Europinis robinas (Erithacus rubecula) – nedidelis paukštis, aptinkamas daugelyje Europos dalių, taip pat Rytų Atlanto pakrantėse, Šiaurės Afrikoje ir kai kuriose Azijos vietovėse. Angliškai dažnai vadinamas tiesiog robin. Didžiojoje Britanijoje tai vienas iš labiausiai paplitusių ir mėgstamų sodų paukščių.
Išvaizda ir dydis
Robinas yra kompaktiškas, stačiakampės formos paukštelis: ilgis apie 12–14 cm, svoris apie 16–22 g. Jo ryškiausia detalė – oranžiškai raudona krūtinė ir veidas. Sparnai ir nugara – alyvuogiškai rudi, pilvas – nuo baltos iki šviesiai pilkos ar šviesiai rudos spalvos. Kartais aplink raudoną krūtinės dėmę matomas šviesokas arba pilkai mėlynas apvadas. Kojos rudos, uodega gana trumpa ir bukais galiukais, akys didelės ir tamsios, snapas mažas ir plonas.
Taksonomija
Robinas priklauso varninių ir strazdinių būriui (Passeriformes). Istoriškai buvo priskirtas strazdų šeimai (Turdidae), tačiau šiuolaikiniai tyrimai dažniausiai vietoje to priskiria jį senajai muscicapidų (Muscicapidae) grupei. Svarbu nepainioti su amerikietiškuoju robin'u (Turdus migratorius) ar australiškaisiais robin'ais – šie neartimi giminaičiai, nors turi panašius bendrus pavadinimus.
Mityba ir elgsena
Robinas yra daugiausia vabzdžiaėdis, bet jo mityba nėra griežtai vien tik vabzdžiai. Jis lesina įvairius bestuburius – vabzdžius, vikšrus, sliekus, vorus – taip pat valgo uogas, sėklas ir kitą smulkų augalinį maistą, ypač rudenį ir žiemą, kai vabzdžių mažiau. Daugiausia ieško maisto ant žemės ar prie žemės paviršiaus, kartais krapšto krūmų lapus ar žemių masę.
Veisimosi elgsena
Migruojantys ir stacionarūs populiacijos skirtumai priklauso nuo geografinės padėties: šiauriniai populiacijos dažnai migruoja žiemoti pietyn, o vakarieji ir pietiniai – gyvena ištisus metus. Veisimosi sezono metu patinai tampa ypač teritoriniai ir aktyviai ginasi nuo kitų patinų bei kitų paukščių, kurie priartėtų prie jų teritorijos. Patinai dažnai pasižymi ryškesne krūtinės spalva per poravimosi sezoną.
Nameliai (lizdai) statomi gerai pridengtose vietose: krūmuose, šakose, uolų plyšiuose, kartais net žmogaus sukurtose nišose. Lizdo medžiaga – samanėlės, žolės, plaukeliai ir kt. Vienoje lizdo sesijoje paprastai būna 4–6 kiaušiniai; inkubacija trunka apie 13–14 dienų, o jaunikliai palieka lizdą po maždaug 14–16 dienų. Dažnai pora išaugina kelis perinčius per sezoną.
Garsai
Robino giesmė – melodinga, daugeliu atvejų tvirta ir įvairi, su trumpais frazių tarpsniais. Patinai dainuoja ištisus metus, net žiemą, kad pažymėtų teritoriją ir pritrauktų pateles. Kviečiantys ir įspėjamieji balsai yra trumpesni, aštresni.
Gyvenimo trukmė, plėšrūnai ir išsaugojimas
Vidutinė europinio robino gyvenimo trukmė laukinėje gamtoje dažnai siekia tik keletą metų (daug paukščių išgyvena 2–3 sezonus), tačiau pavieniai individai gali išgyventi 10 ar daugiau metų. Svarbiausi priešai – plėšrieji paukščiai, katės, kai kurie žvėrys ir erškėčiuose slepiantys parazitai. Dėl plataus paplitimo ir stabilių populiacijų Europinis robinas tarptautiniu mastu priskiriamas prie mažiausios išsaugojimo grėsmės kategorijos (IUCN – Least Concern).
Kultūrinė reikšmė
Robinas yra dažnas svečias soduose ir žmonių gyvenvietėse, ypač Didžiojoje Britanijoje, kur jis tapo populiariu kalėdinių atviručių simboliu. Jis dažnai vaizduojamas liaudies pasakose ir literatūroje kaip drąsus ir teritorinis paukštelis.
Patarimai: jei norite pritraukti robinus į sodą, palikite atvirą žemės plotelį ar mažiau prižiūrimą kampelį, kur jie galėtų kapstytis; taip pat padėkite šiek tiek uogų ar smulkių sėklų žiemą. Lizdų statymas žmogaus pastatuose arba specialios inkilų nišos turi būti galima tik atsargiai, gerbiant paukščių privatumo ir perėjimo natūralų ritmą.