Ateityje galimi keli sprendimo keliai:

• tarpvalstybinės derybos ir formalus sienos nustatymas abipusiu susitarimu;
• regioninis pasienio valdymas, leidžiantis palengvinti judėjimą vietos gyventojams, tuo pačiu užtikrinant saugumą;
• tarptautinis tarpininkavimas arba teisminiai sprendimai (nors dėl geopolitinių niuansų jie mažai tikėtini).

Kol kas Durando linija išlieka istoriškai sudėtingas ir politiškai įtemptas klausimas, kuriam spręsti reikalingas tiek teisinių nuostatų aiškinimas, tiek praktinės priemonės, užtikrinančios vietos gyventojų teises ir regioninį saugumą.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Durando linija?

K: Kas pavadino Durando liniją?

K: Kaip Afganistanas istoriškai vertino Durando liniją?

Klausimas: Kas nurodyta Anglo-Afganistano sutarties 5 straipsnyje?

K: Kaip Durando linija skiria abiejose pusėse gyvenančius žmones?

Paieška pagal raidę