Amerikinis robinas (Turdus migratorius) yra migruojantis paukštis, dažnai vadinamas ir Šiaurės Amerikos robinu. Priklauso drozdinių (Turdidae) šeimai. Pavadinimas kilo pagal panašumą į europinę robiną: abi rūšys turi ryškiai oranžinę krūtinę, tačiau genetiniu požiūriu šios dvi rūšys nėra artimai susijusios. Amerikinis robinas turi septynis porūšius; iš jų T. m. confinis yra vienas labiausiai morfologiškai besiskiriančių porūšių.

Aprašymas

Suaugę paukščiai yra vidutinio dydžio drozdai: kūno ilgis paprastai 20–28 cm, sparnų ilgis apie 15–20 cm. Patinai dažnai turi ryškesnę oranžinę krūtinę ir tamsesnį viršutinį kūną, o patelės — blyškesnį, su silpnesniais kontrastais. Jaunikliai būna pilkšvai rudesni su dryžuotais pilvuko plotais. Amerikiniai robinai pasižymi giedančiu, melodingu balsu ir dažnai yra vieni pirmųjų paukščių, pradeda giedoti anksti ryte.

Buveinė ir paplitimas

Amerikinės robinos gyvena visoje Šiaurės Amerikoje, nuo Aliaskos ir Kanados šiaurėje iki Centrinės Amerikos pietinių regionų. Tai retas Vakarų Europos klajoklis (klajoklis — tai paukštis, nuolatos ar retkarčiais pasirodantis už įprasto savo rūšies arealo ribų). Jis taip pat buvo pastebėtas kaip klajoklis Grenlandijoje, Jamaikoje, Ispanijos salose, Puerto Rike ir Belize. Robinas prisitaiko prie įvairių buveinių: mėgsta atviras žemes ir vejas, kur ieško maisto, bei vietas su medžiais ar krūmais, kur veisiasi ir ilsisi. Kai kurios populiacijos yra sėslios arba tik trumpos migracijos, priklausomai nuo maisto prieinamumo ir klimato.

Mityba ir elgsena

Amerikiniai robinai yra oportunistiniai visuvalgiai: jų mitybą sudaro dygstantys daigai ir sliekais pagrįsti maisto šaltiniai pavasarį ir vasarą (ypač sliekai ir vabzdžiai), o rudenį ir žiemą jie dažnai minta uogomis bei vaisiais — pavyzdžiui vyšniomis, gudobele, sumaku ir kitomis laukinėmis uogomis. Jie dažnai maitinasi pievose ir vejuose, kur ieško sliekų, pasikeldami į priekį ir klausydami judesių žemėje.

Veisimosi biologija

Amerikiniai robinai pradeda veistis netrukus po to, kai grįžta į Šiaurės Amerikos šiaurę po žiemos, praleistų pietuose. Patelė pati pasirenka, kur statyti lizdą, dažnai ant medžių šakų, krūmų, pastatų atbrailų ar kitų konstrukcijų. Lizdą ji suka iš žolės, lazdelių, popieriaus, plunksnų, šaknų ir samanų, dažnai išorę sustiprina dumbliais ar purvu.

Sukūrusi lizdą, patelė sudeda 3–5 kiaušinius, kuriuos inkubuoja apie 12–14 dienų, daugiausia ji pati. Po išsiritimo jaunikliai paprastai liko lizde apie 12–15 dienų, per kuriuos abu tėvai juos šeria ir saugo. Per veisimosi sezoną gali būti 1–3 poros lizdų, priklausomai nuo geografinės vietos ir maisto prieinamumo.

Gamtos grėsmės ir parazitizmas

Į lizdus ir jauniklius iš karto pavojų kelia įvairūs plėšrūnai: voverės, gyvatės, mėlynosios zylės, paprastosios zylės, paprastieji griciukai, varnos ir varnėnai gali išėsti kiaušinius ar jauniklius. Suaugėlius medžioja įvairūs vanagai, laukinės ir naminės katės bei didesnės gyvatės. Kartais į robino lizdus deda kiaušinius parazitinės rūšys, pavyzdžiui, rudagalvė karvelė (Molothrus ater) — tai vadinama jauniklių parazitizmu. Tačiau robinai paprastai atpažįsta ir atmeta karvelių kiaušinius arba pašalina parazitinį jauniklį, todėl šių parazitų sėkmė priklauso nuo konkrečios situacijos.

Paplitimo būklė ir apsauga

Dėl plataus paplitimo arealo ir didelės populiacijos amerikinis robinas įtrauktas į IUCN Raudonąją knygą kaip rūšis, kelianti mažiausią susirūpinimą. Vietinės populiacijos gali svyruoti dėl žiemos sąlygų, buveinių nykimo ar vietinių plėšrūnų skaičiaus pokyčių, tačiau bendra pasaulinė populiacijos tendencija nėra mažėjanti.

Trumpas faktų santrauka:

  • Dydis: ~20–28 cm.
  • Kiaušinių skaičius viename kiaušidėse: 3–5.
  • Inkubacijos trukmė: apie 12–14 dienų.
  • Jauniklių išlikimo laikas lizde: ~12–15 dienų.
  • Mityba: sliekai, vabzdžiai, uogos.
  • IUCN statusas: mažiausiai susirūpinimą kelianti rūšis.