Netikrasis garialas arba Malajų garialas (Tomistoma schlegelii) – gėlavandenis roplys, turintis labai ilgos ir siauros formos snukį, todėl išoriškai primena garialą. Nors išvaizda panaši, jis turi savitų bruožų ir elgsenos ypatumų, dėl kurių nuo seno kėlė mokslinį susidomėjimą.

Taksonomija

Ilgą laiką ši rūšis buvo priskiriama Crocodylidae šeimai (krokodilams). Naujausi imunologiniai ir molekuliniai tyrimai parodė, kad Tomistoma yra artimesnė garialams, todėl dabar dažniau priskiriama Gavialidae šeimai. Šis pokytis atspindi pažangą genetinėje sistematikoje ir geresnį rūšių tarpusavio giminingumo supratimą.

Išvaizda ir dydis

Netikrasis garialas pasižymi ilgu, siauru snukiu, tačiau jis nėra toks ekstremalus kaip tikrasis garialas. Kūnas yra santykinai plonas ir veržlus. Suaugę individai paprastai siekia keletą metrų: patelės dažniau subręsta, kai jų ilgis pasiekia apie 2–3 m, o patinai gali būti didesni. Kailis būna pilkšvai rudai-žalsvas, su tamsesnėmis dėmėmis ar juostomis, padedančiomis maskuotis vandenyje ir prie kranto.

Platinimas ir buveinė

Rūšis gyvena Pietryčių Azijos gėlavandenių ekosistemose. Jo natūralus paplitimas apima kelių upių sistemas Sumatros ir Malaizijos pusiasalyje; taip pat jis aptinkamas Borneo, Javoje, Vietname, istoriškai – Tailande (pastaraisiais dešimtmečiais ten nematytas) ir galbūt Sulavesyje. Pietinėje Kinijoje rasti fosiliniai radiniai rodo, kad praeityje rūšis buvo paplitusi plačiau.

Tipiškos buveinės – lėtos upės, durpynai ir žemumos užmirkusios teritorijos, dažnai su tankia pakrančių vegetacija. Dėl to rūšis glaudžiai priklauso nuo sveikų pelkių ir atogrąžų miškų ekosistemų.

Elgsena ir mityba

Netikrasis garialas yra nelabai agresyvus žmogui, bet efektyvus plėšrūnas vandenyje. Jo mitybą sudaro žuvys, vėžiai, varlės, paukščiai, smulkesni žinduoliai ir kartais kriaukliai ar vėžliai — t. y. jis medžioja įvairų trofinius elementus, naudodamasis siauru snukiu žuvims gaudyti. Dėl platesnio snukio uodegos ir jėgos jis gali pasigauti ir didesnį grobį nei griežtesnio snukio garialas.

Dauginimasis

Kaip ir kiti krokodilai, Tomistoma schlegelii deda kiaušinius ir stato lizdus — dažniausiai didesnes durpių ar sausų lapų krūvas (piliakalnius). Patelės subręsta, kai pasiekia maždaug 2–3 m ilgį. Viena patelė dažniausiai padeda 30–60 kiaušinių. Inkubacija trunka apie 90 dienų. Skirtingai nuo daugelio krokodilų rūšių, šios rūšies tėvų priežiūra po išsiridimo dažnai yra menka arba visiškai trūksta: patelė dažnai palieka lizdą po kiaušinių padėjimo arba neužtikrina ilgalaikės priežiūros, todėl jaunikliai yra ypač pažeidžiami ir dažnai tampa plėšrūnų grobiu (pvz., šernų, mangustų, civetų, didžiųjų kačių – tigrų ir leopardų, laukinių šunų).

Grėsmės

Per pastaruosius dešimtmečius netikrasis garialas patyrė didelį populiacijos ir buveinių sumažėjimą. Pagrindinės grėsmės:

  • Buveinių praradimas – pelkių ir žemumų drenažas, durpių ūkininkavimas, atogrąžų miškų kirtimas ir žemės naudojimo pokyčiai, pvz., palmės plantacijos;
  • Medžioklė – gaunama oda, mėsa ir kai kuriose vietovėse prekybai skirti gyvūnai;
  • Kiaušinių rinkimas maistui – mažina išgyvenusių jauniklių skaičių;
  • Fragmentacija – mažėjančios ir atskirtos populiacijos mažina genetinę įvairovę ir didina vietinių išnykimų riziką;
  • Gaisrai, užteršimas ir klimato kaitos poveikis – ypač jautrios durpinės ekosistemos.

Apsaugos priemonės

Dėl grėsmių daugelis populiacijų smarkiai aptirpo, tačiau Malaizijos ir Indonezijos vyriausybės bei tarptautinės organizacijos ėmėsi veiksmų rūšiai apsaugoti. Tarp priemonių:

  • Buveinių apsauga ir atkūrimas – saugomų teritorijų steigimas ir pelkių restauracija;
  • Teisinė apsauga – medžioklės, prekybos ir buveinių naikinimo ribojimas;
  • Šeimininkų bendruomenių įtraukimas ir švietimas – mažinant kiaušinių rinkimą ir konfliktus su žmonėmis;
  • Gamtosaugos programos ir eks situ veisimas – gelbėjimo centrai ir veisimo programos padeda užtikrinti genofondą;
  • Moksliniai tyrimai ir monitoringas – populiacijų stebėsena, genetiniai tyrimai ir buveinių vertinimas planuojant apsaugos priemones.

Kaip galima padėti

Kiekvienas gali prisidėti prie šios rūšies išsaugojimo: remti patikimas gamtosaugos organizacijas, skatinti aplinkos tvarumą ir atsisakyti pirkinių, palaikančių buveinių naikinimą (pvz., netvarios palmių aliejaus produkcijos). Vietos bendruomenių palaikymas, švietimas ir ribojimų laikymasis taip pat yra labai svarbūs.

Netikrojo garialo išsaugojimas priklauso nuo plačios gamtosaugos pastangų – tiek tarptautinių iniciatyvų, tiek vietinių veiksmų, skirtų pelkių ir atogrąžų miškų apsaugai bei tvariam jų tvarkymui.