Europos širšė (Vespa crabro) – aprašymas, įgėlimai ir apsauga
Sužinokite viską apie Europos širšę (Vespa crabro): išvaizda, įgėlimų rizika, elgsena, maitinimasis ir kaip saugiai apsisaugoti nuo įgėlimo.
Europos širšė (Vespa crabro) yra didelė eusocialinė vapsva Europoje. Dydis ir išvaizda: patelės (karalienės) dažnai siekia 25–35 mm, darbininkės – apie 18–25 mm. Kūnas yra gelsvai rudas su ryškiai dryžuotu pilvu, galva ir krūtinė – rausvai rudos. Tai vienintelė tikroji širšė Šiaurės Amerikoje, įvežta iš Europos; kai kur žmonės jas laiko kenkėjomis, ypač kai lizdai įsikuria arti gyvenamųjų patalpų.
Jos lizdus gamina iš susmulkintos ir suvilgytos augalinės medžiagos (pvz., medienos plaušų, žievės) ir kitų pluoštų, iš kurių sukamas plonas „popierinis“ apvalkalas. Lizdai gali būti įvairių formų: apvalūs, butelio formos arba plokštesni, vietomis su keliais sluoksniais ir išoriniu apvalkalu.
Biologija ir gyvenimo ciklas
Europos širšės gyvenimo ciklas prasideda pavasarį, kai žiemojusi karalienė įsikuria naujo lizdo vietoje ir ima auginti pirmąsias darbininkes. Per vasarą kolonija auga, o savo piko pasiekia vėlyvą vasarą arba rudenį, kai išsiritę patinai ir naujos karalienės išskrenda poruotis. Po pirmųjų šalnų kolonija žūsta, o tik apvaisintos karalienės žiemoja slėptuvėse ir pradeda naują ciklą kitą pavasarį.
Lizdų vieta ir elgsena
Lizdai dažnai būna medžių drevėse, šiltnamiuose, palėpėse, sienų ertmėse, rūsio kampuose ar net po stogais. Širšės paprastai nėra linkusios be reikalo įsijausti į konfliktus su žmonėmis, tačiau gina savo lizdą ir maisto šaltinius. Kartais jos būna agresyvios prie vaisių, nešvaraus maisto ar lauko maitinimo vietų.
Mityba
Europos širšės minta kitais vabzdžiais – daugiausia grobia vapsvas ir dideles bites, taip pat kandžioja smulkesnius vabzdžius ir ėda vaisių, nektarą bei sultis. Dėl to jos yra svarbūs biologinio kontrolės agentai sodo ir miško ekosistemose.
Įgėlimai ir pirmoji pagalba
Pastaba: širšės gali įgelti kelis kartus, nes jų geluonies kotelis nėra tokia stipriai įstrigęs kaip bičių. Įgėlimas sukelia skausmą, paraudimą ir patinimą, dėl to skaumas gali išlikti kelias dienas.
- Paprasti simptomai: aštrus skausmas, paraudimas, vietinis tinimas, niežėjimas.
- Rimtų sisteminių simptomų požymiai (alerginė reakcija): kvėpavimo sutrikimai, rijimo sunkumai, veido ar gerklės tinimas, svaigulys, širdies plakimo pagausėjimas, bėrimas visame kūne, alpimas. Tai gali būti anafilaksija.
Pirmoji pagalba po įgėlimo:
- Jei stinga skausmas ir odos pažeidimas – nuplauti vietą švariu vandeniu ir muilu.
- Uždėti šaltą kompresą (10–15 min.) sumažins tinimą ir skausmą.
- Gali padėti peroralinis antihistamininis preparatas ir skausmą malšinantis vaistas (pagal indikacijas).
- Vengti pjovimo, čiulpti nuodų ar taikyti netinkamas priemones. Nereikia stengtis ištraukti stiebo (dažniausiai širšės jo nepalieka).
- Jei pasireiškia sunkūs simptomai – skubiai kviesti medikus arba kreiptis į artimiausią skubios pagalbos skyrių. Pacientams, kuriems anksčiau buvo anafilaksija, visuomet neštis epinefrino (adrenalino) autoįšvirkštuvą ir nedelsiant jį panaudoti, kai pasireiškia simptomai.
Kaip sumažinti riziką ir išvengti įgėlimo
- Venkite staigių judesių ar plaktukų prieš vapsvas; neskubėkite mojuoti – tai gali jas supykdyti.
- Laikykite maistą ir gėrimus uždengtus lauke, ypač saldžius gėrimus.
- Uždėkite dulkių ir šiukšlių konteinerių dangčius, reguliariai išmeskite maisto atliekas.
- Patikrinkite sodą ir pastatus, ar nėra lizdų, ypač pavasarį ir vasarą; jei randate lizdą šalia namų, venkite prie jo vaikščioti basomis ar vilkint plonus drabužius.
- Vilkėti šviesius drabužius ir vengti intensyvių kvapų (kvepalų, saldžių losjonų), kurie gali pritraukti širšes.
Apsauga, nauda ir teisėtumas
Europos širšės ekologiškai naudingos – reguliuoja kitų vabzdžių populiacijas. Daugelyje regionų jos nėra griežtai saugomos, tačiau prieš naikindami arba trukdydami lizdus patartina patikrinti vietinius teisės aktus ir, jei įmanoma, pasirinkti humaniškesnius sprendimus (persikėlimas, laukti žiemos). Profesionalūs vabzdžių kontrolės specialistai gali saugiai pašalinti arba perkelti lizdus, kai to reikia.
Ką daryti radus lizdą šalia namų
- Nedėkite lizdų pašalinti patys be apsaugos arba nakties metu, kai širšės mažiau aktyvios.
- Susisiekite su vietine vabzdžių kontrolės tarnyba arba profesionalais, jei lizdas kelia pavojų žmonėms.
- Jei lizdas yra toli nuo judrių vietų ir nekelią grėsmės, apsvarstykite galimybę palikti jį ramybėje — kolonija suintensyvės veiklą tik vasaros metu ir žiemą žus.
Raktiniai patarimai: Europos širšės yra didelės ir gerai atpažįstamos, naudingos ekosistemoms, tačiau gali būti pavojingos alergiškiems žmonėms arba kada lizdai būna arti gyvenamųjų patalpų. Jei žinote, kad esate alergiškas vabzdžių nuodams, aptarkite apsaugos priemones su gydytoju ir visada turėkite prie savęs reikiamą vaistą bei medicininę tapatybę.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra europinis šermukšnis?
A: Europos širšė (Vespa crabro) yra didelė eusocialinė vapsva, aptinkama Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
K: Kaip europinės širšės suka lizdus?
A: Europinės širšės lizdus suka iš augalinės medžiagos ir kitų pluoštų, kad sukurtų popierinius lizdus.
K: Kaip europinės širšės paprastai reaguoja į žmones?
A: Žmonės, susidūrę su europinėmis širšėmis, dažniausiai jas vadina kenkėjais. Jos gina savo avilį ir kartais būna agresyvios prie maisto šaltinių.
K: Kuo minta europinės širšės?
A: Europos širšės minta dideliais vabzdžiais, dažniausiai vapsvomis ir didelėmis bitėmis.
K: Ar europinės širšės įgelia žmonėms?
A: Taip, europinės širšės gali įgelti žmogui, kai ant jo užlipa arba jį sugriebia. Jos taip pat gali įgelti be įspėjimo.
K: Kokie yra europinės širšės įgėlimo simptomai?
A.: Šermukšnio įgėlimo skausmas gali išlikti kelias dienas, gali atsirasti patinimas.
K: Ar europinės širšės paprastai vengia konfliktų?
A: Taip, europinės širšės paprastai vengia konfliktų, tačiau gina savo avilį ir gali būti agresyvios prie maisto šaltinių.
Ieškoti